Su kalinių agresija susidurti tenka retai, bet kalėjimuose dirbantys medikai patiria didžiulį psichologinį spaudimą, LRT.lt pasakojo Kauno tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjas Mindaugas Alfredas Čiučiulka. Medikas atviravo, kad nemaža dalis įkalintųjų mėgsta manipuliuoti savo teisėmis – apsimeta sergantys, prašo vaistų, o jų negavę, nuolat rašo skundus, kiti – tiesiog tyčiojasi, žemina įkalinimo įstaigose dirbančius gydytojus.
Šią savaitę kalėjime dirbančių medikų profsąjungos prie vyriausybės surengė piketą, reikalaudamos padidinti įkalinimo įstaigose dirbančių medikų algas, mokėti šiems darbuotojams priedus už pavojingas darbo sąlygas, stabdyti pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugų sujungimą įkalinimo įstaigose.
M. A. Čiučiulka, dalyvavęs kalėjime dirbančių medikų pikete, perspėja, kad nepakėlus medikų algų, neatnaujinus medicinos įrangos kalėjimuose, prastės sveikatos apsaugos paslaugos įkalinimo įstaigose. Tuo, anot mediko, gali pasinaudoti įkalintieji – jie rašys dar daugiau skundų, o kompensacijas dėl pažeistų teisių teks mokėti visiems mokesčių mokėtojams.
– Kokios yra kalėjimo medikų darbo sąlygos? Ar dirbti mediku kalėjime pavojinga?
– Kalbėčiau ne apie sąlygas, o apie darbo aplinką. Daugelyje įstaigų darbo aplinka yra panaši, tik kai kur ji turi tam tikrą specifiką, priklausomai nuo to, kur įkalintieji yra laikomi – ar kamerose, ar bendrabutinio tipo patalpose. Jeigu žmonės laikomi kamerose, tai įkalintųjų judėjimas yra minimalus, o bendrabutinio tipo patalpose esantys įkalintieji gali judėti laisviau, ateiti į sveikatos priežiūros skyrius.
Bet yra asmenų įkalinimo įstaigose, pasižyminčiu tam tikru mąstymu, turinčių tam tikrų psichikos bruožų ir tokie žmonės kelia pavojų ne tik medikams, bet ir visam personalui. Tik medikai dėl duomenų apsaugos reglamentavimo, dėl kitų teisės aktų su kaliniais bendrauja individualiai ir konfidencialiai. Kitas niuansas – nemaža dalis įkalintųjų yra manipuliatoriai: jiems kažką neva skauda, reikia vaistų. Šie žmonės medikams daro psichologinį spaudimą, sakydami, kad „jei neduosite vaistų, parašysiu skundą“. Susiduriame ir su nepagarbiu elgesiu: „koks tu daktaras? ar turi licenciją?“. Bet, kai reikia pagalbos, visi lekia pas mus.
Susiduriame ir su asmenimis, kurie serga pavojingomis užkrečiamomis ligomis. Atliekant medicinines procedūras, kyla nemaža rizika, kad gali užsikrėsti. Ne paslaptis, kad dėl savo nepasiektų tikslų ar siekių jie (įkalintieji – LRT.lt) pjaustosi venas. Tada reikia atlikti žaizdų perrišimus. Užsidedi vienkartines pirštines, skubi atlikti procedūrą, pavyzdžiui, užkirsti kelią kraujavimui, tai būna, kad neatkreipi dėmesio, kad ir tos pirštinės plyšta, nes nori suteikti pagalbą kuo greičiau. Todėl ir kyla pavojus. Tenka gydyti nuteistuosius su psichologiniais, psichikos sutrikimais, yra tų, kurie ilgą laiką vartojo narkotikus.
– Ar dažnai susiduriate su agresyviais nusiteikusiais kaliniais? Ar nutinka taip, kad kaliniai užpuola medikus?
– Tokie atvejai yra vienetiniai. Buvo sužeistas gydytojas, buvo apšaudytas konvojavimo automobilis, kuriuo važiavo medikas. Aišku, tokių nutikimų nėra daug. Dažniau susiduriame su labai stipriu kalinių psichologiniu spaudimu, tyčiojimusi, nepagarba, susiduriame su žeminimu.
– Su kokiais kitais sunkumais susiduria kalėjimų medikai?
– Pati mediko profesija nėra saugi. Kiekvienas gydytojas turi licenciją ir ją gavęs įgauni tam tikras pareigas – teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Ir dabar nutinka taip, kad, jei yra skiriama nepakankamai, yra lėšų trūkumas, tai neturi visų darbo priemonių, negali paskirti kitokio vaisto kaliniui arba kartais ir tokio, kokio reikia.
Jeigu dėl to kyla kažkokie ginčai, vadinasi, medikas nepadarė savo darbo iki galo. Kai toks ginčas ateina iki teismo, niekas nesiaiškina, dėl ko paslaugos nesuteiktos. Dėl to, kad nesuteikei paslaugų, tau gali būti sustabdyta licencija arba ji gali būti panaikinta. Tu tampi profesine prasme nebereikalingas – tai yra viena didžiausių rizikų. Mes įkalinimo įstaigose neturime tinkamos medicininės įrangos, o dabar esanti įranga nėra keista keliasdešimt metų, tai galima į muziejų siųsti. Pavyzdžiui, 1984-1985 metų rentgeno aparatai.
Mes į piketą prie vyriausybės susirinkome ne tik dėl kalėjimuose dirbančių medikų. Mes norime parodyti, kad pati sveikatos apsaugos sistema įkalinimo įstaigose serga, nes sistema gali veikti, kai visos sritys veikia normaliai, integruotai. Sakoma, kad problemas turi spręsti įstaigų vadovai. Jie yra vos ne didvyriai, nes bando sistemą sutvarkyti, bet jau ir įstaigų vadovai nieko negali padaryti, nes susiduria su tiek su finansinių, tiek ir su žmogiškųjų resursų trūkumu.
– Kalėjimuose dirbančių medikų bendruomenė ne kartą kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl algų didinimo, bet panašu, kad problemų spręsti ministerija neskuba. Kaip galvojate, kodėl?
– Čia reikėtų klausti tų asmenų, kurie stumia Kalėjimų departamento reorganizaciją. Yra pasakymas iš jų: „lėšų nėra, jų nebus, reikia optimizacijos ir lėšas paimsime iš vidinių resursų“. Galbūt tai yra nesuvokimas, nes buvo paskaičiuota, kad vidinių resursų nepakanka, jų panaudojimas neatneš to tikslo, kurio siekiama.
Juk galima padaryti analizę ir priimti sprendimus. Jie tiki, kad po reorganizacijos sutaupys lėšų, atsisakydami apie 25 procentų kalėjimuose dirbančių pirminės sveikatos grandies darbuotojų, bet kas laukia toliau? Koks bus finansinis efektas? Paskaičiuotas efektas nieko neduos. Metams sistemai reikalingi daugiau negu 2 milijonų eurų, o optimistinis reorganizacijos efektas būtų tik 350 tūkstančiai eurų. O ką mes prarandame ir kokios gali laukti pasekmės, nėra vertinama.
– O kokių pasekmių galime sulaukti? Įžvelgiate pavojų?
– Matau, kad gali prastėti įkalinimo įstaigose teikiamų sveikatos apsaugos paslaugų lygis, gali nelikti naktinių budėjimų. Gali nutikti taip, kad kaliniai rašys dar daugiau skundų. Jie kreipiasi ne tik į Lietuvos teismus, bet ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Visa tai virsta į kompensacijas, kurias privalo mokėti Lietuvos valstybė mokesčių mokėtojų pinigais. Kitas dalykas – atsakomybė dėl nesirūpinimu kaliniais krenta ant medikų, ant institucijų pečių.
