Lietuvoje

2019.04.02 15:04

Dėl mažų algų protestuojantys kalėjimų medikai: jei taip ir toliau, sulauksime kalinių maištų

Gytis Pankūnas, LRT.lt 2019.04.02 15:04

Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojai garsiai pareiškė – „gana diskriminuoti kalėjimų medikus!“. Jie tvirtina esantys užmiršti, mat laisvėje esančių sveikatos priežiūros įstaigų medikų algos nuolat didinamos, o kalėjimų medikų atlyginimai beveik nejuda iš vietos. Be to, kalėjimų medikus neramina ir tai, kad pradėta reforma, po kurios jų gretos dar sumažės ir sveikatos priežiūra įkalinimo įstaigose gerokai suprastės. Ši situacija, anot medikų, gali įgauti sniego kamuolio efektą, kai galiausiai patys kaliniai pradės masinius protestus.

Antradienio vidurdienį prie vyriausybės rūmų susirinko būrys įkalinimo įstaigose dirbančių medikų, kurie protestavo prieš Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento veiksmus bei reikalavo algų padidinimo.

Į piketą, kuris pavadintas „Gana diskriminuoti kalėjimų medikus!“, susirinko medikai, nešini plakatais, kuriuose šmėžavo užrašai „Nemokėsite medikų algos, mokėsite kalinių kompensacijoms!“, „Nusikaltėliai pavojingi, o medikų darbas kalėjimuose nepavojingas?“, „Ne – kalėjimų medikų diskriminavimui!“, „Kalėjimų medikai dirba ar atlieka bausmę?“, „Vietoj padidinto finansavimo – etatų mažinimas“.

Vienas iš piketo organizatorių Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis pabrėžė, kad valdžia suskubo didinti laisvėje esančiose sveikatos apsaugos įstaigose dirbančių medikų algas, bet įkalinimo įstaigų medikus pamiršo.

„Visame pasaulyje kalėjimo medikai už pavojingas darbo sąlygas apmokami 30, 40, 50 procentų daugiau negu laisvėje dirbantys medikai. Lietuvoje situacija tokia, kad medikai, dirbantys kalėjimuose ir patiriantys psichologinį, kartais fizinį smurtą, gauna tiek pat kaip arba mažiau negu laisvėje dirbantys medikai“, – pažymėjo R. Garuolis.

Anot jo, problema yra tame, kad laisvėje dirbančių medikų algos yra finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, o kalėjimų medikų – iš biudžeto. R. Garuolio teigimu, rudenį laisvėje dirbančių medikų algas numatyta didinti 15 proc. ir, jei nedidės kalėjimų medikų algos, jei jiems nebus sumokama už pavojingas darbo sąlygas, situacija gali tapti nekontroliuojama.

„Neliks kam dirbti kalėjimuose, nes medikai išeis į laisvėje esančias gydymo įstaigas, nes ir ten gydytojų trūksta. Susidaro situacija, kad valstybė turės mokėti dideles kompensacijas kaliniams už tai, kad nebuvo laiku suteiktos sveikatos apsaugos paslaugos. O kalėjimų medikai juk sėdi kalėjimuose, tai yra uždarytoje patalpoje, o ne kvapniose poliklinikose, ligoninėse, kurios dabar yra neblogai sutvarkytos. Valstybė turi pasirinkti – arba jie randa lėšų skubiai finansuoti atlyginimų didinimą, arba bus griūtis rudenį. [...] Bus katastrofa visai sveikatos priežiūrai kalėjimuose. Bus kalinių maištai, reikės investuoti, kad jie būtų numalšinti, taip pat mokėti už viršvalandžius šios betvarkės tvarkytojams“, – aiškino R. Garuolis.

Gąsdina ir nauja pertvarka

R. Garuolio teigimu, dabartinę kalėjimų medikų situaciją dar labiau komplikuoja Kalėjimų departamento pradėta pertvarka, po kurios įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų liks mažiau.

„Kalėjimų departamentas, nekreipdamas į profesines sąjungas ir medikus, nusprendė atleisti dar daugiau darbuotojų. Bet tai neišsprendžia problemos, nes bus sutaupyta 360 tūkstančių eurų, kai reikalingi 3 milijonai eurų. Jeigu jie atleidžia dirbančius medikus, tai kas dirbs jų darbą? Ar jie sugebės atlikti tą darbą? Juk likusių medikų krūvis didėja.

Ši reforma, kurią jie pradėjo, dar labiau suerzino gydytojus ir paprasčiausiai didelė jų dalis iš darbo išeis savo noru liepą. Apie 100 iš 250 medikų išeis iš darbo“, – teigė profsąjungos atstovas.

R. Garuolis tvirtino, kad įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ dar praėjusių metų vasarą kreipėsi į teisingumo ministrą Elviną Jankevičių, perspėdami, kad kalėjimų medikų situacija artėja prie katastrofos. Tąkart, anot pašnekovo, buvo sudaryta darbo grupė, kuri paskaičiavo, kad medikų algoms padidinti reikėtų papildomai 2 mln. eurų. Pasak R. Garuolio, galiausiai sutarta lėšų ieškoti iš vidinių rezervų, tačiau pasiūlyta iš minėto šaltinio skirti gerokai mažesnę sumą.

„Bet lėšų iš vidinių rezervų algoms didinti nepakanka, nes jų yra tik 156 tūkstančiai eurų per metus, kai reikia 2 milijonų eurų“, – teigė R. Garuolis.

Profsąjungos atstovas kartojo, kad kalėjimuose dirbančių medikų reikalavimų ignoravimas gali kainuoti gerokai daugiau, negu valdžia įsivaizduoja. Anot jo, pavyzdžiui, pernai kalinių kompensacijoms dėl prastų kalinimo sąlygų teko sumokėti apie 900 tūkst. eurų. Ši suma, jei nebus imtasi skubių sprendimų, pasak R. Garuolio, gali toliau augti.

„Už visa tai turės mokėti visi mokesčių mokėtojai“, – perspėjo profsąjungos atstovas.

Vyriausybės vicekancleris: algos augs

Žurnalistų kalbintas vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, kuris atėjo antradienį pasikalbėti su piketuojančiais kalėjimų medikais, teigė suprantantis, kad algų problema egzistuoja ir ji bus sprendžiama.

„Turime konstatuoti, kad problema egzistuoja – kalėjimų medikai gauna neadekvačiai mažus atlyginimus. Mūsų strategijoje dėl viešojo sektoriaus atlyginimų gerinimo numatyta, kad turi būti sprendžiami tų darbuotojų, kurie dirba vienoje sistemoje, bet yra ir kitos sistemos dalis, problemos. Pavyzdžiui, medikai, dirbantys kalėjimų sistemoje“, – pažymėjo D. Matulionis.

Pasak jo, kitąmet bus sprendžiama dėl kalėjimų medikų algoms skirto biudžeto didinimo. Kitas pasirinkimas, pasak D. Matulionio, darbo užmokestį kalėjimų medikams mokėti iš PSDF fondo.

Galiausiai D. Matulionis ramino, kad Kalėjimų departamentas numato įkalinimo įstaigose dirbančių medikų algas didinti jau šiemet.

„Nežinau tikslaus skaičiaus, bet man sakė, kad turėtų būti (didinamos algos – LRT.lt) nuo 50 iki 100 eurų“, – teigė vyriausybės vicekancleris, paklaustas, kiek numatyta didinti kalėjimų medikų algas šiemet.