Lietuvoje

2019.04.01 22:30

Autistams trūksta priežiūros paslaugų

Izabelė Pukėnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.04.01 22:30

Lietuvos autistų bendruomenė sako pasigendanti daugiau paslaugų. Vaikų, turinčių šio raidos sutrikimų, tėvai norėtų daugiau dienos centrų, o esamuose – daugiau užsiėmimų. Tai pasak specialistų būtina, kad pilnametystės sulaukęs vaikas gebėtų visapusiškai adaptuotis visuomenėje, ir netektų visą gyvenimą praleisti specialiose įstaigose.

Dešimtmetės autistės mama Viktorija sako, kad autistus vaikus auginantys tėvai savo atžalas kiek įmanoma stengiasi išmokyti savarankiškumo, kad subrendus netektų gyventi specialiose įstaigose.

„Tėvų baimė yra, kas bus, kai mūsų nebus. Tada, kai tu atiduodi (vaiką) į instituciją, esi priklausomas nuo kažko, jei žmogus negali savimi apsirūpinti. Mūsų pastangos maksimaliai turi eiti ten, kad žmogus galėtų gyventi gyvenimą su minimalia pagalba“, – kalbėjo dešimtmetės mama.

Mergaitė lanko dienos centrą, kurių Lietuvoje esą trūksta, ypač regionuose. Autizmo spektro ligas medikai paprastai diagnozuoja esant dvejų metų ar kiek vyresniems.

Pasaulinės autizmo dienos išvakarėse pranešimą Seime skaitęs Tomas Eicher-Lorka savo diagnozę išgirdo būdamas 12 metų. 26-erių jaunuolis dirba, yra vedęs ir džiaugiasi savo sėkme. Bet sako, kad pilnametystės sulaukę autistai netenka daugumos jiems skirtų paslaugų, ypač reikalingų sunkesnių sutrikimo formų turintiems žmonėms.

„Būtų gerai, kad bent jau būtų pradėta bent kokia pagalba, konsultacija, paslaugos specialistai paruošti. Nes dauguma specialistų yra paruošti dirbti su vaikais. Man buvo problema vyresnėse klasėse nueiti pas psichologą, nes tokių beveik nebuvo. Aš tuo metu neradau specialisto, kuris būtų pasiruošęs dirbti su mano problemomis“, – pasakojo T. Eicher-Lorka.

Panorama

Autistus ir jų šeimas vienijančios organizacijos skaičiuoja, kad suaugusių šį raidos sutrikimą turinčių žmonių yra 19, bet tik popieriuje. Iki 2015 m. pilnamečiu tapęs autistas formaliai sulaukdavo kitokios diagnozės.

„Jeigu tu nori nustatyti nedarbingumo lygį, reikia, kad tavo diagnozė būtų ne autizmas, ir sako, kad jeigu nori nedarbingumo, reikia, kad būtų prirašyta šizofrenija. Tokia yra Vilniaus miesto realybė. Jigu jie supranta, kad jiems reikia daugiau pagalbos, ir kad gautų neįgalumą, pasirenka turėti netikrą diagnozę“, – teigė Autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ atstovė Kristina Košel-Patil.

Valdžia sako jau sukūrusi specialų 3 metų planą, kurį pasirašiusios 3 atsakingos ministerijos įsipareigotų finansuoti daugiau paslaugų.

„Dabar vienas iš pirmųjų punktų yra skatinamųjų priemonių atsiradimas, tai yra skiriamos ir Sveikatos draudimo fondo lėšos, jų skiriama daugiau, kad kiek įmanoma ankstyvesnėje stadijoje nustatyti šiuos sutrikimus. Numatyti ir apmokymai, ir programos gydytojams ir specialsitams, ir tėveliams, kaip spręsti šias problemas“, – sakė Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.

Autistų asociacijos atstovai sako pasigendantys konkretumo – esą į klausimą, ar yra numatyti finansavimo šaltiniai, aiškesnių atsakymų neišgirdę. Skaičiuojama, kad pernai Lietuvoje buvo apie 2 tūkst. vaikų autistų.