Lietuvoje

2019.04.04 12:01

Nausėda: Lietuvos bankas atakuojamas pagal geriausias Pakso tradicijas

Modesta Gaučaitė, Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.04.04 12:01

„Kas vyksta mūsų valstybėje?“ – socialiniame tinkle klausia kandidatas į prezidentus ekonomistas Gitanas Nausėda. Anot jo, institucijos, kurios pagal mandatą turėtų būti nepriklausomos nuo vyriausybės dabar torpeduojamos pasirenkant ir karštus, ir šaltus ginklus. Taip kandidatas komentavo situaciją dėl Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės.

Jo teigimu, šiuo metu Lietuvos bankas yra atakuojamas „pagal geriausias Rolando Pakso tradicijas“. Antradienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, atliekančio parlamentinį krizės priežasčių tyrimą, pirmininkas Stasys Jakeliūnas pareiškė, kad Lietuvis bankas trukdė vykdyti krizės aplinkybių tyrimą, teikė ne visą informaciją, o dalį jos apskritai nuslėpė.

Parlamentaras taip pat sakė, kad prokurorų bus prašoma ištirti, ar LB tinkamai prižiūrėjo komercinius bankus, per krizę galėjusius manipuliuoti tarpbankinių palūkanų indeksu „Vilibor“.

Teigdamas, kad puolimas prieš Lietuvos banką primena R. Pakso metodus, G. Nausėda rašė: „Beveik prieš du dešimtmečius panikos apimti žmonės atsiėmė maždaug milijardą litų indėlių iš bankų sistemos. Kodėl tai vėl vyksta? Todėl, kad artėja prezidento rinkimai ir bent pora premjerui trukdančių kandidatų buvo susiję su finansų sektoriumi.

Na čia, kaip sakoma, nieko naujo. Tam ir įsodintos torpedos tose pozicijose, kuriose reikia... Kas kita - Valstybės kontrolė.“

Jis rašė, kad pastaruoju metu vykstantis Valstybės kontrolės galių naikinimas nėra siejamas su kokiu nors kandidatu konkrečiai. Pasak G. Nausėdos, tai – veikiau įsitikinimas, kad institucija, įpareigota analizuoti ir kritiškai vertinti vyriausybės ir jos institucijų veiklą yra ne pagalbininkas, o rakštis tam tikroje vietoje.

Kandidatas teigė, kad mažai kas žino, jog nuo šių metų įsigaliojo naujasis Valstybės tarnybos įstatymas, kuris įpareigoja vyriausybei pavaldų valstybės tarnybos departamentą centralizuotai aprūpinti darbuotojais valdžios institucijas, įskaitant ir tas, kurios privalo išsaugoti autonomiją.

Pasak G. Nausėdos, kadangi „kadrai“ lemia viską, Valstybės kontrolierius nuo šiol galės tik bejėgiškai stebėti kaip jis apstatomas žmonėmis, kurie priiminės direktyvas iš kitų rūmų Gedimino prospekte.

„Žinoma, ginkdie, tie žmonės bus parinkti ne iš savų! Tai bus patyrę, sunkiose kovose užgrūdinti, parako ir visko kitko paragavę „vilkai”. O tada bus galima pamažu keisti Valstybės kontrolės planus, audito turinį ir t.t. Galiausiai išaiškės, kad Vyriausybė ir jai pavaldžios tarnybos dirba praktiškai be nusižengimų, o jei ir pasitaiko nereikšmingų riktų, tai tik dėl to, kad labai stengiamasi „dėl Lietuvos”.

Štai su tokiais žmonėmis mes turime reikalų! Jų dantys kieti ir jie dabar visomis išgalėmis stengsis sukoncentruoti savo rankose tris valdžios grandis - Seimą, Vyriausybę ir Prezidentūrą. Tų žmonių suvokimas apie visuomenės atstovavimą ir skirtingų interesų grupių arba politinių jėgų pozicijų derinimą yra labai savotiškas. Jie supranta tik skanduočių ir komandų kalbą. Oponentus, kurie tokios kalbos nenori suprasti, jie vadina „neturinčiais politinio patyrimo”. Neabejokite - jie tikrai mus mylės. Jie mus taip smarkiai mylės, kad suspausti jų tvirtų rankų mes pristigsime oro ir maldausime leisti prasivėdinti. Kur nors airijose arba norvegijose...“ – rašė G. Nausėda.

S. Skvernelis vienu šūviu siekia nušauti du zuikius

LRT.lt kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis tvirtino, kad „valstiečių“ kritika Lietuvos bankui, prie kurios prisideda ir premjeras Saulius Skvernelis, nurims po prezidento rinkimų.

„Kritika Lietuvos bankui šiai ar taip sietina su tuo, kaip premjeras save eksponuoja rinkimų kampanijoje, tai yra pateikia save kaip tą, kuris ryžtingai sprendžia sudėtingus klausimus. O valdantieji S. Jakeliūno asmenyje ar kitų tiesiog kurią tą foną, kuris yra reikalingas. Esu tikras, kad po prezidento rinkimų matysime visai kitą vaizdą ir savotiškai išspręstą klausimą arba tie, kurie dabar kaltina Lietuvos banką, bus nurimę“, – komentavo politologas.

L. Bielinis pastebėjo, kad „valstiečių“ kritika Lietuvos bankui iš esmės paremta labiau emocijomis ir siekiu manipuliuoti rinkėjų jausmais.

„Visame tame nėra daug konstruktyvios kritikos elementų, kritikuojama labiau emociškai. Tai leidžia sukelti tam tikras visuomenės reakcijas, sukurti tam tikrą foną vieno ar kito kandidato į prezidentus, ar politinės jėgos atžvilgiu“, – patikino pašnekovas.

Anot L. Bielinio, dalis visuomenės yra įtarūs, nepasitiki tomis valstybės institucijomis, kurio kontroliuoja kitas institucijas, tad valdančiųjų taktika šiuo požiūriu gali pasiteisinti, tačiau, kaip teigė politologas, ilguoju periodu jie dėl savo veiksmų gali nudegti.

„Kaip visada visuomenėje yra labai daug žmonių, kurie vadovaujasi suokalbio teorijomis, visokiausiomis paslaptimis ir apgavystėmis. Todėl valdantieji, šitaip sukeldami emocijas, gali sukelti tam tikrą reakciją minėtose visuomenės sluoksniuose. Bet strategiškai žiūrinti, tie, kurie taip elgiasi, iš esmės patys vykdo nusikaltimą, nes jie žlugdo ekonominį, finansinį pasitikėjimą valstybe, bankais“, – pažymėjo L. Bielinis.

Jo manymu, premjeras S. Skvernelis, viešai neprieštaraudamas „valstiečių“ kritikai Lietuvos bankui, nuolat skleidžiamoms abejonėms dėl komercinių bankų veiklos skaidrumo, žaidžia ir kitą žaidimą – „valstiečių“ kandidatas į prezidentus bando suduoti smūgį savo varžovams rinkimuose Ingridai Šimonytei (dirbo Lietuvos banke) ir Gitanui Nausėdai (dirbo SEB banke).

„Tiek G. Nausėda, tiek I. Šimonytė tampa suvienytu taikiniu S. Skvernelio komandai ir S. Skvernelį remiančiai politinei partijai. Dėl tos priežasties per likusį laikotarpį iki prezidento rinkimų mes turėsime labai rimtą ir aštrų kaltinimų srautą, kurie, nemanau, pasiteisins. Po rinkimų, ko gero, kai kam teks atsiprašinėti arba jiems gali tekti aiškintis teisinėse institucijose“, – svarstė L. Bielinis.