Aplinkos ministerija nuolatinio vadovo neturėjo nuo praėjusių metų gruodžio 7 d., kai premjero iniciatyva buvo atleistas Kęstutis Navickas. Vakar prezidentė Dalia Grybauskaitė ministerijai vadovauti paskyrė parlamentarą „valstietį“, nelaimėjusį Marijampolės mero rinkimų, Kęstutį Mažeiką. „Dienos temoje“ – paskirtąjį aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką kalbino žurnalistė Indrė Makaraitytė.
– P. Mažeika, jūs jau turėjote laiko pagalvoti, su kokia vizija ateinate į ministro postą. Kokie 3 pagrindiniai jūsų dalykai?
– Pagrindiniai dalykai – įsivertinti situaciją, kokia yra ministerijoje.
– Auditą?
– Taip, yra veiklos auditas, nes tikriausiai nuo to reikia ir pradėti, ypač žinant žmogiškųjų išteklių situaciją ministerijoje.
– Nedarysite tokios klaidos, ar ne? Kaip čia su audito rezultatais? Jūs pats komentuosite, kas vyksta?
– Taip, tikrai taip. Ir yra esmė ta, kad neturime ne tik žmonių politinio pasitikėjimo, bet nemažai ir personalo yra nukraujavę, taip pat ypač ir departamentų vadovų pozicijos. Tai iš tiesų pirmiausia užduotis – subalansuoti žmogiškųjų išteklių resursus, juo labiau kad turime situaciją, kad kai kuriuose departamentuose yra neproporcingas darbo krūvis, žmonėms tenka tikrai didžiulės naštos, ypač kalbu apie Atliekų departamentą.
– Susitvarkyti su ministerija. Kokie kiti 2 dalykai?
– Vienas iš esminių dalykų – miškų reformos tęstinumas. Ir viešoje erdvėje pasigirsta įvairių nuogąstavimų, įvairių baimių, grėsmių ir tas balansas tarp miškų naudojimo ir miško, kuris tenkintų visuomenės poreikius, turi būti surastas. Manau, pagrindinis tikslas bus rasti tą balansą ir turime iššūkį – medienos eksportą į užsienį. Kiek yra realu suvaldyti tą situaciją, ar tai yra iš tiesų tokie dideli skaičiai, apie kokius kalbama, manau, nori žinoti tiek daugelis žmonių, tiek daugelis pačių sistemos darbuotojų. Be abejo yra vyriausybės programa ir ta programa, su kuria Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga atėjo į Seimą.
Tie darbai, kurie yra popieriuje, tai svarbu, kad jie būtų tęsiami ir jie įvyktų. Viena iš tokių aktualesnių paskutinėmis dienomis ir šiandien – Klaipėdoje oro taršos rodikliai viršija visas kietųjų dalelių normas. Tai turime oro taršos mažinimo planą, kuris jau pagal visus terminus vėluoja.
– Bet tas oro taršos planas buvo pakoreguotas, gerokai sušvelnintas ir dėl taršių automobilių. Tai kokia yra pozicija? Tai toks rinkimų tas taršos planas, švelniai tariant.
– Turime taršos planą pakeistą ta prasme, kad įvertinta ir kitų šalių geroji praktika ir kalba eina ne apie baudimą, ne apie kažkokias sankcijas, bet apie skatinimą, ką daro ir kitos šalys. Manau, tai yra teisingi pasirinkimai.
– Skatinsite pirkti naujus automobilius?
– Skatinsime atsisakyti senų.
– Tai čia pirkti naujus?
– Pirkti naujus arba pasirinkti kitas transporto rūšis. Yra įvairių pasirinkimų, ypač kalbant apie didžiuosius miestus.
– Bet gal baudos būtų efektyviau? Arba apmokestinti, pavyzdžiui, taršius automobilius?
– Tai yra kraštutinė priemonė. Manau, perspektyvoje...
– Kai baigsis rinkimai?
– Ne. Galbūt įvertinus visas kitas galimybes, kurios padėtų žmonėms būtent motyvacine, skatinimo prasme, galbūt kažkada ateityje įsigyjant naują automobilį ir galima galvoti, kad žmogus, rinkdamasis automobilį, jau per tai galėtų įvertinti, kiek jis gali sau leisti, nes tarša, kurią skleis tas automobilis, daro žalą ir už tai reikia susimokėti.
– Gerbiamas ministre, paprastai, kai kalbame apie miškų reformą, turime tą tokį urėdų frontą, kuris priešinosi miškų reformai. Tie, kurie priešinosi urėdijų reformai, paprastai buvo medžiotojai. Taip suvienijo ta medžioklė. Jūs taip pat medžiotojas. Bet jūs palaikėte reformą.
– Be abejo, aš palaikiau ne tik miškų reformą, palaikiau ir pokyčius Medžioklės įstatyme. Buvau vienas iš iniciatorių ir dažnai buvau kaltinamas, kad griaunu visą medžioklės struktūrą, kuri labai puikiai veikianti. Tikriausiai noriu pasidžiaugti, kad tie rezultatai jau yra. Jau tos sienos tarp medžiotojų, tarp žemės ir miško savininkų jau po truputį griūva.
– Bet urėdijų reforma sėkminga buvo?
– Urėdijų reforma, manau, vis dar vyksta ir tas pirminis etapas, siekiant optimizuoti valdymą ir valdyseną, struktūrą, ir tie 25 mln. biudžete, kurie iš tos įmonės gauti kaip uždarbis visuomenei, manau, tai yra rezultatas, kuris tikrai tenkina. Manau, reikia tęsti. Tęsti žmonių, kurie tiesiogiai dirba miške, motyvaciją ir ta reforma turi pereiti per visus lygmenis.
– Ar teisybė, kad socialdarbiečiai priešinasi reformai ir dabar viceministru jums siūlo Alfonsą Macaitį?
– Pirmą kartą išgirdau iš jūsų.
– Jeigu būtų pasiūlytas Alfonsas Macaitis jums į viceministrus?
– Kandidatuodamas ir pasiryždamas priimti šią atsakomybę – tapti ministru – kalbėjau ir su premjeru, kad nebus kažkokių dovanėlių tokia forma.
– Čia būtų dovanėlė?
– Galima taip pavadinti. Nebus kažkokių nurodymų, su kuo turi dirbti ir kas turi ateiti. Tikrai tikiuosi, kad tą pasirinkimo galimybę turėsiu pats ir galėsiu suformuoti kabinetą. Aišku, tai turės būti suderinta su premjeru. Aišku, gautos ir tarnybų pažymos.
– Bet jeigu, pavyzdžiui, koalicijos partneriai jums pasiūlytų į savo viceministrus vieną iš tų, kuris yra urėdijos reformos priešininkas?
– Tikrai manau, kad mums nebūtų pakeliui. Ne.
– Privačių miškų savininkai norėtų neprašyti leidimo iš medžiotojų būrelio, kad leistų jiems pamedžioti jų plote. Jūs ką nors ketinate daryti šituo klausimu?
– Privačių miškų savininkai ir žemės savininkai lygiai taip pat jau dabar gali prašyti.
– Bet jie turi prašytis.
– Turi kreiptis raštu į būrelį, nes būrelis yra medžiotojų asociacija ir veikia pagal Asociacijų įstatymą. Valstybė negali nurodinėti arba įpareigoti priimti arba nepriimti, kaip ir į visas kitas asociacijas. Tai iš tiesų Asociacijų įstatymas tokią kaip ir neliečiamybę suteikia, bet mes įstatyme įpareigojame asmenis, kurie turi vidutinio dydžio ūkių plotų vienetą tame medžioklės plote, tai yra 15 ha ir daugiau, suteikti teisę, pirmiausia, arba priimti į būrelį kaip visateisį narį, arba suteikti galimybę medžioti savo žemėje esančiame medžioklės ploto vienete.
– Bet privačių miškų ir privačių žemių savininkus truputėlį žemina, kad jie turi savo žemėje prašyti kažkieno leidimo: leiskite man pamedžioti, priimkite mane.
– Manau, įvertinant tą balansą, kuris yra šiandien dėl žvėrių skaičiaus, dėl žvėrių populiacijos, aplinkosaugine prasme matome, kad iš tiesų kažkokios krizės nėra, kad žvėrys yra naikinami arba jų populiacija labai maža ir medžiotojai daro didžiulę žalą. Galbūt atvirkščiai, kartais medžiotojai per daug prižiūri tą populiaciją ir ji pradeda daryti žalą tiek savininkams, dėl ko jie labiausiai nepatenkinti, ir tikriausiai dėl to nori tapti būrelių nariais ir padėti suvaldyti tas problemas. Ta metodika, kuri šiandien veikia dėl nuostolių atlyginimo, tai yra žalos atlyginimo ūkininkams, turi daug spragų. Aišku, yra procesas, kai kuriama nauja metodika, kuri, manau, tikrai padės adekvačiai finansuoti padarytus nuostolius. Manau, kad turėtų išsispręsti. Bet, manau, pirmiausia susitarimas ir priėmimas ūkininkų į būrelį, tą patį galiu paminėti ir apie tą garsųjį būrelį, kuris čia medžiotojų elitiniu vadinamas.
– „Girių“ būrelis, su kuriuo jūs esate medžiojęs ne vieną kartą?
– Lygiai taip pat aš buvau vieną kartą nuvykęs pas juos...
– Tik vieną kartą? Medžiojote vieną kartą?
– Vieną kartą, taip.
– Kada?
– Rudenį, praeitą. Tai iš tiesų tie pokyčiai įvykę ir man buvo tikrai aktualu pasižiūrėti, nes buvo ir žurnalistiniai tyrimai atlikti, kai tas būrelis naudojosi valstybinėmis girininkijos patalpomis, kur ten, kaip sakant, už vieno lito ar labai minimalią kažkokią nuomą. Iš tiesų tie pokyčiai įvykę. Ūkininkų, kurie ūkininkauja, taip pat jau priimta. Džiugu, kad tie pokyčiai vyksta.
– Pone Mažeika, ar žinote, už ką buvo atleistas buvęs aplinkos ministras?
– Tikriausiai reikėtų klausti Sauliaus Skvernelio.
– Bet jūs žinote, už ką? Nes gali būti, kad ir jums vieną dieną ryte ateis ir pasakys S. Skvernelis: ačiū, viso gero.
– Manau, tie darbai, kurie vyko, galbūt pirmiausia, aišku, vertinu kaip komiteto pirmininkas, nes tikrai man taip pat teko nuolat dirbti su ministerija, su ministru, tai iš tiesų kai kurie darbai buvo įgyvendinami gana lėtu tempu. Tas rezultatas ir tie lūkesčiai tikriausiai neatitiko tempo...
– Kokio jūsų lūkesčio neatitiko buvęs ministras?
– Man galbūt darbo pasiskirstymas, ką mes su pačiu ministru visai neseniai kalbėjome, kad iš tiesų tas komandos darbų delegavimas ir pasiskirstymas, ką ir minėjau, to paties krūvio pasiskirstymas. Turime problemą ministerijoje dėl žmonių atlyginimų po reformų, kurios vyko viešajame sektoriuje. Matome, kad turi būti paskirstyta proporcingai. Turi žmonės dirbti savo darbus ir turi tas rezultatas kaboti ant vieno žmogaus pečių, bet turi dirbti komanda.
– Jūs esate ūkininkas?
– Taip.
– Ar jūs gaunate iš Europos Sąjungos išmokas už deklaruotas žemes?
– Aš, kaip ir privalu, viską deklaruoju. Šiandien, kaip ir visi kiti, esu perleidęs ūkininkavimo teises artimiesiems.
– Gal galite pasakyti, kiek esate gavęs Europos Sąjungos išmokų?
– Tikrai negaliu pasakyti, nes tų duomenų dabar nežiūrėjau paskutiniu metu, praeitais metais.
– Bet apytiksliai?
– Apytiksliai nežinau, gal apie dar 10 ar 20, nežinau, tūkstančių. Čia per metus.
– Ar bus apmokestinami žemės ūkiai, sunaudojantys daugiau nei 100 kubinių metrų vandens per parą?
– Tai yra atviras klausimas ir jis yra komitete. Mes turime keletą siūlymų. Pirmiausia, tai yra tausojantis vartojimas. Tai yra prioritetas ir kalba apie ūkius. Jeigu apmokestinsime ūkininkus, kurie dar šiandien ir taip gauna gana mažai už pagamintą produkciją, nes vanduo daugiausia naudojamas karvių fermoje, tai mes siūlome rasti subalansuotą modelį, tą kiekį, koks būtų optimalus, ir, jeigu yra suvartojama daugiau, vartojama netausojančiai, tada būtų apmokestinama.
– Tai jūs palaikote, kad reikia, ar nepalaikote? Čia turbūt ne Lietuvos idėja. Čia yra direktyva.
– Taip, yra direktyva ir mes ją turime, privalome perkelti ir, manau, kad pirmiausia direktyva leidžia daryti tą...
– Tai jūs už ar prieš?
– Aš esu už tausojantį naudojimą.
– Tai už apmokestinimą ar prieš?
– Tam tikrą mokestį, manau, tikrai turi mokėti.
– Ačiū, tai buvo Kęstutis Mažeika.
