Lietuvoje

2019.04.02 18:02

Kandidatai stojo į akistatą su viešojo sektoriaus darbuotojais: problemų apstu, bet stebuklų nežada

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.04.02 18:02

Kokio viešojo sektoriaus reikia Lietuvai ir ar pakankamas jo finansavimas? Tokie ir panašūs klausimai antradienio vakare užduoti penkiems prezidento posto siekiantiems politikams. Vilniaus universitete (VU) surengtoje diskusijoje dalyvavo Vytenis Andriukaitis, Gitanas Nausėda, Mindaugas Puidokas ir Ingrida Šimonytė. Kiek pavėlavęs prie diskusijos prisijungė ir Naglis Puteikis.

Tiesioginė transliacija:

I. Šimonytė: turime išspręsti problemas iš esmės

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelta kandidatė Ingrida Šimonytė kalbėjo, kad viešojo sektoriaus problemos yra tos, su kuriomis ji dirba didžiąja dalį savo laiko. Ji taip pat sakė, kad dirbdama universitete dėstė viešojo sektoriaus ekonomiką studentams.

„Mes turime labai gilią pamatinę problemą niekaip negalėdami apsispręsti kokio modelio valstybę mes kuriame, visų pirma, kai kalbame apie viešąjį sektorių. Viena vertus, mes visą laiką siekiame, kad Lietuvoje būtų kuo mažesni mokesčiai, taip neva mes esame labai konkurencingi. Kita vertus mes dairomės ir politikai labai dažnai žada, kad visa tai, kas susiję su viešosiomis paslaugomis, bus oru – orūs atlyginimai, orios pensijos, geros, prieinamos paslaugos. Ir kažkaip šitie du dalykai tarpusavyje nedera“, – kalbėjo konservatorių kandidatė.

Pasak jos, akivaizdu, kad ne vieną dešimtį metų eidami priešingomis kryptimis, mes esame įstrigę ir pradedame matyti neveikimo pasekmės per blogėjančią viešojo sektoriaus kokybę bei mažėjantį ekonomikos potencialą. Ji priminė per TS-LKD išankstinius kandidato į prezidentus rinkimus su konkurentu Vygaudu Ušacku diskutavusi, kad Lietuvos ekonomikai reikia augti dvigubai greičiau.

Tačiau, anot I. Šimonytės, kyla klausimas, iš ko Lietuvos ekonomika gali augti dvigubai greičiau, jeigu jos potencialas atsirandantis iš švietimo, sveikatos apsaugos ir kitų kokybiškų viešųjų paslaugų, nesulaukia pakankamai dėmesio.

„Galime dar kartą užsipilti ekonomiką pinigais, tada užsiauginsime dar vieną didelį burbulą ir pabaigsime taip, kaip baigėme 2009-ais. Vadinasi, mes turime išspręsti tas problemas iš esmės“, – teigė I. Šimonytė.

M. Puidokas: viešasis sektorius sukuria tik 20 proc. BVP

Pats save išsikėlęs Mindaugas Puidokas priminė, kad ne vienerius metus taip pat dirbo universitete ir vienas iš jo dėstytų dalykų buvo viešoji politika. Jis taip pat kalbėjo, kad iki šiol nesame apsisprendę, kokio modelio valstybės mums reikia.

„Ar amerikietiškos anglosaksiškos, kur valstybės įsitraukimas yra minimalus. Kalbant apie Lietuvą norėtųsi, kad būtume europietiška valstybė ir tikrai tos paslaugos, kurias valstybės teikia žmonėms, jos būtų realios ir išliktų mūsų valstybėje. Natūralu, kad valstybės įsitraukimas į valstybės valdymą, viešojo sektoriaus reguliavimą negali būti minimalus. Akivaizdu, kad mes turime per mažą viešąjį sektorių, jis sukuria tik 20 proc. BVP“, – sakė M. Puidokas, pridurdamas kad kitose valstybėse viešasis sektorius sukuria 40-50 proc. BVP.

Anot jo, perskirstymas per biudžetą Lietuvoje, lyginant su kitomis ES šalimis, yra mažas, o norai ir lūkesčiai iš mažo perskirstymo gauti daug, yra didžiuliai. Pasak jo, jei neatrasime balanso, problemų neišspręsime.

„Pačiai valstybės tarnybai, tiek švietimui, sveikatos apsaugai, kultūros sektoriaus darbuotojams tas valstybės modelis būtų toks, kuris sukuria darbo vietas ir sprendžia jų problemas“, – sakė M. Puidokas.

G. Nausėda: stebuklų nebūna

Ekonomistas Gitanas Nausėda, taip pat pats save išsikėlęs kandidatu, kalbėjo, kad viešojo sektoriaus klausimai yra svarbūs, bet, pasak jo, turime tam tikras išeities sąlygas, kurios šiandien yra užduotos: „Tos išeities sąlygos jau buvo minėtos, kad tai yra itin žemas valstybės biudžeto ir BVP santykis, kuris Lietuvoje yra vienas iš mažiausių ES. Mes galime norėti kažką pagerinti iš esmės, bet mes turime mokestinę reformą, kuri užprogramuoja procesus iki 2021 metų.“

Jis kalbėjo, kad kuomet mokestine reforma pasiekiama, kad visiems rankas teks daugiau „pinigėlių“, bet biudžetas atitinkamai to negaus, suprantama, jog ir toliau liksime žemų pajamų spąstuose. Kitaip tariant, pasak G. Nausėdos, mūsų biudžeto pajamų ir BVP santykis liks žemas ir tada liks vienintelė viltis – kad iš kiekvieno išleisto valstybės euro sugebėsime pasiekti daugiau nei aplinkinės valstybės.

„Stebuklų nebūna. Į kokią sritį bepažvelgtumėm, visur matome tą pačią situaciją, kuomet išlaidų ir BVP santykis konkrečiai sričiai yra mažesnis. Reiškia, mes turime grįžti prie klausimo, ar tikrai dabartinėmis mokesčių reformos sąlygomis galime pasiekti šitas žirkles, kurios yra plačiai išsiskėtusios ir ar mes galime vienu metu suderinti viešųjų paslaugų kokybė ir žemą biudžeto pajamų lygį. Manau, kad tai yra nelabai įmanoma“, – sakė G. Nausėda.

Pasak jo, dabartinė mokesčių sistema nesudaro sąlygų finansuoti viešojo sektoriaus, o apie naujus mokesčius kalbėti nenorima, kurie šią situaciją dar labiau komplikuotų.

V. Andriukaitis: kokia turi būti valstybė, pasakyta Konstitucijoje

Socialdemokratų kandidatas Vytenis Andriukaitis sureagavo į kitų kandidatų žodžius, kad turime nuspręsti, kokios valstybės reikia: „1992-ųjų Konstitucija į tai atsakė. Konstitucinis Teismas (KT) tai paaiškino. Yra keli KT nutarimai, kuriuose išdėliota, kad Lietuva yra socialinė valstybė.“

Jis kalbėjo, kad Lietuvoje yra nemokamas vidurinis mokslas, nemokamas mokslas kolegijose, nemokamas gydymas ir, pasak jo, jei pažiūrėsime į tautos ūkio koncepciją matysime, kad tautos ūkis tarnauja bendrai tautos gerovei.

„Tai dabar atsakykime į klausimus – ar neaišku, ko mums reikia siekti? Arba sutarkime, kad keičiame Konstituciją“, – žodžių į vatą nevyniojo V. Andriukaitis, pridurdamas, kad naudojami mokestiniai instrumentai neatitinka užduočių, numatytų Konstitucijoje.

Anot jo, visiškai akivaizdu, kad Lietuvai reikia ne 30 proc., o mažiausiai 33-35 proc. perskirstymo. Jis taip pat teigė, kad šalis atrodytų žymiai stipriau, jei apie tai galėtume kalbėti ir ES kontekste.

„Tenka priimti sprendimus ir dėl mokesčių sistemos, ir dėl socialinių instrumentų, ir dėl viešojo sektoriaus atlyginimų“, – sakė socialdemokratas, teigdamas, kad viešasis sektorius yra investicija.

N. Puteikis įžvelgė dvi priežastis

Lietuvos Centro partijos lyderis teigė, kad pirmiausia reikia klausti, kodėl Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje viešojo sektoriaus atlyginimai yra gerokai didesni, nors, anot jo, BVP santykis vienam gyventojui šiose šalyse ir Lietuvoje yra toks pats.

„Iš dalies gal ir būtų galima paaiškinti tuo, kad pas mus per mažas paskirstymas, bet manau to neužtenka. Pirma priežastis yra privilegijuotos klasės, kurios nemoka tokių mokesčių, kaip moka viešojo sektoriaus atstovai, turiu omeny advokatus, antstolius, žemdirbius ir dar daugybė kitų profesijų arba veiklos rūšių. Reikia pripažinti, kad visos nuo 1993 metų buvusios vyriausybės šias disproporcijas skatino.

Antra priežastis – nereikalingi viešieji pirkimai. Jeigu pažiūrėsime tą pačią Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, pamatytume, kad perkama labai daug paslaugų, kurių naudą gauna labai mažas žmonių skaičius. Jei tuos pinigus per visas ministerijas perskirstytume viešajam sektoriui, algos priartėtų prie Latvijos ir Estijos“, – kalbėjo N. Puteikis.

Kokia didžiausia viešojo sektoriaus problema?

Kandidatų taip pat buvo prašoma vienu žodžiu ar bent vienu sakiniu įvardinti, kokia yra didžiausia viešojo sektoriaus problema. Atsakydama į šį klausimą I. Šimonytė įvardijo tai, kad lūkesčiai neatitinka finansinių išteklių. M. Puidokas savo atsakymu pritarė jai. G. Nausėda sakė, kad didžiausia viešojo sektoriaus problema ta, kad daugybę metų kalbama, jog jį reikia reformuoti, bet jokios reformos nevyksta. Anot V. Andriukaičio, esminė problema yra finansavimo stoka.  Tuo metu N. Puteikio manymu didžiausia problema yra ta, kad tokį patį išsilavinimą turintys latviai, estai ar lenkai gauna keliais šimtais eurų daugiau.

Jie sulaukė ir klausimo, kokį pirmiausia sprendimą priimtų viešajam sektoriui, jei taptų prezidentais. I. Šimonytė sakė, kad pirmiausia valdančiajai daugumai siūlytų „traukti rankinį stabdį“ mokesčių reformoje. M. Puidokas sakė, kad pirmasis jo ėjimas būtų paskirti tinkamą premjerą ir tinkamą finansų ministrą. G. Nausėda teigė, kad siūlytų nacionalinį susitarimą dėl viešojo sektoriaus. V. Andriukaitis pirmiausia imtųsi progresinių mokesčių sistemos, taip pat papildomų mokesčių, įskaitant ir aplinkosaugos bei nekilnojamo turto. N. Puteikis siūlytų valdančiajai daugumai grįžti prie pasiūlymo dėl mokesčių privilegijų naikinimo. 

Diskusiją organizavo Lietuvos aktorių gildijos pirmininkas Daumantas Ciunis, Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas bei „Paskutinis prioritetas“ iniciatyvinės grupės narė Rūta Žiliukaitė.

Portalas LRT.lt primena, kad prezidento rinkimai vyks gegužės 12-ąją. Be šių kandidatų juose dalyvaus Saulius Skvernelis, Valentinas Mazuronis, Arvydas Juozaitis ir Valdemaras Tomaševskis.