Lietuvoje

2019.04.01 21:13

Marius Laurinavičius apie Zelenskio televizijos serialą: šis triukas panaudotas ir Lietuvoje

Audrius Matonis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.04.01 21:13

Ukraina: politikos sunkiasvoris prieš naujoką, politiką dariusį tik televizijos seriale. Dabartinis prezidentas Petro Porošenka ir komikas Volodymyras Zelenskis toliau kausis dėl kariaujančios mūsų kaimynės prezidento posto. Beveik metro ilgio balsalapiuose vakar jų pavardės kryželiais žymėtos dažniausiai. O rinktasi net iš 39. Ar įtikinama V. Zelenskio persvara pirmajame ture būtinai pranašauja jam pergalę antrajame? Ką tai reikštų Ukrainai, ar padarytų kokią įtaką Rusijos agresijai? Ko reikėtų tikėtis Lietuvai? „Dienos temoje“ – politikos analitikai: Marius Laurinavičius iš Vilniaus politikos analizės instituto ir Vytis Jurkonis iš Tarptautinių santykių ir politiko mokslų instituto.

– Yra sakančių, kad gana korektiškai ir sklandžiai praėjęs pirmasis turas buvo tik žaidimas, o tikra kova užvirs antrajame. Ar jūs sutinkate, kad bus išties karšta ir V. Zelenskio kol kas iškovota viršenybė prieš P. Porošenką dar iš esmės nieko nereiškia?

M. Laurinavičius: Iš tiesų, karšta turėtų būti. Daug yra žmonių, kurie gali viena ar kita prarasti. Iš abiejų pusių. Manau, kad ta rinkimų kampanija iš tiesų dar taps aktyvesnė, dar purvinesnė, nors gana purvina buvo ir dabar. Tai ta prognozė – tikrai gali.

– Purvo tikėtasi ir daugiau. Man atrodo, abu kandidatai, kurie jau išėjo į antrą turą, taip lyg ir pasidžiaugė, kad gana europietiškai gražiai kovota pirmajame ture, palyginti su tuo, ko buvo galima tikėtis.

V. Jurkonis: Gera žinia, kad demokratija, atrodo, vakar Ukrainoje laimėjo. Bet antrasis turas iš tikrųjų žada daugiau kovos, purvinesnės kovos. Manau, pirmajame ture dar visi šoviniai nebuvo iššaudyti, juolab kad kandidatų buvo labai daug. Dėl V. Zelenskio maždaug buvo aišku, kad jis bus antrame ture, tačiau dėl P. Porošenkos klaustukų buvo gana nemažai. Manau, dar užslėptų kortų turi tiek vienas, tiek kitas kandidatas.

– „Oligarchas“, „šokolado magnatas“, aktorius, komikas. Viena vertus, labai patogu apklijuoti kandidatus tokiomis ryškiomis, šmaikščiomis ir iškalbingomis etiketėmis, bet ar jos bent ką nors pasako apie tų asmenybių turinį?

M. Laurinavičius: Pirmiausia, jeigu kalbame apie poną V. Zelenskį, pasakome tik vieną dalį. Iš tiesų jis yra komikas, iš tiesų jis yra aktorius, bet kartu yra ir labai stambus verslininkas. Tai nėra sakoma. Kad suprastume, kas yra stambus verslininkas, jis turi tą „95-ą kvartalą“. Tai didžiulė kompanija, su kuria, kaip man sakė, yra susiję 2 tūkst. žmonių. Įsivaizduokime Lietuvoje kompaniją, su kuria susiję 2 tūkst. žmonių.

– „Varto“ dešimtis milijonų, produkciją pardavinėja net dvidešimčiai šalių.

M. Laurinavičius: Jo vienas įvaizdis, vienas veidas kaip komiko arba aktoriaus yra žinomas. Bet kalbant apie tikrąją valstybinę politiką, galbūt negalima sakyti, bet verslas irgi yra politika. Labai dažnai yra politika. Sakyti, kad jis neturi jokios patirties, ne visai teisinga.

– P. Porošenka sukūrė daugiamilijoninį verslą. Didesnį negu jo konkurentas. 5 m. vadovavo dabar kariaujančiai šaliai, neleido sugriūti ekonomikai, nepaisant karo sąlygų, priartino europinę integraciją, užtikrino Ukrainos ortodoksų bažnyčios atsiskyrimą nuo Maskvos patriarchato globos, buvo labai aktyvus tarptautinėje arenoje. V. Zelenskis irgi „varto“ milijonus, mažiau milijonų su savo kino ir televizijos projektais, kuriuos parduoda, kaip pastebėjome, 20-yje šalių. Tačiau jokios politinės patirties, išskyrus prezidento personažą televizijos seriale. Nepaisant to, diletantas duoda į kaulus politikos sunkiasvoriui pirmajame ture. Kodėl ukrainiečiai už jį balsuoja?

V. Jurkonis: Visų pirma, turbūt jaučiamas šioks toks nuovargis nuo politikos, norėjosi naujų veidų. Man atrodo, tai buvo pagrindinis V. Zelenskio pranašumas. Galima netgi sakyti, kad stilius laimėjo prieš turinį. Kol kas dėl turinio nėra labai aišku, ką V. Zalenskis duos, už kokius klausimus kovos. Nėra iki galo aiški ir jo komanda. Tam tikra katė maiše, nežinomybė, ir tai tikrai yra didžiulė rizika tiek rinkėjams, tiek visai valstybei, kas bus toliau. O P. Porošenko, aišku, situacija buvo labai nedėkinga, nes jis yra valstybės vadovas ir jam iš sudėtingos situacijos išeiti laiminčiam... Suveikė, galima sakyti, švytuoklės principas, nes jo reitingas ir protesto balsas prieš jį yra tikrai labai didžiulis.

– Vakar specialiai pasižiūrėjau to serialo „Liaudies tarnas“ dalį. Visai neblogai „sukaltas“ ir V. Zelenskis gerai vaidina tokį gana patrauklų personažą. Seriale nuskamba tokia frazė: kas geriau: doras diletantas ar profesionalus vagis? Kaip jūs manote, toks triukas veikia realiuose rinkimuose?

M. Laurinavičius: Iš tiesų, šitas triukas, reiktų priminti, yra panaudotas ir Lietuvoje su „Naisių vasara“. Čia yra lygiai tas pats scenarijus, absoliučiai tas pats scenarijus. Tik įdomu, iš kokio centro tie scenarijai yra reguliuojami.

– Per daug panašūs, ar ne?

M. Laurinavičius: Kaip scenarijus, tai yra absoliučiai tas pats. Detalės kai kurios, pavyzdžiui, pats aktorius dalyvauja rinkimuose, ten tik jo personažas ir panašiai. Detalės skiriasi, bet scenarijus yra absoliučiai tas pats. Tikrai pabrėžčiau to filmo įtaką. Kita vertus, atsakant į praėjusį klausimą, ne tik Ukrainos pavyzdys yra, kad vis daugiau šou atsiranda politikų. Prisiminkime kad ir Donaldą Trumpą. Jo viena iš pergalės priežasčių irgi buvo tai, kad jis yra televizijos žmogus ir buvo tuo televizijos žmogumi iki tol. Jo rinkimų kampanija irgi buvo visai kitokia, negu esame įpratę. Čia yra pasaulinės tendencijos. Ne tik Amerika, ne tik Ukraina, Italija – yra daugybė šalių, kur tos tendencijos matomos. Kitas dalykas, kas jau ne kartą buvo aptarta ir politologų, taip pat ir Lietuvoje, tai, kad ypač šiame regione, posovietinėje erdvėje arba Rytų ir Vidurio Europos erdvėje, labai gajus gelbėtojo sindromas. Visados žmonėms reikia naujo gelbėtojo, vėl naujo, vėl naujo. P. Porošenka buvo gelbėtojas savo laiku, dabar jau kaip ir reikia naujo gelbėtojo.

– Pone Jurkoni, Jūs irgi sutinkate, kad išsitrynė ribos tarp televizinės fikcijos ir realybės?

V. Jurkonis: Šiek tiek išsitrynė. Turite neblogų šansų, pasvarstykite. Televizija darė ir vis tebedaro didelę įtaką. Tik klausimas, viena, ką mes matome personaže, o kitas yra, ką žada pats politikas.

– Kol kas jis nieko nežada.

V. Jurkonis: Kol kas nieko nežada. Vienoje laidoje šiandien kalbėjome su Aivaru Abromavičiumi, jis sakė, kad bus paskelbti 5 ar 6 komandos žmonės per kelias ateinančias savaites. Manau, jau šiandien turėtų būti aiški ta komanda, bet, deja, kortos yra slepiamos.

– Gal jūs žinote, ką daro lietuvis verslininkas A. Abromavičius V. Zelenskio komandoje? Beje, buvęs Ukrainos ūkio ministras ir Ukrainos pilietybę gavęs dabartinio prezidento P. Porošenkos įsaku.

M. Laurinavičius: Esu bendravęs su A. Abromavičiumi jau po to, kai jis buvo prisijungęs. Kaip jis aiškina, ir tas paaiškinimas yra gana logiškas, ponas V. Zelenskis yra švarus popieriaus lapas, į kurį kas ką nors prirašys, taip ir bus. Tai, pono A. Abromavičiaus žodžiais, jo tikslas – kad įtaka šitam galimam, o jis jau tada sakė, kad tai yra, ko gero, labiausiai tikėtinas kitas Ukrainos prezidentas, darytų tie gerieji žmonės, nes kitaip darys blogieji.

– Yra manančių, kad V. Zelenskis jau dabar nėra švarus lapas. Sakoma, kad jis yra kito oligarcho Igorio Kolomoiskio statytinis. I. Kolomoiskio, kuris yra konkurentas P. Porošenkai.

M. Laurinavičius: Yra pagrindo taip sakyti, nes jie tikrai yra susiję, tai yra sakyti, kad jie yra nesusiję, negalima.

– Jo projektus rodo I. Kolomoiskio televizijos kanalas.

M. Laurinavičius: Ne vien todėl. Matyt, galima ir kitus dalykus atsekti. Bet yra keli dalykai. Pirmiausia, kaip aš ir sakiau, ponas V. Zelenskis nėra šiaip aktorius ar šiaip žmogus iš gatvės. Jis nėra ir negali būti visiškai priklausomas nuo I. Kolomoiskio todėl, kad jis pats yra milijonierius. Antras dalykas, prieš I. Kolomoiskį jis dirbo kito oligarcho televizijoje, su D. Firtašu susijusioje televizijoje. Judėjimas Ukrainoje yra gana didelis. Net jeigu tai buvo I. Kolomoiskio projektas, nes kažkas tikrai sugalvojo ir tą serialą, ir visa kita... Nebūtinai, kad vienas ar kitas žmogus, atsiribokime nuo asmenybių, tikrai bus manipuliuojamas.

– Ko reikėtų tikėtis, jeigu kartais sėkmė lydi V. Zelenskį, jo santykiuose su Rusija, Europos Sąjunga, NATO? P. Porošenka lengviau prognozuojamas atrodo, jo provakarietiška orientacija kaip ir nekelia jokių abejonių. Bet V. Zelenskio atveju yra daugybė klaustukų ir žmonės klausia patys savęs, vienas kito. Ar jis pradės labiau draugauti su rusais, pripažins, kad Krymą pasiėmė teisėtai? Ar jis tebenorės eiti ir į NATO, ir į Europos Sąjunga, kaip P. Porošenka veda?

V. Jurkonis: Esminis klausimas yra pati komanda. Kaip ir buvo minėta, kas tą knygą rašys. Jeigu komandoje bus kompetentingi žmonės, vadinamieji reformatoriai, galbūt situacija ir nebus tokia dramatiška, kaip kartais norima parodyti. Bet šiaip ar taip reikia pasakyti, kad vis dėlto Ukraina yra parlamentinė valstybė ir prezidento rinkimai svarbūs, bet tai yra tam tikra prasme pasiruošimas artėjantiems parlamento rinkimams, kurie bus rudenį. Kaip susidėlios ta stabdžių ir atsvarų sistema, yra esminis iššūkis.

M. Laurinavičius: Visiškai pritarčiau. Tik dar vienas svarbus dalykas dėl pačios geopolitinės orientacijos, aš, ko gero, mažiausiai turėčiau abejonių, nes vis tik ją lemia žmonių nuotaikos. O žmonių nuotaikos, kad ir koks bebūtų prezidentas, netgi Julija Tymošenko, ko gero, būtų blogiau už V. Zelenskį, nors mes nežinome, koks V. Zelenskis yra. Bet kad ir koks bebūtų prezidentas, net jeigu būtų J. Tymošenko, žmonių nusiteikimas tikrai neleistų jokiam prezidentui kardinaliai pakeisti Ukrainos geopolitinio kurso.

– Pacituosiu Edwardą Lucasą, nes jis labai panašiai  reziumuoja: „Ukrainos pilietinė visuomenė – dabar ji stipri, be didelio džiaugsmo, bet ryžtingai pažabos bet kurį laimėjus rinkimus.“