Skiepijimo apimtims sumažėjus iki 92 proc., jau susiduriame su viena iš ligų – tymais. Tačiau vakcina, kuri pastaruoju metu buvo ignoruojama, apsaugo ir nuo raudonukės bei parotito (vadinamosios kiaulytės). Ypač šios infekcijos pavojingos nėščiosioms – jeigu besilaukianti moteris užsikrės, pavyzdžiui, raudonuke arba nėštumo metu bus paskiepyta, išeitis vienintelė – nutraukti nėštumą.
Skiepytis pavojinga net planuojant pastoti
Svarbu žinoti, kad nėščiosioms ir netgi planuojančioms greitu metu pastoti skiepytis taip pat negalima.
„Jeigu nėščia moteris, nežinodama, kad laukiasi, bus paskiepyta arba susirgs raudonuke, išeitis vienintelė – nutraukiamas nėštumas. Jeigu nėščia moteris nežinojo, kad turėjo kontaktą su sergančiu asmeniu, vaisiaus apsigimimas praktiškai šimtaprocentinis“, – akcentavo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) atstovė Daiva Razmuvienė.
„Deja, tokia realybė ir šiandien tikrai galime su tuo susidurti matydami, kiek daug yra neturinčių imuniteto visoms šioms 3 ligoms“, – kalbėjo ULAC direktorius Saulius Čaplinskas.
Dėl maitinančių motinų skiepijimo, pasak D. Razmuvienės, kiekvienu atveju sprendžiama individualiai. Dabar vakcinos apraše skelbiama, kad nėra pakankamai klinikinių tyrimų, kuriais remiantis galima būtų sakyti, jog drąsiai galima skiepyti maitinančias mamas.
S. Čaplinskas atkreipė dėmesį, kad kita infekcija – kiaulytė arba parotitas – pavojinga berniukams.
„Labai dažna komplikacija – sėklidžių uždegimas, kuris sąlygoja nevaisingumą“, – paaiškino D. Razmuvienė.
„Ar padėkos jums jūsų sūnus, jeigu dėl jūsų fantazijų paskui bus nevaisingas? Kaip patys jausitės, jeigu pagimdysite vaiką su labai dideliais apsigimimais dėl to, kad nebuvote paskiepyta?“ – retoriškai klausė S. Čaplinskas.
Ar esate atsparus?
D. Razmuvienė sakė, kad esvarbu, kelintais metais gimėte ir kiek kartų teoriškai turėjote būti skiepytas – tikrąją situaciją apie imunitetą pasakys tik jūsų gydytojas, patikrinęs įrašus apie vakcinas arba atlikęs kraujo tyrimą. Žinoma, jeigu gimėte iki 1964-ųjų, skiepytas nebūsite, nes vakcinos anuomet nė neegzistavo.
„Buvo vieni skiepai, buvo kiti skiepai. Buvo vienoks skiepijimo kalendorius, buvo kitoks – jie keitėsi. Asmuo dabar galėtų būti tikras [dėl atsparumo tymams] tik kai į jo ambulatorinę kortelę pažiūrės gydytojas ir įvertins laiką bei intervalus, kada kokie skiepai buvo atlikti“, – pabrėžė ji.
Lygiai taip pat situaciją gali parodyti ir specialus kraujo tyrimas.
„Jeigu asmuo pats sako „aš buvau skiepytas, nes esu gimęs kažkuriais metais“, tai nėra tikra“, – sakė ULAC atstovė.
Jeigu jūs tikrai žinote, kad persirgote – nekyla abejonių – esate atsparus, sako ULAC direktorius.
„Kartais žmonės, formuluodami klausimą, sako „ar dar galioja mano skiepas“. Tai ar pakankamas imunitetas susiformavo, ar ne, iš vienos pusės priklausys nuo to, ar tikrai buvote tinkamai paskiepytas (ar teisingai, ar kokybiška vakcina, ar gavote dvi dozes), o iš kitos pusės priklausys nuo pačio žmogaus imuninės sistemos būklės.
Savaime aišku, kad turintiems sunkias ligas imunitetas susiformuos sunkiau, senoliams imunitetas irgi gali lengviau išblėsti“, – sako S. Čaplinskas.
D. Razmuvienė pabrėžė, kad nediagnozavus tymų laiku, tikėtinos komplikacijos.
„Tymų virusas gali netgi nukeliauti į smegenis ir sukelti smegenų uždegimą. Komplikacijos, kalbant apie virusinę infekciją, yra pačios sudėtingiausios. Gali būti ir mirties atvejų. Šiandien Lietuvoje jų dar neregistruota, bet pagal praėjusių metų statistiką, Europos šalyse registruoti 33 mirties atvejai“, – akcentavo ji.
Jie, pasak medikės, mirtys nuo tymų užfiksuotos tose šalyse, kurios ekonomiškai pajėgios, visiems sudaryta gydymo galimybė. „Tiesiog mokslas šiai ligai dar nesurado gydymo“, – pabrėžė ji.
S. Čaplinskas sako, tymų epidemijos metu pagalvoti reikia ne tik apie save, bet ir apie aplinkinius.
„Ypač nepagalvoja kai kurie medikai. Ne paslaptis kad dauguma medikų gripu neserga arba serga lengviau, kadangi nuolat imunizuojasi (nuolat yra aplinkoje, kur yra ligonių). Bet juk jie virusą gali pernešti. Lygiai taip pat ir kalbant apie tymų virusą – jį galima „parnešti“ į namus – galbūt savo nėščiai žmonai, nėščiai marčiai ir pan.“, – pabrėžia S. Čaplinskas.
1980 metais, prieš padedant masinę vakcinaciją, kasmet visame pasaulyje buvo fiksuojama maždaug 2,6 mln mirčių nuo tymų, koferencijoje skelbia S. Čaplinskas.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praneša, kad Lietuvoje šiais metais iš viso patvirtinti 397 tymų atvejai (iš jų 86 vaikai ir 311 suaugusiųjų), daugiausia atvejų registruojama Kauno apskrityje (260 atvejų).
ULAC apie tymus pateikia tokius pagrindinius faktus:
Kas yra tymai?
Tymai – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Didžiausią riziką tymai kelia nesirgusiems, neskiepytiems ar nepilnai skiepytiems kūdikiams, nėščiosioms ir munosupresiniams asmenims. Pagrindinė tymų kontrolės priemonė – didelės skiepijimų nuo tymų apimtys (daugiau nei 95 proc. paskiepytų kiekvienoje amžiaus grupėje), sukuriančios aukšto lygio kolektyvinį imunitetą visuomenėje, tada tymų virusas negali plisti.
Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos.
Koks sukėlėjas?
Tymų sukėlėjas priklauso Paramyxovirus šeimos Morbillivirus genčiai. Tai vieno antigeninio tipo RNR turintis virusas, mažai atsparus išorinėje aplinkoje. Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl nesiėmus specialių priemonių, jie plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusas labai jautrus ultravioletinei radiacijai, todėl lauke tikimybė užsikrėsti labai maža.
Kaip užsikrečiama tymais?
Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Tymų virusas plinta aerogeniniu (aerozoliniu ir oro lašeliniu) keliu, taip pat per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus. Asmuo gali išskirti infekciją vidutiniškai 4 d. iki bėrimo atsiradimo ir 4 d. po bėrimo pasirodymo. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Tymai viena lengviausiai plintančių ligų.
Sąlytis tarp žmonių trunkantis ilgiau nei 15 min. yra pakankamas, kad įvyktų imlaus asmens užsikrėtimas. Tymams imlūs yra ir vaikai ir suaugusieji. Iki 90–95 proc. imlių imuniteto neturinčių asmenų, turėjusių sąlytį su sergančiuoju, suserga tymais. Vienas tymais sergantis asmuo gali užkrėsti tiki 18 žmonių.
Kokie yra tymų simptomai?
Tymų inkubacinis periodas trunka apie 10 dienų (7–18–21 d.). Dažniausiai susirgimas tymais pradžioje (prodrominiu laikotarpiu) pasireiškia karščiavimu (38–39 laipsnių), vėliau – konjunktyvitu, sloga, kosuliu, atsiranda Kopliko dėmės. Charakteringas makulopapulinis bėrimas, kuris neniežti. Bėrimas paprastai pasireiškia 3–7 ligos dieną, Pirmieji bėrimo elementai atsiranda ausų, veido, kaklo srityje, vėliau išberia liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas, pėdas. Buvusio bėrimo vietoje būdinga odos hiperpigmentacija, kuris po savaitės išnyksta.
Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, laringitas, viduriavimas, encefalitas (smegenų uždegimas).
Koks gydymas?
Specifinių tymų gydymo priemonių nėra, taikomas simptominis gydymas.
Kaip apsisaugoti nuo tymų?
Patikimiausia profilaktikos priemonė nuo tymų – skiepijimas. Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6–7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais.
„Iš esmės tie, kas gimė iki 1964 metų, aišku, kad skiepyti nebuvo“, – teisioginėje konferencijoje skelbia S. Čaplinskas.
