Būsima Bernardinų ežero pakrantės rekonstrukcija supykdė Trakų savivaldybę ir visuomenininkus. Šie teigia, kad unikalus istorinis takas taps eilinio „euroremonto“ pavyzdžiu. Savivaldybė sako, kad tokie priekaištai nėra pagrįsti, nes rekonstrukcijos tikslas – ne tik sutaupyti prižiūrint taką, bet ir, naudojant šiuolaikines medžiagas, išlaikyti jo autentiškumą.
Trakų ežerų pakrantėse nutiesti takai supykdė bendruomenę. Ypač daug emocijų kelia Bernardinų ežero pakrantėje praėjusio amžiaus šeštame dešimtmetyje atsiradęs gruntinis takas, kurį Trakų rajono savivaldybė nusprendė padengti patvaresne danga, o jo pašonėje esančias pakrantes apsaugoti nuo erozijos.
„Eidamas promenada pailsi nuo miesto, apžiūri istorinius objektus, o dabartinis projektas yra toks „euroremontinis“ ir suvienodinantis visas erdves. Tai vizualiai pakenktų, nekalbant apie ekologinės pusiausvyros išbalansavimą“, – mano Trakų miesto kultūros antropologė dr. Lina Leparskienė.
Maždaug kilometro ilgio takui, besidriekiančiam nuo Trakų autobusų stoties iki tilto į Trakų salos pilį, atnaujinti kasmet skiriama vidutiniškai 4500 eurų. Todėl planuojama tako dangą padaryti patvaresnę, sutvarkyti apšvietimą, įrengti lietaus latakus, dalį pakrantės sutvirtinti akmenimis.
„Gal čia nėra tinkamas žodis piktinamės, mes tiesiog atkreipiame dėmesį, kad dabartinis projektas prieštarauja galiojantiems dokumentams ir turėtų būti taisoma taip, kad juos atitiktų. Tų dokumentų yra daug, pradedant Lietuvos bendruoju planu, kur įrašyta, kad didžiausia kultūrine gamtine verte pasižymi Kuršių Nerija ir Trakai, kurie turi tapti integruoto tvarkymo etalonais. Tai, kas dabar numatyta projekte, yra ištisinis krantų užmūrijimas akmenimis, tai niekaip nesuderinama su natūralaus kraštovaizdžio apsauga.
Dar turime Trakų nacionalinio parko planavimo schemą, parko natūralios apsaugos reglamentą ir daugybę kitų dokumentų, kur pažymima, kad saugoma ne tik kultūrinis kraštovaizdis, bet ir jo ryšys su natūralia gamtine aplinka“, – dėsto Trakų istorinio nacionalinio parko atstovė Andžela Kriaučiūnienė.
Savivaldybė sako, kad tako autentiškumas bus išsaugotas. Be to, atsisakoma įprastu poilsio ir žaidimo aikštelių, taip pat bus skelbiami kūrybiniai konkursai dėl mažosios architektūros.
„Ieškojome kompromiso, nes dauguma gyventojų nori asfalto, o dėti asfalto nenorėjome. Kritikai nori pabirusios laisvos skaldelės. Tai mes radome kompromisą, kur žvirgždas ar skalda bus sutvirtinti organiniais rišikliais, išlaikomas natūralus akmens vaizdas. Tik tiek kad jis suklijuotas į krūvą.
Prieš keletą metų buvo vykdoma dalies tako rekonstrukcija ir jos metu krantinė buvo stipriai sutvirtinta akmenimis, mes tuo rezultatu esame nepatenkinti ir šiame projekte tokių dalykų stengiamės vengti“, – supažindina Trakų savivaldybės administracijos vadovas Darius Kvederavičius.
Savivaldybės atstovai atkreipia dėmesį, kad tokia patvaresnė tako danga, palyginti su asfaltu, brangesnė 30–50 procentų. Projektavimo procedūras tikimasi baigti per 3–4 mėnesius. Kada prasidės rangos darbai, kiek kainuos ir kiek užtruks – neaišku, nes iki šiol nežinomi finansavimo šaltiniai.
