Naujienų srautas

Lietuvoje2015.03.18 00:46

Seimas palaiko atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimą

Seimo nariai linkę pritarti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimui. Antradienį parlamentarai po pateikimo pritarė Atsiskaitymų grynais pinigais ribojimo įstatymo projektui ir jį lydinčių teisės aktų pataisoms. Už balsavo 56 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 44 parlamentarai.

Seimo nariai linkę pritarti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimui. Antradienį parlamentarai po pateikimo pritarė Atsiskaitymų grynais pinigais ribojimo įstatymo projektui ir jį lydinčių teisės aktų pataisoms. Už balsavo 56 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 44 parlamentarai.

Dar prieš balsavimą premjeras Algirdas Butkevičiui LRT Radijui sakė, jog atsiskaitymas grynaisiais pinigais turi būti reglamentuotas, nes tai yra ir saugumo šalyje klausimas. LRT Radijui premjeras teigia, kad grynieji pinigai dažnai tampa šešėlinės ekonomikos dalimi.

„Žinoma, grynieji pinigai patys savaime nėra šešėlinės ekonomikos priežastis. Jie kartais tarnauja kaip šešėlinės ekonomikos instrumentas ir terpė. Atsiskaitymai grynaisiais pinigais kai kada sukuria prielaidą, kad jie gali būti panaudoti ir gauti iš šešėlinės ekonomikos“, – sako A. Butkevičius.

Algirdas Butkevičius. A. Ufarto (BFL) nuotr.

Premjero teigimu, svarbu reglamentuoti iki kokio dydžio atsiskaitymai grynaisiais pinigais leidžiami juridiniams ir fiziniams asmenis, užsiimantiems ūkine komercine veikla. Tai esą padėtų kovoti su šešėline ekonomika: „Tai yra iš dalies klausimas, susijęs su saugumu, nes puikiai suprantame, kad didelės sumos neturi būti kažkur naudojamos, [...] perkant prekes bei apmokant už paslaugas.“

Siekiant mažinti šešėlinę ekonomiką, parlamentarams antradienį teikiamas įstatymo projektas, kuriuo siūloma apriboti atsiskaitymus grynaisiais. Projekte siūloma, kad verslu besiverčiantys asmenys ir bendrovės grynaisiais galėtų atsiskaityti iki 3 tūkst. eurų, o fiziniai asmenys – iki 5 tūkst. eurų.

Po balsavimo finansų ministras Rimantas Šadžius džiaugėsi parlamentarų sprendimu.

„Mes pasirinkome gerą variantą, tai bus gera priemonė suvaldyti „šešėlį“, kurį stebime ir mes, ir teisėsaugos institucijos – didelės grynųjų pinigų apyvartos matomos, pavyzdžiui, maisto produktų, medienos, naudotų automobilių prekyboje, vykdant nekilnojamojo turto operacijas“, –  vardijo R. Šadžius.

Priėmus įstatymą atsiskaityti grynųjų pinigų sumomis, viršijančiomis 3 tūkst. eurų, būtų draudžiama, kai bent viena tarpusavyje atsiskaitanti šalis yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, besiverčiantis komercine veikla. Jei sandoryje dalyvauja du fiziniai asmenys, atsiskaityti grynaisiais būtų galima iki 5 tūkst. eurų sumomis.

Apribojimai atsiskaitymams ar kitiems mokėjimams būtų taikomi nepriklausomai nuo to, keliomis operacijomis atsiskaitoma pagal sandorį, t.y. nebūtų galima atsiskaityti pagal tą patį sandorį grynaisiais pinigais keliais tarpiniais mokėjimais, kaskart neviršijant 3 tūkst. eurų, arba 5 tūkst. eurų ribos, jeigu bendra sandorio suma viršys įstatymu nustatytas minėtas ribas.

Apribojimas nebūtų taikomas, atsiskaitant ar atliekant kitus mokėjimus grynaisiais per banką, valiutos keityklose ar įnešant grynuosius pinigus į bankomatus.

Taip pat jis nebūtų taikomas tais atvejais, kai atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai tarp asmenų negrynaisiais pinigais, negali įvykti dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, atsiskaitymų ir mokėjimų vietoje šių paslaugų teikėjai jų neteikia laikinai, teikia tik poilsio dienomis. Tačiau apie tai nustatyta tvarka bus būtina informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją.

R. Šadžius. V. Skaraičio (BFL) nuotr.



Atsiskaitymų grynaisiais ribojimo klausimas gegužės 14 d. į Seimą dar sugrįš galutiniam svarstymui, o jei teisės aktams bus pritarta, jie įsigaliotų 2015 m. liepos 1 d.

Atsiskaitymų grynaisiais ribojimo praktika yra taikoma Latvijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Danijoje Slovakijoje, Italijoje ir kitose šalyse.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi