Lietuvoje

2019.04.03 14:52

NMA vadovo liudijimas „MG Baltic“ byloje: privačių santykių su Kurlianskiu neturėjau

Gytis Pankūnas, LRT.lt 2019.04.03 14:52

Vilniaus apygardos teismas tęsia „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimą. Trečiadienį į popietinį teismo posėdį atvyko liudyti eksparlamentarė Dalia Kuodytė ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovas Erikas Bėrontas.

D. Kuodytė, teisme paklausta apie 2015-ųjų metų balsavimą parlamente dėl kaltinamojo, buvusio Seimo nario Šarūno Gustainio pataisą, turėjusią sušvelninti Lietuvos banko pateiktame įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimą ir patikrinimo reglamentavimą, teigė minėtos pataisos esmės tiksliai nepamenanti, jei Š. Gustainio pataisos nepasirodė kažkuo išskirtinės.

„Tie įstatymai buvo rutininiai, šis niekuo neišsiskiriantis iš kitų“, – teigė D. Kuodytė.

Ji tvirtino, kad po Liberalų frakcijos posėdžio, kuriame tada tradiciškai buvo aptariama plenarinio posėdžio darbotvarkė, iš kolegų nenuskambėjo jokių nurodymų palaikyti Š. Gustainio pataisas.

„Nebuvo jokio imperatyvo visiems balsuoti vieningai. Tą rodo ir skirtingas frakcijos balsavimas Seime“, – pažymėjo liudytoja.

D. Kuodytė teigė pati balsavime dėl Š. Gustainio pataisų iš viso nedalyvavusi.

Teisėsaugos pareigūnai, kaip skelbė DELFI, patikrinę buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio susirašinėjimus, pamatė, jog Š. Gustainio pateiktos pataisos žodis žodin yra identiškos toms, kurias tuometinis vienos iš greitųjų kreditų bendrovės vadovas Gediminas Velička atsiuntė R. Kurlianskiui.

Buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio, kaltinamojo byloje Eligijaus Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas klausė liudytojos, ar jos, kaip Seimo narės, laisva valia buvo kaip nors suvaržyta, jai balsuojant dėl Š. Gustainio pataisų, dėl kelio „Vilnius-Utena“ projekto.

„Absoliučiai laisva buvau šiais klausimais“, – pažymėjo D. Kuodytė.

Kiek vėliau liudytoja tą patį pakartojo ir valstybinį kaltinimą byloje palakančiam prokurorui Justui Lauciui.

Prašė panaikinti kardomąją priemonę

Pasibaigus D. Kuodytės liudijimui, Š. Gustainio advokatas Aleksandras Doroševas paprašė teismo panaikinti jo ginamajam taikomą kardomąją priemonę, tai yra privalomąjį registravimąsi policijoje.

Anot advokato, Š. Gustainis nėra pažeidęs šios kardomosios priemonės, jis taip pat nebendrauja, kaip buvo nuspręsta teismo, su kitais bylos kaltinamaisiais – E. Masiuliu, Gintaru Steponavičiumi, Vytautu Gapšiu.  

Pasak A. Doroševo, šiuo metu taikoma kardomoji priemonė – registravimasis policijoje – neleidžia Š. Gustainiui trukdo vystyti verslą užsienyje.

Prokuroras J. Laucius su tokiu parašymu nesutiko, pažymėdamas, kad, jo teigimu, kardomosios priemonės pagrindai nėra išnykę.

Teismas dėl Š. Gustainio advokato prašymo spręs vėliau.

E. Bėrontas neigia sąsajas su R. Kurlianskiu

Koncernas „MG Baltic“, buvęs jo viceprezidentas R. Kurlianskis, Darbo partija, buvęs šios partijos narys V. Gapšys yra kaltinamu siekiu paveikti buvusią žemės ūkio ministrę Virginiją Baltratienę, kad ji priimtų UAB „Alfa Media“ ir LNK televizijai palakius sprendimus, skirstant ministerijos ir NMA projektų viešinimo biudžetus 2016 m.

Kaip skelbė DELFI, prokurorų duomenimis, už NMA projektų viešinimą buvo atsakinga viešųjų ryšių specialisto Mykolo Katkaus vadovaujama bendrovė „Viešųjų ryšių partneriai“ (vėliau pakeitė pavadinimą į „Fabula Hill+Knowlton Strategies“) – jos prokurorams pateikti duomenys rodo, kad vien 2015 m. per aštuonis mėnesius koncerno „MG Baltic“ valdomai žiniasklaidai buvo skirta daugiau nei ketvirtadalis lėšų iš Kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės kampanijos - daugiau kaip 420 tūkst. Eur. Vėliau, kaip skelbė DEFI, koncernas „MG Baltic“ norėjo gauti dar daugiau pinigų, juo labiau, kad ne visos suplanuotos išleisti lėšos buvo panaudotos – viešinimui 2015-2017 m. ŽŪM ketino skirti daugiau kaip 7 mln. 437 tūkst., o NMA – 2 mln. 027 tūkst. Eur.

Trečiadienį teismui liudijęs NMA vadovas E. Bėrontas tikino iš bylos kaltinamųjų pažįstantis buvusį „MG Baltic“ viceprezidentą R. Kurlianskį. E. Masiulį, V. Gapšį, teigė E. Bėrontas, pažįsta „iš matymo“.

E. Bėrontas neslėpė, kad su R. Kurlianskiu susipažino maždaug prieš 10 metų, o dirbdamas NMA direktoriumi su R. Kurlianskiu bendravo kaip su LNK grupės atstovu.

NMA vadovas neslėpė susitikinėjęs su R. Kurlianskiu, tačiau šių susitikimų nesureikšmino, nes, kaip teigė liudytojas, jis bendravo ir su kitų žiniasklaidos kanalų atstovais.

„Aš jokių privačių santykių su juo (R. Kurlianskiu – LRT.lt) neturėjau“, – pažymėjo E. Bėrontas.

Liudytojas tvirtino, kad kartais dėl susitikimo jis skambindavo R. Kurlianskiui, kartais – atvirkščiai. E. Bėronto teigimu, su buvusiu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu susitikdavo maždaug kartą per ketvirtį.

E. Bėrontas, liudydamas teisme, teigė, kad sulaukdavo skambučių ir iš kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, mat šie, anot NMA vadovo, pamatę projektų viešinimą pas konkurentus, klausdavo, kodėl taip buvo nuspręsta.

Bylą nagrinėjančių teisėjų kolegijos pirmininkė, teisėja Nijolė Žimkienė klausė E. Bėronto, kam tada buvo reikalinga bendrovė „Viešųjų ryšių partneriai“, jei žiniasklaidos priemonių atstovai skambindavo tiesiogiai NMA vadovui. E. Bėrontas replikavo, jog minėta bendrovė tiesiog ruošė viešinimo projektų dokumentus.

„Ko tada ėjote pas R. Kurlianskį?“, – liudytojo klausė N. Žimkienė.

Teisėja pridūrė, kad E. Bėrontas, pareigūnų duomenimis, su R. Kurlianskiu susitikdavo pas verslininką, J. Jasinskio gatvėje, Vilniuje.

„Susitikimo dėl projektų viešinimo, buvo keletas klausimų iš pačių žiniasklaidos priemonių, iš R. Kurlianskio, buvo klausimų dėl sutarties pratęsimo“, – tvirtino NMA vadovas.

Neatskleidė, kodėl nesutarė su V. Baltraitiene

NMA vadovas E. Bėrontas, liudydamas teisme, teigė, kad NMA lėšas viešinimo projektams skirdavo ŽŪM. Liudytojo teigimu, šiuos klausimus spręsdavo tuometinės žemės ūkio ministrės V. Baltraitienės patarėja Jolanta Butkevičienė.

NMA vadovo teigimu, jam ministrė patarėjos sprendimai dėl viešinimo projektų buvo keisti.

„Aš siūliau skirti viešinimus pagal skaitomumą, o anksčiau projektai būdavo viešinami ir per nepopuliarius kanalus“, – dėstė E. Bėrontas.

Liudytojas teisme neslėpė, kad jo ir jo vadovės, tai yra ministrės V. Baltraitienės santykiai, nebuvo geri, tačiau priežasties, kodėl jie nesutarė, E. Bėrontas neatskleidė.

„Nebuvo geri santykiai su ministre V. Baltraitiene. [...] Ji man buvo tiesioginė vadovė. Nuo 2014 metų mane žinojo kaip principingą vadovą“, – kalbėjo NMA vadovas.

 

Kaltinimai pateikti ir fiziniams, ir juridiniams asmenims

Politinės korupcijos byloje kaltinimai pateikti trims juridiniams ir penkiems fiziniams asmenims: Darbo ir Liberalų sąjūdžio partijoms, koncernui „MG Baltic“, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams E. Masiuliui, Vytautui Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Š. Gustainiui, Seimo nariui G. Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui.

Darbo partijai įtarimai pateikti dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė ar tarėsi dėl kyšių su tuometiniu „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.

Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis yra įtariamas dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo, buvusiam šios partijos vicepirmininkui G. Steponavičiui pateikti įtarimai piktnaudžiavimu, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui Š. Gustainiui – kyšininkavimu. V. Gapšys įtariamas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, R. Kurlianskis – dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.