Lietuvoje

2019.04.03 15:54

Jakeliūnas: siūlysime Seimui, kad krizės tyrimo išvadų pateikimas būtų nukeltas iki spalio pabaigos

Krizės priežastis tiriantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį nutarė siūlyti, kad krizės tyrimo išvadų pateikimas būtų nukeltas iki spalio pabaigos.

„Šiandien mes nusprendėme, kad siūlysime nutarimo projektą Seimui, kad krizės tyrimo išvadų pateikimas būtų nukeltas iki spalio 31 dienos. Tačiau kitą savaitę pradėsime dalį išvadų svarstyti. Taip pat diskutuosime apie (tarpbankinių palūkanų indekso, – ELTA) VILIBOR situaciją ir dviejų ataskaitų nesuderinamumą – tos, kuri (Lietuvos banko buvo. – ELTA) pateikta vakar viešai, ir tos, kurios atsakymus Lietuvos bankas pateikė sausio mėnesį“, – žurnalistams sakė S. Jakeliūnas.

ELTA primena, kad BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009–2010 metais ir vėliau turėjo 2005–2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009–2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009–2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

S. Jakeliūnas ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis antradienį surengė konferenciją, kurioje aptarė Lietuvos banko vaidmenį parlamentiniame tyrime prieš dešimtmetį buvusios krizės priežastims nustatyti. Joje S. Jakeliūnas teigė, kad anksčiau kreipėsi į įvairius žmones įvairiose institucijose Lietuvoje ir kitose valstybėse, kad jie pateiktų savo nuomonę dėl reiškinių, kurie vyko prieš dešimtmetį. Vienas jų, pasak parlamentaro, pateikė informaciją, kuri, S. Jakeliūno nuomone, yra svarbi. Viena iš tokių informacijų – laiškas, kurį, kaip teigė S. Jakeliūnas, LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas 2018 metų balandžio 5 dieną nusiuntė kitiems valdybos nariams, taip pat kitiems padalinių vadovams. Jame menkinamai atsiliepiama apie parlamentinį tyrimą.

S. Jakeliūnas konferencijoje taip pat parodė videoįrašus, kuriuos LB valdybos narys Marius Jurgilas ir V. Vasiliauskas 2018 metų rugsėjį visuotiniame LB darbuotojų susirinkime apie parlamentinį tyrimą kalbėjo kaip apie kapstymąsi praeityje, „santykius su lavonais“ ir ragino darbuotojus, ypač prieš kameras, pasilaikyti savo nuomonę sau.

S. Jakeliūnas sakė, kad visa ši informacija išvertus tikriausiai bus pateikta ir Europos centriniam bankui, o jo etikos ar kitos institucijos galės padiskutuoti, kaip vertinti V. Vasiliausko vaidmenį krizės tyrimo metu.

Po šios konferencijos S. Jakeliūnas susitiko su premjeru Sauliumi Skverneliu. Ministras pirmininkas sakė, kad dėl LB veiksmų parlamentiniame krizės tyrime gali būti kreiptasi į Generalinę prokuratūrą, prašant išaiškinti, ar tinkamai atstovaujami valstybės ir žmonių interesai.

S. Jakeliūnas taip pat pabrėžė, kad LB, prižiūrėdamas finansų sektorių, per krizę esą neužtikrino, kad skolinęsi žmonės nepermokėtų didžiulių sumų dėl manipuliacijų VILIBOR indeksu, keičiant paskolų sutartis iš litų į eurus. Pasak S. Jakeliūno, pernai BFK kreipėsi į LB klausdamas, ar LB buvo atlikti tyrimai dėl VILIBOR per krizę, o šiemet sausį gautas atsakymas, kad VILIBOR atitiko tuometinę tarptautinę praktiką. Dabar paaiškėjo, kad 2012 m. atliko tyrimą, kurioje rašyta apie galimas gyventojų „permokas“. S. Jakeliūno teigimu, LB vadovybė sąmoningai nuslėpė informaciją, kuri gali turėti esminės įtakos krizės supratimui ir gyventojų patirtos žalos įvertinimui.

LB valdybos narys Tomas Garbaravičius išplatino pranešimą, kuriame teigė, kad 2012 metais LB parengtoje pažymoje dėl paskolų kainodaros trūkumų įvardyti permokėjimai skaičiuoti tik teoriškai.

„Šiandien dėmesio centre atsidūrė, kiek galime spręsti, 2012-ųjų rudenį specialistų parengta analitinė pažyma „Paskolų kainodaros trūkumai, galimos alternatyvos ir makroprudencinės priemonės“. Pateiktos rekomendacijos ir siūlymai buvo skirti vidiniam naudojimui ir todėl, siekiant paskatinti vidines diskusijas ir komentarus, tekste kartais nevengta ir laisvesnio interpretavimo bei diskutuotinų teiginių, kurie, be abejo, nebūtinai atitiko oficialią Lietuvos banko nuomonę. Vadinamasis palūkanų permokėjimas šiame dokumente apskaičiuotas teoriškai, su daugybe prielaidų, kaip, beje, ir kiti pateikti įverčiai, nes neturėta tikslių duomenų, įskaitant ir dėl to, kiek didėjo maržos keičiant būsto paskolos valiutą“, – savo komentare rašo T. Garbaravičius.

V. Vasiliauskas taip pat surengė spaudos konferenciją, kurioje teigė, kad LB visą laiką bendradarbiavo su komisija ir teikė informaciją. Tuo metu V. Vasiliausko retorika, kurią kritikavo Seimo BFK pirmininkas, pasak LB valdybos pirmininko, tebuvo jo nuomonė.

BFK atliekamą tyrimą buvo planuojama baigti iki 2019 metų balandžio vidurio.

Tikėtina, kad terminas išvadų pateikimo Seimui bus atidėtas, jei Seimas tam pritars. Jei nepritars, žiūrėsime, kokia bus situacija. Tada tikėtina, kad bus vertinama, kad tyrimas nebuvo užbaigtas.