Lietuvoje

2019.04.04 23:04

Buvęs aplinkos ministras: taršos mažinimo planas – tarsi rinkimų pažadas

Žygintas Abromaitis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.04.04 23:04

Automobilių taršos mokestį valdžia braukia iš savo darbotvarkės. Taršos planas, įgavęs nuosaikesnes formas, pasiekė vyriausybę. Kaip sako Aplinkos ministerijos atstovai, žmonės turi būti edukuojami, todėl baudos ar papildomi mokesčiai naudos esą neatneštų. Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako, kad atnaujintas planas – priešrinkiminis. Dėl jo vyriausybei gali tekti sunerimti po poros metų.

Praėjusią vasarą premjeras Saulius Skvernelis, išvydęs Aplinkos ministerijos planus apmokestinti taršius automobilius, nevyniojo žodžių į vatą, esą mokestis sužlugdytų daugelį Lietuvos gyventojų. Politologai tąsyk tikino, kad toks sprendimas būtų politinė savižudybė, nors tada dar apie rinkimus S. Skvernelis tikino negalvojęs.

Oro taršos mažinimo planas toliau buvo koreguojamas be aplinkos ministro ir galiausiai pasiekė vyriausybę. Pavėluotai ir gerokai nuosaikesnis. Siūlymai apmokestinti automobilius pagal jų taršą pamiršti, dyzelino akcizas nebus didinamas, niekas neribos „Euro 4“ ir žemesnio standarto automobilių įregistravimo. Vietoj viso šito – piniginė paskata naujam automobiliui arba suma, kuri būtų skirta viešajam transportui.

„Ta finansinė parama būtų ne tik švaresniam automobiliui įsigyti, tačiau galėtų būti ir kaip užskaita visuomeninio transporto bilietams ar dalinimosi paslaugoms įsigyti. Bent jau didžiuosiuose miestuose dalinimosi paslaugos labai populiarios – ar tai būtų automobiliai, ar dviračiai, paspirtukai“, – pasakojo Aplinkos ministerijos Taršos departamento direktorius Vitalijus Auglys.

Dar viena nuosaiki plano naujiena – galimybės ekologiškiau šildyti namus. Tie, kurie norės, senas krosnis ir nusidėvėjusius katilus pasikeisti į modernesnius šildymo įrenginius, naudojančius biokurą, galės juos įsigyti perpus pigiau. Miestuose gyventojai būtų skatinami naudoti ekologiškus šilumos siurblius, nors siūlytame plane buvo numatytas draudimas deginti kietąjį kurą ten, kur galima įsivesti centralizuotą šildymą. Patį kurą branginti taip pat atsisakoma.

„Turėtume galvoti, kaip pakeisti ir kaip paskatinti finansiškai, o tų galimybių tikrai yra ir vyriausybė tikrai ras ir pasiūlys, kad gyventojai pasikeistų savo šildymo katilus pirmiausia, labai toksišką ir užterštą kurą, kuris naudojamas“, – kalbėjo vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako, kad taršos planas yra politiškai korektiškas, tarsi rinkimų pažadas. Esą skatinimo priemonės turi būti derinamos su apribojimais. O jeigu žmonės paskatomis nesusivilios, vyriausybei gali tekti imtis ne tik griežtų sprendimų, bet ir patuštinti biudžetą.

„Mums jau 2021 m. bus pirmos sąskaitos. Pirmas rezultatas bus vertinamas. Jeigu mes nepasiekėme rezultatų, tai iš tikrųjų jau apie jokias skatinimo priemones išvis negalėsime galvoti. Turėsime patys pirktis apyvartinės taršos leidimus vien dėl to, kad nestotų pramonė, o pirmiausia – elektros energijos gamyba“, – teigė K. Navickas.

Su vyriausybe suderintas planas turėjo būti perduotas Europos Komisijai balandžio 1 d., tačiau Lietuva to nepadarė. Europos komisija dėl vėlavimo gali imtis sankcijų, tačiau Aplinkos ministerija aiškina, kad planus laiku atsiuntė vos 9 Europos Sąjungos narės.

„Finansinės baudos ar kažkokios sankcijos atsiranda tuomet, kai šalis nieko nedaro, ar ne? Tai netgi ir paraginta nedaro. Įprastai, jeigu nesuskumbama padaryti iki laiko, tai yra dar tam tikras tolerancijos laikotarpis, 2-3 mėnesiai“, – kalbėjo Aplinkos ministerijos Taršos departamento direktorius V. Auglys.

Vyriausybę pasiekęs, beveik metus vėluojantis, Nacionalinis oro taršos mažinimo planas dar gali tapti nuosaikesnis. Ar pagaliau dėl šio plano bus pasiektas taikus susitarimas, kitą savaitę svarstys ministrai ir premjeras.

Panorama

 

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.