Lietuvoje

2019.04.02 19:37

Kritiškai įvertino statybas Lietuvos pajūryje: pirmenybė pramonei, o ne gyventojams

Lietuvos pajūris yra Klaipėdos žmonių kūrybos vaisius, o dabar Vilniaus biurokratai pradeda aiškinti, ką galime ir ko negalime daryti pajūryje – žmones per amžius traukia prie jūros, o ten viskas leidžiama taršiai pramonei, gadinančiai jų gyvenimą. Taip LRT RADIJUI sako Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas. Jo teigimu, vis labiau pajūryje plečiama pramonė daro neigiamą įtaką žmonių poilsiui.

Seimas svarstys grupės parlamentarų siūlomas Pajūrio juostos įstatymo pataisas, kurios atvertų kelią naujoms statyboms tiek žemyninėje dalyje, tiek Kuršių nerijoje. Įstatymo pakeitimo projektu norima išbraukti teisiškai reglamentuotą pajūrio juostos zoną nuo uosto vartų iki Klaipėdos šiaurinių ribų. Taip pat siekiama, kad būtų galimos naujos statybos Kuršių nerijos gyvenvietėse.

Paklaustas, kokios yra dabartinio Pajūrio juostos įstatymo spragos, A. Šulcas atsako, kad, iš esmės, miestas negali vystyti normalios rekreacinės infrastruktūros: pastatyti tualetų, nutiesti takų ir kt. Jo aiškinimu, dabartinė pajūrio infrastruktūra buvo sukurta dar sovietmečiu ir, didėjant gyventojų aplinkos kokybės poreikiams, vis labiau tikimasi šiuolaikiškumo.

„Yra didelė biurokratija. Kai bandome ką nors daryti, iš visų ministerijų ir žinybų gauname neigiamą atsakymą. Visi galvoja, kad Klaipėda yra prie marių ir jūros, tačiau Klaipėdos žmonės turi labai siaurą priėjimą prie marių: visur pramonė, kuri yra plečiama prie jūros ir žmonėms lieka vis mažiau galimybių pailsėti [...]. Mes neturime galimybių įrengti naujos poilsio infrastruktūros“, – pabrėžia A. Šulcas.

Pasak Klaipėdos vicemero, Seimo narių iniciatyva yra šiek tiek skubota. Kaip teigia jis, matant valstybės pastangas plėsti pramonę Klaipėdoje, buvo paruoštas ir pateiktas 17 priemonių planas vyriausybei, pagal kurį būtų sutikta su tam tikrais sprendimais pajūryje. A. Šulco nuomone, nors siūlomų pataisų turinys tenkina, šiuo metu Seimo nariai akcentuoja vieną iniciatyvą, o pati esmė lieka nuošalyje.

„Seimo nariai yra protingesni ir gudresni už vietos savivaldos žmones ir dažnai nesuderinę teikia visokias iniciatyvas, bet, šiuo atveju, viskas daugmaž sutampa. Aš noriu pabrėžti, kad Lietuvos pajūris ir Kuršių nerija yra Klaipėdos žmonių kūrybos vaisius [...], o dabar kažkokie Vilniaus biurokratai pradeda mums aiškinti, ką mes galime ir ko negalime daryti pajūryje. Žmones per amžius traukia poilsiauti ir gyventi prie jūros, o kažkodėl pajūryje leidžiama viską daryti taršiai pramonei, kuri gadina žmonių gyvenimą ir stumia juos tolyn“, – komentuoja A. Šulcas.  

Kaip teigia Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser, šis klausimas yra sudėtingas. Jos nuomone, iš vienos pusės pritariama tokiai iniciatyvai, nes urbanizuotose teritorijose kokybinė plėtra privalo vykti, tačiau problema yra ta, kad dabar ši plėtra yra sutapatinama su statybomis. 

„Reikėtų atskirti statinius nuo pastatų. Rekreacinė infrastruktūra nėra pastatai, tai yra statiniai, nes ir kelias, ir dviračių takai yra statiniai [...]. Reikia teisingai formuluoti, kad mes, kaip derinanti institucija, tiksliai žinotume, kas yra galima, o kas negalima. Viskas, kas numatyta tvarkymo plane, turi būti įgyvendinta“, – sako A. Feser.  

Parlamentaro Simono Gentvilo teigimu, Kuršių nerijos nacionalinis parkas yra pasirengęs savo tvarkymo planą: „Aplinkos ministerija turi savo dokumentą, kuriame numatoma vizija, kas bus leidžiama ar neleidžiama Kuršių nerijoje statyti ir plėsti.“

S. Gentvilo aiškinimu, Pajūrio juostos įstatymas apima visą Kuršių nerija ir maždaug 100 metrų atstumą visame Lietuvos pajūryje šiauriau Klaipėdos, kur yra uždrausta bet kokia statyba. Parlamentaras tvirtina, jog Pajūrio juostos  įstatymas reikalingas lankytojams, o ne nekilnojamojo turto vystytojams.

„Bet koks naujas statinys, pagal Pajūrio juostos įstatymą, yra neleidžiamas, dėl ko mūsų, kaip Seimo narių, siūlymas yra palikti galioti Pajūrio juostos įstatymą tik gamtinėse teritorijose Kuršių nerijoje ir leisti ten viską reglamentuoti pačios Aplinkos ministerijos rengiamu Kuršių nerijos nacionalinio parko patvirtintu tvarkymo planu, nes mes Neringoje turime labai daug prastų istorijų, kai planai kertasi – pagal vienus planus išduodami leidimai, pagal kitus naikinami, o nuostolius turi atlyginti mokesčių mokėtojai“, – LRT RADIJUI komentuoja S. Gentvilas.  

Parengė Gabrielė Sagaitytė.