Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovai drauge su pedagogų bendruomenėmis svarsto galimybę pailginti mokslo metus bendrojo ugdymo įstaigose. Planuojama, kad jie turėtų trukti bent 10 dienų ilgiau. Tiesa, kol kas nenutarta, ar mokslo metai baigtųsi vėliau, ar prasidėtų anksčiau.
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovai drauge su pedagogų bendruomenėmis svarsto galimybę pailginti mokslo metus bendrojo ugdymo įstaigose. Planuojama, kad jie turėtų trukti bent 10 dienų ilgiau. Tiesa, kol kas nenutarta, ar mokslo metai baigtųsi vėliau, ar prasidėtų anksčiau.
Mokinių tėvai teigia, jog neprieštarautų tokiam sumanymui, tačiau norėtų, kad tos papildomos 10 dienų būtų skirtos ne naujoms programoms ar temoms „kalti“, bet jau sukauptoms žinioms stiprinti, gal net praktiniams įgūdžiams įgyti. Pedagogai baiminasi, kad pailginus mokslo metus vasarą galės mažiau laiko atostogauti, o mokyklų vadovai – kad vėl kils problemų dėl vienu metu mokyklose laikomų egzaminų ir tuo pat metu vedamų pamokų.
Ilgiausios atostogos
Lietuvoje mokslo metai trunka 34 savaites, nors daugelio Europos šalių bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai mokosi 37-40 savaičių per metus. Lietuvos moksleiviai ir atostogauja bene daugiausia – beveik keturis mėnesius per metus. Būtent šiuo faktu kaip argumentu vadovavosi švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, inicijavęs viešą diskusiją dėl ilgesnių mokslo metų. Pirmais mokslo metais į ugdymo planą siūloma įtraukti penkias papildomas dienas, o kitais – dar tiek pat.
Kaip LŽ sakė ŠMM Komunikacijos skyriaus vedėja Nomeda Barauskienė, kad artimiausiomis dienomis ministerija suinteresuotoms šalims ir visuomenei teiks svarstyti 2015-2017 mokslo metų Bendrųjų ugdymo planų projektą. Jame numatyta, kad 2015–2016 mokslo metais 5-11 klasių mokiniams pamokos turėtų baigtis birželio 10 dieną, o 2016–2017 mokslo metais – birželio 16-ąją. Dabar 6–11 klasių moksleiviai mokosi iki birželio 5 dienos.
„Koreguoti mokslo metų trukmę siūloma įvertinus kitų šalių patirtį, mokinių pasiekimų ir mokymosi trukmės santykį bei pedagogų pastabas, kad dabar per mokslo metus ne visi spėja įgyvendinti numatytą programą, tenka nuolat skubėti, spausti ugdymo turinį“, – aiškino N. Barauskienė.
Ji pažymėjo, kad Lietuva pagal mokinių pasiekimus nepatenka tarp geriausių valstybių, tačiau pagal tai, kiek mokiniai užtrunka ruošdami namų darbus, yra pirmame dešimtuke kartu su Rusija, Kazachstanu, Italija, Airija, Rumunija ir kitomis šalimis. Esą tolygiau paskirsčius mokymosi krūvį, moksleiviams nereikėtų tiek daug laiko skirti namų darbams. Be to, jei 5–11 klasių mokiniai birželį būtų ilgiau užimti mokykloje, tai būtų patogu daugeliui mieste gyvenančių tėvų, nes jie paprastai vėliau planuoja šeimos atostogas.
Gali poilsiauti ne tik vasarą
Marijampolės pedagogai LŽ tikino neprieštaraujantys sumanymui ilginti mokslo metus. Tačiau tai, anot jų, derėtų daryti labai gerai apmąsčius ir suderinus pedagogų poilsio bei darbo laiką. Mat sutrumpėjus vaikų vasaros atostogoms kai kurie mokytojai, dalyvaujantys egzaminų sesijose ir taisantys egzaminuojamųjų darbus, vargu ar galės turėti visas savo vasaros atostogas. Dėl to jiems teks poilsiauti jau prasidėjus mokslo metams, greičiausiai – per moksleivių rudens, žiemos ar pavasario atostogas.
„Juk turėdamas galimybę gauti visas atostogas iš karto, vasarą, neskaidydamas jų dalimis, pailsi geriau“, – tvirtino kai kurie pedagogai. Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos mokytojas, Marijampolės švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas pabrėžė, kad jokiuose teisiniuose aktuose nėra nustatyta, jog mokytojai gali atostogauti tik vasarą. „Jie galėtų atostogauti bet kada tuo metu, kai nevyksta pamokų“, – aiškino E. Milešinas.
Tokiais atvejais atostogų laikas, anot jo, būtų suderintas mokyklų administracijų ir pedagogų kolektyvinėse sutartyse.
Nebent pradėtų anksčiau
E. Milešinas atkreipė dėmesį į kitą problemą, kuri iškiltų tuo atveju, jei mokslo metai būtų pailginti iki birželio mėnesio pabaigos. Mat mokiniams birželį ne mokslai rūpi. Saulėtomis dienomis vaikai nori būti lauke, todėl prisivilioti juos į klases gali tapti nepaprastai sunku. Nebent vyktų ne pamokos, bet įvairi projektų veikla. Marijampolės savivaldybės Liudvinavo Kazio Borutos gimnazijos direktorė Nijolė Latvaitienė neslėpė abejonių dėl ŠMM valdininkų sumanymo.
„Jei jau norima ilginti mokslo metus, tada geriausia paankstinti jų pradžią“, – kalbėjo ilgametė mokyklos vadovė. Tokią poziciją ji grindė tuo, kad birželį gimnazijose vyksta egzaminai. O suderinti ir egzaminus, ir pamokas mokytojams labai sunku.
Ilginti neužtenka
Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Audrius Murauskas LŽ teigė, jog tėvai neprieštarautų ilgesniems mokslo metams, jei kartu būtų keičiamas ir pats ugdymo procesas bei jo organizavimas.
„Jei moksleiviams būtų pasiūlyta daugiau praktinių užsiėmimų, o ne sėdėti klasės suole, mokslo metų pailginimas tikrai būtų tikslingas. Tačiau tikrai nereikia mokslo metų ilginti tik tam, kad mokiniams į galvas būtų prikišama naujos medžiagos“, – dėstė A. Murauskas.
Anot jo, tokiais metodais vaikai buvo mokomi ir prieš keletą dešimtmečių. Tad mokyklos gyvena tarsi karo lauke, nes mokytojai privalo „sukišti“ mokiniams į galvas didžiulės apimties ugdymo programas, tėvai reikalauja iš vaikų paklusnumo ir rezultatų, o šie tam priešinasi. „Galop jie tampa vos ne ligoniais. Nemažai aukštesnių klasių mokinių vartoja vaistus, kad atlaikytų ugdymo tempą“, – pasakojo A. Murauskas. Jo manymu, geriausia būtų mokslo metus pailginti birželį. Tačiau nemažai tėvų pasisako už tai, kad mokslo metai prasidėtų rugpjūčio 16 dieną. Taigi moksleivių vasaros atostogos truktų nuo Joninių iki Žolinės.
