Šarūnas Marčiulionis – vienas garsiausių Lietuvos krepšininkų. Pirmasis iš buvusios Sovietų sąjungos, pradėjęs žaisti „NBA“ 1988 m., vėliau įkūręs Šiaurės Europos krepšinio lygą. Seulo Olimpinis čempionas. Kelis kartus išrinktas geriausiu Lietuvos krepšininku, patekęs į geriausių Europos krepšininkų trejetus. Ir šitos šlovės sąrašą būtų galima tęsti. Tačiau šį vakarą „Dienos tema“ ne apie krepšinį, o apie Š. Marčiulionio sprendimą dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose – antru numeriu valstiečių ir žaliųjų sąraše.
– Kai sakome Š. Marčiulionis, mintyse iškyla ne tik jūsų šlovinga krepšininko praeitis, bet ir prieštaringi tekstai po mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo 1988 m. Dėl to paties Maidano, jūsų uždarytas viešbutis ir krepšinio mokykla. Dabar didelis dėmesys naujai sporto šakai – padėlio tenisui, jūs esate šios sporto šakos federacijos viceprezidentas. Ką apskritai veikiate paskutiniu metu? Tarsi daug lankotės už Atlanto, ne visą laiką leidžiate Lietuvoje, kuo užsiimate?
– Manau, ta tema labai gerai būtų padiskutuoti, būtent Katedros aikštės klausimą. Reikėtų pamėginti atlikti žurnalistinį tyrimą ir paprasčiausiai galbūt pateikti jaunajai kartai, papasakoti, kokios buvo represijos sovietmečiu, suvaryti 10 tūkst. žmonių, kas yra gąsdinimai, kad jaunoji karta žinotų, kokioje sistemoje gyvenome. Manau, būtų labai ne pro šalį tą dalyką paviešinti. Suvežė tuos žmones autobusais, kaip ir mane. Taip, ir mane paėmė ir atvežė saugumas. Lygiai taip pat, kaip davė kalbą.
– Sakote, kad buvote priverstas tą pasakyti šantažu ir gąsdinimais?
– Visi žmonės, kurie stovėjo tribūnose, kurie buvo suvaryti į autobusus, jautė tą patį, ką aš jaučiau.
– Norite pasakyti, kad jūsų žodžiai nebuvo iš širdies, tai buvo tiesiog išreikalauta?
– Prie ko čia širdis. Buvo duotas parašytas tekstas, buvau atvežtas nuo taško iki taško. Kai pasakiau ne, buvau gąsdinamas paprastu dalyku, kad aš negaliu palikti šalies, nes savo anketose neparašiau, kad turiu giminių, išsiųstų į Sibirą.
– Tada kalbėkime apie Maidaną. Tarsi nebuvote visiškai patenkintas ta oficialia formuluote?
– Demokratija aš nebuvau patenkintas, bet dabar, jeigu tokios demokratijos forma yra, mes mylime Ukrainą, jai padedame, jeigu ji pati nori.
– Tai dabar pakeitėte nuomonę apie tai, kad vis dėlto už tai, kas vyksta Ukrainoje, atsakinga Rusija?
– Taip, demokratijos ten labai mažai.
– Manote, naujieji rinkimai dabar kaip nors Ukrainai padės tapti tokia valstybe, kokią jūs įsivaizduojate?
– Sunku pasakyti, tai tik spėliojimas, būrimas iš tirščių, kas yra kas, kas stovi už nugaros, kiek Amerika padės ir taip toliau. Kiek aš žinau, ir Europos Sąjunga, ir Amerika tuo projektu nėra labai patenkinti. Aš ne savo nuomonę sakau, o tą, ką skaitau.
– Kad jau pradėjome kalbėti apie Ukrainą, pakalbėkime ir apie tai, kur ruošiatės į Europos Parlamentą. Europos Sąjungos pozicija su Rusija yra tokia: nereikia atšaukti sankcijų, kurias Europos Sąjunga įvedė, kol Maskva nevykdys Minsko įsipareigojimų. Ką manote, ar jūs laikotės tos pačios pozicijos?
– Teisingai, reikia sankcijas daryti, reikia stengtis, kad būtų abipusis sutarimas ir kad Rusija vykdytų sąlygas. Aš tam pritariu.
– Kokie tada turėtų būti Lietuvos santykiai su Rusija? Premjeras, kuris irgi yra tos pačios partijos žmogus, jis nėra partijos narys, kaip ir jūs nesate „valstiečių“ narys, bet irgi su ta jėga yra atėjęs į valdžią. Jis sako, kad mums reikėtų vis dėlto savo santykius su Rusija perkrauti ar permąstyti, nes neturime tokių santykių, kokie turėtų būti.
– Galėčiau pajuokauti taip: mūsų sūreliai, mūsų sūriai, mūsų visa kita, galbūt galėtume padaryti, kad Rusijoje būtų perteklius, sugriautume Rusijos ekonomiką, kad jie negalėtų nieko savo gaminti. Siųsdami kuo daugiau prekių pakeltume savo ūkį saviems žmonėms, savo verslui ir neleistume tada jiems gaminti savo produktų.
– Aš kalbu apie politinius santykius, nes ekonominiai, kiek suprantu, egzistuoja, tai ir Užsienio reikalų ministerija teigia. Kalbėkime apie politinius santykius. Jūs turite turėti savo nuomonę eidamas į Europos Parlamentą, nes ten yra apie tai kalbama.
– Visada turime turėti dialogą su kaimynais. Su Baltarusiais, su Rusija.
– Bet ar mes jį turime tokį, kokio reikia?
– Užsienio reikalų ministerija geriau žino, jie turi diplomatinius žmones, kurie už tai atsakingi.
– Gerai, tada kalbėkime toliau apie tai, kas bus Europos Sąjungoje, Europos Parlamente, kad jūs ten ateisite. Dabar jau kurį laiką nerimaujama dėl Europos Sąjungai kylančių iššūkių demokratijai. Tai yra ir populizmas, radikalizmas, ekstremizmas ir tai turbūt jums žinomos bendrijoje, kyla tokios partijos, judėjimai, kurie surenka nepatenkintųjų balsus kaip Viktoras Orbanas, kaip „Alternatyva Vokietijai“, kaip „Penkių žvaigždžių lyga“ Italijoje ir Britanijoje, ir Nyderlanduose yra. Kokia Jūsų nuomonė apie tuos iššūkius demokratijai Europos Sąjungoje?
– Turime žiūrėti, stebėti ir ginti Lietuvos interesą. Pagrindinis dalykas – turime galvoti apie save. Kaip ten bus, kaip jie ten susidėlios, turime žiūrėti, kad Europos Sąjungos finansiniai įsipareigojimai Lietuvai būtų išpildyti. Svarbiausia ieškoti kitų galimybių, kaip būtų galima to torto atsiriekti savo žmonėms, savo žmonių gerovei.
– Bet jūs matote iššūkius demokratijai ar ne? Ar jūs nematote? Europos Parlamentas, kalbama, šiais metais po rinkimų gali stipriai pasikeisti ir tokios partijos labai daug gali paimti pozicijų.
– Bet jie galvoja visi apie save. Tai ir mes apie save galvokime.
– Bet jums reikės kartu dirbti.
– Kai reikės dirbti, tada ir kalbėsime su visais. Nemira, come on!
– Ir ką jūs jiems atsakytumėte?
– Lietuva yra žemėlapyje ir reikia vykdyti tas sąlygas, kurios yra, ir dar daugiau.
– Gal ne tiek apie Lietuvą. Tokios partijos ir jų lyderiai yra linkę atšaukti sankcijas Rusijai. Ką jūs tokiu atveju atsakytumėte?
– Niekada nelinkęs atšaukti sankcijų, kol kas tai tik kalbos, o mes turime žiūrėti savų interesų. Man pirmiausia Lietuva, tada tik Europos Sąjunga. Turiu vaikų, turiu patirties su vaikais 25 m. Žinau, kas dabar vyksta su jaunimu, yra daug galimybių.
– Ką jūs darysite, norite vaikų klausimu Europos Sąjungoje užsiimti?
– Vaikų sveikatingumas, vaikų užimtumas.
– Tai į kokį tada komitetą pretenduotumėte?
– Komiteto nėra.
– Kaip nėra, yra 20 komitetų ir viename iš jų jums reikės dirbti.
– Nėra to komiteto, nėra. Mes paraleliai galime duoti mintis, idėjas visiems komitetams, nes visiems svarbus jaunimas, ateitis, jų gyvenimas, jų smegenys, kurių dabar nekontroliuojame.
– Tai jūs manote nuėjęs iškelti šitą klausimą?
– Per daug komitetų kelti tuos klausimus, o paskui įsteigtume, jeigu būtų labai daug klausimų.
– Manote, kad galėtumėte siūlyti komiteto įsteigimą?
– Taip.
– Bet tam jums reikėtų ir kitų mūsų parlamentarų paramos.
– Mūsų ir kitų šalių, be abejo. Nes tai mūsų vaikai, tai mūsų ateitis, jeigu visi bus užzombinti, šaudys, gaudys ir gyvens virtualiame savo pasaulyje.
– Vadinasi, pagrindinis dalykas Europos Parlamente kalbėti apie vaikus ir jų ateitį?
– Taip, apie alternatyvą, sportišką, sveikatingą alternatyvą būtent visiems tiems dalykams.
– Tada pakalbėkime dar apie tai, kas jau dabar yra darbotvarkės klausimas, nes tai dar tik turėtų tapti darbotvarkės klausimu, ką Jūs siūlytumėte, jeigu pateksite į Parlamentą. Bet dar yra toks vienas kaitinantis klausimas, susijęs su vežėjais. Vadinamasis Mobilumo paketas. Gali taip atsitikti: Lietuva siekia, kad tas balsavimas vis dėlto būtų atidėtas naujos kadencijos Europos Parlamentui? Ką jūs manote, kokia būtų Jūsų pozicija dėl to Mobilumo paketo?
– Tai dažnas klausimas dabar, aš dar konsultuosiuosi su savo grupės kolegomis.
– O ką jūs turite galvoje „grupę ir kolegas“?
– Kolegas, kurie kandidatuoja į Parlamentą.
– Valstiečius ir žaliuosius turite galvoje? Tai šiuo klausimu kol kas savo nuomonės neturite?
– Mes bendrą nuomonę turėsime.
– Gerai. Pasakykite, prašau, ką galvojate tuomet apie mūsų premjero siūlymą perdaryti Baltarusijos atominę į dujinę elektrinę? Kadangi mes keliame šitą Baltarusijos atominės elektrinės saugumo klausimą visoje Europos Sąjungoje, kaip manote, Europos Parlamentas galėtų prisidėti šitą pasiūlymą įgyvendinant?
– Manau, kad tarp eilučių galbūt kitokia mintis buvo. Nemanau, kad tai buvo tiesioginė premjero išsakyta mintis.
– Norite pasakyti, jis pajuokavo?
– Manau, daugiau juokas. Juk testas praeitas, gruodžio mėnesį jau paleis elektrinę. Manau, kad čia tokia grįžimo forma.
– Jūs taip ir neatsakėte į mano patį pirmąjį klausimą, kuo paskutiniu metu užsiimate?
– Turiu projektą, vystau Dubingiuose klubo ir klubo namukų projektą. Turiu įdomių darbų.
– Bet kažkokio labai rimto, kaip šitas pasiūlymas, didelio įdirbio neturėjote?
– Neturėjau.
– Sakėte, kad pas jus atėjo Eugenijus Jovaiša su šituo siūlymu, Švietimo komiteto pirmininkas. Tai buvo jo idėja ar jis jau atnešė R. Karbauskio idėją?
– Jis atnešė idėją.
– Jis pateikė siūlymą?
– Taip.
– Ilgai galvojote?
– Galvojau. Galvojau.
– Antanas Guoga, eidamas su Centro partija sumokėjo 10 000 partijos mokesčio. Jūs kiek nors mokate už tai, kad Jums antra vieta pasiūlyta valstiečių ir žaliųjų?
– Mes dar tos finansinės kalbos neturėjome, bet ji bus.
– Ar nesijaučiate šioks toks, atsiprašau, turistas, palyginti su tokiais mohikanais kaip Petras Auštrevičius, Andrius Kubilius, kurie irgi eina į Europos Parlamentą?
– Turistas kame? Nepažįstamas?
– Ne jūs nepažįstamas, o tiesiog nesate politikas.
– Laikas parodys, aš mėgstu iššūkius.
– Ką gi, tada linkiu sėkmės, ačiū jums.
