Lietuvoje

2019.04.10 13:39

Darbdavių prioritetai: rinktųsi kandidato patirtį, o ne prestižinio universiteto diplomą

Giedrė Čiužaitė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2019.04.10 13:39

Tarp prestižinio universiteto absolvento ir įgijusio daugiau patirties kandidato darbdaviai rinktųsi pastarąjį variantą. Taip LRT RADIJUI sako personalo atrankos įmonės įkūrėjas Karolis Blaževičius. Jo teigimu, užsienyje įgytas išsilavinimas ieškant darbo pranašumo nesuteikia.

K. Blaževičiaus teigimu, kartais prestižinio universiteto absolventai be darbo patirties pralaimi baigusiems ne tokią prestižinę mokslo įstaigą, bet turintiems daugiau patirties darbo rinkoje kandidatams. Jo aiškinimu, visada reikia žiūrėti į konkurencinę rinką.

„MRU nėra taip vertinamas, kaip VU. Normalu, kad baigęs MRU žmogus vertinamas prasčiau, nei baigęs VU, jeigu lygintume tas pačias studijas. Tačiau retas atvejis, kai kandidatai yra identiški, pavyzdžiui, jeigu MRU baigęs žmogus turi geresnę patirtį, o kandidatuoja ir VU studentas, turintis menkesnę patirtį, mes rinksimės iš MRU. Tas MRU ne tiek jau ir lems mūsų pasirinkimą, jeigu kandidatas ilgesnį laiką dirbo geroje įmonėje, išlaikė tikslingesnę poziciją. Jeigu mes turime vienodus kandidatus, tada taip, bet tie mokslai dažniausiai lemia 5–10 proc. apsisprendimo“, – tvirtina pašnekovas.

Kaip teigia personalo atrankos konsultantė Irma Simonkevičienė, tam tikrais atvejais darbdaviai turi labai konkrečius reikalavimus būsimiems darbuotojams dėl baigto universiteto.

„Jeigu įmonė ieško techninį išsilavinimą turinčio darbuotojo, jie renkasi vieną universitetą, jeigu jie nori teisinio išsilavinimo, jie taip pat turi prioritetą universitetui, jeigu nori medicininio išsilavinimo, taip pat pirmenybę teikia konkrečiam universitetui. Be abejo, viską lemia asmenybė – pirmiausia žiūrima į žmogų, o jeigu kalbame apie pirminį atrankos etapą, kai kandidatai atsirenkami pagal gyvenimo aprašymą, tai pirmenybė teikiama kuriai nors mokyklai ir patirčiai“, – komentuoja I. Simonkevičienė.

Kai kurie specialistai teigia, kad aukštojo mokslo diplomas nebėra sėkmingos darbo paieškos garantija. K. Blaževičius akcentuoja, kad šiandien darbo rinkoje darbuotojų trūksta, todėl darbdaviai, ieškodami darbuotojų, dažniau atsižvelgia į žmogaus darbo patirtį, o ne į diplomą ir reikalavimų dėl konkrečių universitetų nekelia.

„Darbo rinka yra pasyvi, ypač techninių pozicijų. Darbuotojai darbo neieško, įmonės pačios jiems siūlo darbus, įmonės nesirenka iš dešimties – dažniausiai maksimaliai renkasi iš kelių kandidatų, kurie net aktyviai neieško darbo, tai, iš esmės, kaip nors dar reitinguoti jų išsilavinimą ir rinktis pagal tam tikrus kriterijus Lietuvoje galimybės nėra. Idealiomis sąlygomis būtų geriau turėti žmogų, kuris yra baigęs universitetą nei kolegiją, tačiau tokio pasirinkimo nėra“, – LRT RADIJUI sako K. Blaževičius.

Daugėja lietuvių, kurie darbdaviams gali pasigirti aukštųjų užsienio mokyklų diplomais. Personalo atrankos specialistai teigia, kad šiandien užsienio universitetų diplomas darbdaviams nebėra esminis privalumas. Tai, kaip tokie diplomai vertinami, pasak I. Simonkevičienės, priklauso nuo kompanijos, į kurią darbinamasi, vadovo.

„Dabar rinkoje yra nemažai jaunosios kartos vadovų, studijavusių užsienio universitetuose, kurie paprastai labai gerai žino, kaip tokios aukštosios mokyklos ruošia specialistus ir jiems yra svarbus tas užsienio diplomas, bet ne bet koks, o konkretaus universiteto diplomas. Taip pat yra vyresniosios kartos vadovai, kurie bet kokį užsienio universitetą vertina teigiamai. Kiti sako, kad užsienio universitetuose studentai mokosi visai kitokių dalykų, nei reikia Lietuvoje, dėl ko šie netinka“, – komentuoja I. Simonkevičienė.

Anot K. Blaževičiaus, užsienio diplomas vertės neturi ir yra vertinamas tik tokiu atveju, jeigu tai yra kokios nors specialybės, kuri Lietuvoje nėra išvystyta, diplomas. Kaip teigia pašnekovas, užsienyje baigę studijas žmonės nėra pranašesni prieš Lietuvos absolventus.

„Jeigu tai yra koks nors mokslas, kurio nėra Lietuvoje, taip, tai yra unikalu, pavyzdžiui, skaitmeninė rinkodara, ko Lietuvoje galbūt nėra tiek daug, tokiu atveju tai vertinama [...]., bet kokie nors Danijos arba Jungtinės Karalystės universitetai, kas yra dažnai sutinkama, yra labiau vertinami nei VU ar KTU, tai tikrai taip nėra. Prieš 10–15 metų tai buvo tam tikra egzotika, o dabar tai visiškai normali praktika ir tikrai nėra vertinama, kad specialistai ten paruošiami geriau. Aš netgi manau, kad taip nėra“, – pabrėžia K. Blaževičius.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.