Palangoje pirmadienį susitikę Šiaurės, Baltijos ir Višegrado šalių užsienio reikalų ministrai aptarė tarptautinio saugumo klausimus: kibernetinį saugumą, hibridines grėsmes bei santykius su Rusija ir Kinija. Ministrai sutaria, kad pažaboti daugelį grėsmių įmanoma tik aktyviai bendradarbiaujant ir agresorių atžvilgiu laikantis vieningos pozicijos.
Septintą kartą susitikę Šiaurės, Baltijos ir Višegrado šalių užsienio reikalų ministrai daugiausia dėmesio skyrė tarptautiniam saugumui. Prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Vašingtone jie pabrėžė būtinybę sklaidyti nepasitikėjimo atmosferą abipus Atlanto ir stiprinti transatlantinius santykius. Nuošalyje neliko ir kibernetinis nesaugumas, hibridinės grėsmės, klimato kaita – pavojai, nepaisantys valstybių sienų.
Daug dėmesio skirta grėsmėms iš Rytų. Lietuvos, ir Slovakijos diplomatijos vadovai teigė, kad pažaboti Rusijos agresiją galima tik laikantis vieningos pozicijos.
„Pastaruoju metu mes visi matom tuos destruktyvius veiksmus, ir visų buvo vieninga nuomonė, kad mūsų vieninga laikysena – ar tai būtų sankcijų politika, ar tai būtų politiniai komentarai – tik ji gali kažkiek pakeisti tą situaciją. Nes kol kas mes iš Rusijos nelabai matome pokyčių ne tiktai realiuose veiksmuose, bet ir retorikoj mes nelabai matome kad Rusija peržiūrėtų tai, ką padarė neteisingai, kur pažeidė tarptautinę teisę, tarkim, aneksuodama Krymą. Be to, labai svarbu, kad mes sugebame vis tiktai pasiekti sutarimą ir visiškai neseniai pridėjom prie esamų sankcijų tas, kurios susiję su kariniais veiksmais ties Kerčės sąsiauriu“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Višegrado ketvertui šiuo metu pirmininkaujančios Slovakijos užsienio reikalų ministras Miroslavas Lajčakas tikino, kad, siekiant atsispirti Rusijos keliamoms grėsmėms, būtinos ne tik Europos valstybių, bet ir visos transatlantinės bendruomenės pastangos.
Pasak jo, diskutuota, kokia toliau turėtų būti bendra valstybių laikysena. Jis pastebėjo, kad ir dėl Kinijos Europos valstybėms būtina turėti bendrą poziciją bei tvirtai jos laikytis.
„Kokius santykius mes turėtume palaikyti su Kinija? Gerai tai, kaip paminėjo kai kurie ministrai, kad ES yra įtraukusi Kiniją į savo darbotvarkę – mes, kaip užsienio reikalų ministrai, aptarėme šį klausimą dukart. Ir lyderiai aptarė jį praėjusioje Europos vadovų taryboje. Labai tinkamu metu Europa imasi apibrėžti ir formuluoti savo politiką dėl Kinijos. Tai labai svarbu“, – pasakojo M. Lajčakas.
Pabrėžiama, kad ypač bendra pozicija reikalinga dėl 5G technologijų plėtros. Jungtinės Valstijos mato ją, kaip vieną didžiausių grėsmių, ir ragina partnerius Europoje atsisakyti tokios įrangos – tikina, kad ji gali padėti Kinijai šnipinėti Vakarų verslą.
L. Linkevičius tvirtino, kad ministrai tarėsi, kaip galėtų derinti pozicijas ir koordinuoti veiksmus dėl Kinijos.
Pasak Islandijos, kuri šiuo metu pirmininkauja Šiaurės ir Baltijos šalims, ministro, šios grėsmės aktualios ir toms regiono valstybėms, kurios nėra nei ES, nei NATO narės.
„Džiaugiamės galimybe aptarti svarbius klausimus su partneriais iš Višegrado. Kalbėjome apie saugumą, Europos santykius ir globalias grėsmes – tokias, kaip klimato kaita ir vandenynų problemos, kurios mums labai svarbios“, – kalbėjo Islandijos užsienio reikalų ministras Gudlauguras Thoras Thordarsonas.
Ministrai sutarė, kad daugelį grėsmių Šiaurės ir Baltijos, bei Višegrado regionų saugumui, įmanoma pažaboti tik aktyviai bendradarbiaujant. Aptardami šiemet dešimtmetį mininčią Rytų partnerystės politiką, ministrai pabrėžė būtinybę toliau išlaikyti dėmesį šalims partnerėms, ypač toms, su kuriomis pasirašytos asociacijos sutartys.
