Lietuvoje

2019.04.03 22:44

Kol estai ruošiasi balsuoti išmaniaisiais telefonais, Lietuva svarsto kada nors internetu rinkti seniūnaičius

Žygintas Abromaitis, Reda Gilytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.04.03 22:44

Kartais lietuviai nevengia pašiepti estų esą dėl jų lėtumo, tačiau tik ne kibernetinėje srityje. Prieš daugiau nei dešimtmetį estai įdiegė balsavimą internetu ir žada toliau nesustoti – kituose rinkimuose gal balsuos per išmaniąsias programėles telefonuose. O Lietuvos vyriausybė, žadėjusi, kad elektroninis balsavimas galėtų atsirasti kitąmet, planus slepia stalčiuje. Technologijų ekspertai sako, kad sistemą, remiantis estų pavyzdžiu, galima būtų greitai sukurti.

Estijos parlamento rinkimuose beveik 44 proc. balsavusių žmonių tą padarė taip ir neatėję prie balsadėžės. Užuot pasirinkę kandidatą popieriuje ir vėliau į balsadėžę įmetę voką, estai rinkimuose sudalyvavo keliais pelės mygtukų paspaudimais. Estijoje elektroninis balsavimas jau tapo įprastas – įvestas dar 2005 m. Tiesa, balsuoja estai internetu per išankstinį balsavimą, o rinkimų diena lieka įprastai vokams mesti į balsadėžes.

Pasak Vilniuje viešinčių Estijos kibernetinio saugumo ekspertų, įdiegti elektroninį balsavimą padėjo įdirbis skaitmenizuojant paslaugas.

„Mums pavyko užtikrinti žmonių pasitikėjimą valdžios elektroninėmis paslaugomis, kurias įkūrėme anksčiau. Pavyzdžiui, mokesčių deklaravimui, vairavimui. Visa tai pavadinti galima įprastu verslu, tik tiek, kad tai darė valdžia“, – pasakojo Estijos informacinių sistemų tarnybos kibernetinio saugumo direktorius Ukku Sarekanno.

Vienu didžiausiu iššūkiu ir priežastimi, kodėl nepavyksta įdiegti elektroninio balsavimo Lietuvoje, politikai įvardija saugumą. Estai elektroninės valdžios sistemas įdiegė atskirame valstybiniame tinkle, kurio link Lietuva dar tik žengia. Pats balsavimas elektroniniu būdu vyksta vadinamųjų dviejų vokų principu. Estai prisijungę prie balsavimo sistemos atiduodą balsą, o kai terminas balsuoti baigiasi, balsas ir rinkėjas atskiriami – virtualioje balsadėžėje lieka kandidato pavardė, o kas balsą atidavė, tampa neaišku.

„Prieš pradedant skaičiuoti balsus, jie laikomi saugiai rinkimų komisijos serveryje. Jis izoliuotas nuo balsavimo sistemos. Tai yra saugus būdas, nes pamatyti, kas yra serveryje, tegali specialiai įgalioti žmonės“, – kalbėjo Estijos informacinių sistemų tarnybos atstovas Alo Einla.

Panorama

Projektai, kaip galėtų atrodyti elektroninis balsavimas Lietuvoje, iš vieno stalčiaus į kitą keliauja jau daugiau nei dešimtmetį. Vyriausybė žadėjo, kad elektroninis balsavimas galėtų atsirasti kitąmet, tačiau Seimo pavasario sesijoje klausimas kol kas nenumatytas.

„Mes galėtume kalbėti apie tolimesnę perspektyvą ir ne apie pagrindinius mūsų rinkimus, o pabandyti kokiame labai lengvame formate, kaip, pavyzdžiui, seniūnaičių rinkimai“, – sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Informacinių technologijų eksperto Mariaus Pareščiaus teigimu, sistemą Lietuva galėjo įdiegti panašiu metu, kaip ir estai. Esą ir dabar galima pasinaudoti estų patirtimi.

„Jeigu žiūrėti į mūsų ID korteles, kur estai naudoja panašias autorizuotis, pasijungti prie balsavimo sistemos. Turime ir ID korteles, turim bankininkystę, turime mobilų parašą, manau, kad visai realu yra dalį komponentų, tą, ką turi estai, tiesiog nusikopijuoti ir paleisti per mus“, – teigė informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius.

Kol Lietuva vis dar svarsto apie elektroninį balsavimą, Estija netrukus gali dar nutolti – vertinamos balsavimo išmaniaisiais įrenginiais rizikos.