Lietuvoje

2019.04.08 15:15

Kirkilo „socialdarbiečiams“ piešia liūdną vaizdą: nebūtų padėjęs ir ministro postas

Modesta Gaučaitė, LRT.lt 2019.04.08 15:15

Prieš kiek daugiau nei metus, tik susikūrus naujai Lietuvos socialdemokratų darbo partijai (LSDDP), jos pirmininkas Gediminas Kirkilas žurnalistams sakė, kad partija sieks postų ir Seime, ir vyriausybėje. Trečiadienį aplinkos ministru paskyrus „valstietį“ Kęstutį Mažeiką tapo aišku, kad „socialdarbiečiai“ daugiau ministrų neturės, nors į Aplinkos ministeriją taikėsi jau seniai.

O štai politiniai oponentai ir ekspertai mato G. Kirkilo vadovaujamos partijos saulėlydį. Nors šiuo metu LSDDP yra valdančiojoje koalicijoje su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), vilčių, kad jie išgyvens kitus Seimo rinkimus politologas turi nedaug. 

Siūlė, bet netiko

„Derėsimės. Pirmiausia sieksime lygiavertiškumo. Mes sieksime lygių pozicijų įvairiose srityse ne tik Seime, bet ir vyriausybėje. Bent vienas skyrimas yra numatomas (tuo metu buvo skiriamas teisingumo ministras Elvinas Jankevičius – LRT.lt). Neabejoju, kad susitarsime su mūsų partneriais dėl dalyvavimo kartu savivaldos rinkimuose ir ateityje“, – praėjusių metų kovą vykusiame LSDDP steigiamajame suvažiavime žurnalistams sakė G. Kirkilas, pridurdamas, kad rinkimuose jo vadovaujama partija bus labai rimta politine jėga.

Tačiau dabar jau aišku, kad „socialdarbiečiai“ savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose nesužibėjo – gavo 25 mandatus, nors G. Kirkilas ir teigė, kad „per komitetus turės dar 10 mandatų“. Akivaizdu ir tai, kad pozicijų vyriausybėje jie nesustiprino. Nors į aplinkos ministro postą buvo siūlyti jų partijos nariai, galiausiai šias pareigas perėmė „valstietis“.

Apie K. Mažeikos paskyrimą paklaustas LSDDP lyderis portalui LRT.lt teigė, kad konkretaus susitarimo dėl ministerijos „socialdarbiečių“ ir „valstiečių“ sutartyje nebuvo. „Tuo metu premjeras mums pasiūlė siūlyti savo kandidatus, tai mes ir pasiūlėme – iš pradžių Andrių Palionį, vėliau Irmą Gudžiūnaitę“, – po naujojo ministro paskyrimo kalbėjo G. Kirkilas.

R. Karbauskis: esame viena komanda

„Valstiečių“, kurių atstovas tapo naujuoju ministru, lyderis Ramūnas Karbauskis portalui LRT.lt taip pat kalbėjo, kad koalicijos partneriai „socialdarbiečiai“ siūlė du kandidatus. Jis teigė, kad ir K. Mažeika nebuvo vienintelis LVŽS siūlytas kandidatas: „Tai buvo antras žmogus, kuri siūlėme iš mūsų partijos.“

Kitaip tariant, kaip sakė R. Karbauskis, iš viso į aplinkos ministro postą buvo siūlyti keturi kandidatai: du buvo nesuderinti, viena suderinta, bet atmesta, o vienas nesuderintas, bet patvirtintas. Jis teigė, kad K. Mažeiką siūlė, nes tai buvo kandidatūra, kurios prezidentė negalėjo atmesti.

„Jo atmesti buvo neįmanoma jokia logika. Tai yra Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, turintis patirties. <...> Prieš tai buvusiais atvejais buvo atmetama tik, kad atmestų, nepaaiškinus priežasties. Šiuo atveju to padaryti nebūtų galima, nes būtų tekę visuomenei paaiškinti. Akivaizdu, kad argumentų nėra, ir turime patvirtintą aplinkos ministrą“, – komentavo R. Karbauskis.

Jis dėstė, kad nėra svarbu, kuri partija – jo ar „socialdarbiečiai“ – pasiūlė naująjį ministrą. „Valstiečių“ lyderis teigė, kad dėl to jokios įtampos tarp dvejų partijų nėra, nes jie – partneriai, viena komanda. Svarbiausia, anot R. Karbauskio, buvo rasti vadovą ministerijai, kuri be jo gyveno nuo gruodžio pradžios.

Nesiūlys ir komiteto

K. Mažeiką paskyrus aplinkos ministru, atsilaisvina jo iki šiol turėtos pareigos Seime. 36-erių politikas vadovavo Aplinkos apsaugos komitetui. G. Kirkilo paklausus, ar jie siūlys savo frakcijos atstovą vadovauti šiam komitetui, jis atsakė: „Vargu, nes praktiškai visi mūsų frakcijos nariai turi pareigas, mums tai tiesiog nepriklauso.“ LSDDP atstovai Seime vadovauja keturiems komitetams ir vienai komisijai.

Apie tai, kad „socialdarbiečiams“ nesiūlys Aplinkos apsaugos komiteto vadovo posto, kalbėjo ir R. Karbauskis. Tam, pasak jo, yra dvi priežastys. Pirma, R. Karbauskio teigimu, logiška būtų, kad aplinkos apsauga besirūpinančiam komitetui ir tos pačios srities ministerijai vadovautų tos pačios partijos žmonės.

„Bendradarbiavimas taptų daug našesnis. Mes šituo keliu eisime. Kolegos ir taip dabar turi daugiau komiteto pirmininkų postų nei turi kvotų. Mes esame atidavę vieną savo kvotą. Teoriškai šnekant, jei duotume jiems komiteto pirmininko postą, jie turėtų dviem kvotomis daugiau, o tai pagal mūsų statutą būtų nelabai teisinga“, – sakė R. Karbauskis.

Po EP rinkimų Seimas nutols?

Apie „socialdarbiečių“ padėtį penktadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo ir Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas. Paklaustas apie K. Mažeikos paskyrimą, jis linkėjo naujajam ministrui sėkmės. Tačiau jis sakė, kad į šį postą akivaizdžiai pretendavo valdančiųjų koalicijos partneriai „socialdarbiečiai“.

„Siūlė frakcijos seniūnas A. Palionį – nepavyko, siūlė I. Gudžiūnaitę, teisingumo viceministrę, taip pat netiko. Ir štai dabar „valstiečiai“ pasigriebė tą postą. Akivaizdu, kad „valstiečiai“ pradeda apgaubti savo mažuosius partnerius ir jiems iš esmės nebeliko nieko. Čia yra kaina, kurią moka už postelių turėjimą „socialdarbiečiai“, būdami šitoje valdančiojoje daugumoje. Tačiau vyriausybėje jie nebeturi nė vieno savo ministro. Formaliai yra Linas Linkevičius, kuris yra jų frakcijos Seime narys, bet jis ne jų sprendimu buvo paskirtas“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Jis priminė, kad nors savivaldos rinkimuose „socialdarbiečiams“ sėkmė nesišypsojo, G. Kirkilas džiaugiasi geru rezultatu. Anot liberalų lyderio, situacija aiškesne gali tapti po Europos Parlamento rinkimų: „Bijau, kad po jų noras dalyvauti Seimo rinkimuose gali praeiti.“

Ministro postas padėties nepagerintų

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (VU TSPMI) politologas Tomas Janeliūnas portalui LRT.lt kalbėjo, kad pirmieji siūlyti kandidatai į aplinkos ministrus buvo LSDDP atstovai, bet jie nepraėjo filtrų, kuriuos turėjo tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek prezidentė.

„Vienos iš kandidačių nepatvirtino prezidentė. Gali būti, kad buvo tiesiog išsemtos realios „socialdarbiečių“ galimybės siūlyti rimtus kandidatus ir nieko neliko, kaip „valstiečiams“ perimti šitą iniciatyvą. Iš kitos pusės, gali būti, kad „valstiečiai“ apskritai, ypač po savivaldybių rinkimų, nusprendė į savo mažuosius partnerius žiūrėti dar atsainiau ar nebeskirti tiek daug dėmesio, nes savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai parodė, kad socialdemokratų darbo partija yra tokia niekinė, neturinti realių galimybių ir, greičiausiai, išnyksianti po šios Seimo kadencijos. Kažkaip investuoti į ją daug laiko ir dėmesio „valstiečiams“ gali nelabai bebūti intereso“, – kalbėjo T. Janeliūnas.

Paklaustas, ar ministerijos gavimas būtų galėjęs pagerinti „socialdarbiečių“ padėtį, politologas sakė, kad vargu ar tai būtų padėję partijai pakilti reitinguose, sustiprėti telkiant bendražygius. Pasak jo, tai būtų trumpalaikis taktinis veiksmas, naudingas nebent su ministru tiesiogiai susijusiems politikams bei bandant įrodyti, kad partija yra pajėgi turėti ministro lygmens atstovus.

„Bet vien to tikrai neužtektų, vis tiek partijai labiausiai trūksta aiškios identifikacijos, išsiskyrimo, lyginant pirmiausia su socialdemokratų partija (vadovaujama Gintauto Palucko – aut.) ir bendro pasitikėjimo, nes dabar jį yra sudurstyta iš įvairių likučių, nubyrėjusių nuo kitų partijų. Ir viduje trūksta suvokimo, vardan ko šita partija egzistuoja, ar tai nėra tik paskutinis bandymas kažkiek nugriebti valdžios kažkokių privilegijų“, – komentavo politologas.

Be to, T. Janeliūnas kalbėjo, kad pati natūraliausia LSDDP gyvavimo pabaiga būtų partijos, ar bent dalies jos narių, prisijungimas prie LVŽS. Pasak jo, matant, kad partija atskirai turi labai mažai galimybių peržengti 5 proc. balsų ribą, reikalingą norint patekti į Seimą, ar turėtų reikšmingą frakciją, kai kurie politikai, norėdami likti didžiojoje politikoje, ieškos perspektyvesnių kelių.

„Galimybė tapti „valstiečių-žaliųjų“ nariais yra viena iš realiausių“, – sakė T. Janeliūnas.