Grąžinus šauktinių kariuomenę gali tekti peržiūrėti planuojamus krašto apsaugos įsigijimus, mano Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas.
Grąžinus šauktinių kariuomenę gali tekti peržiūrėti planuojamus krašto apsaugos įsigijimus, mano Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas.
LRT Televizijos naujienų laidoje „Laba diena, Lietuva“ dalyvavusio Artūro Paulausko vedėjas Deivydas Jursevičius pirmiausia pasiteiravo, ar jis pritaria privalomos karo tarnybos sugrąžinimui Lietuvoje.
„Vertinu teigiamai. Mūsų kariniai daliniai užpildyti ne visiškai, kai kurie labai nedideliu karių skaičiumi. Ir mes komitete ne kartą kėlėme klausimą Krašto apsaugos ministerijai, kiek įmanoma greičiau užpildyti tuos dalinius. Vienas iš būdų užpildyti šiuos dalinius yra grąžinti šauktinių kariuomenę, arba labai stipriai padidinti profesionalių karių skaičių. Gynybos taryba pasirinko šauktinius. Galbūt tai yra greičiausias būdas. Galbūt užtruks, kol Krašto apsaugos ministerija suformuos sąlygas, tačiau dalinius iš karto bus galima pradėti pildyti. Šiuo metu reikia mažiausiai 1500 – 2000 karių, kad šie daliniai būtų užpildyti bent 80 proc.“, – LRT televizijos tiesioginiame eteryje kalbėjo A. Paulauskas.
Visą Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko interviu galite pamatyti laidos ištraukoje.
Kariuomenės pirkimų planai gali šiek tiek nukentėti
A. Paulausko teigimu, dėl išlaidų šauktiniams kariuomenės pirkimų planai gali šiek tiek nukentėti, šiek tiek išsitęsti per terminus, nes papildomo finansavimo niekas neketina duoti.
„Tiek ministras, tiek kariuomenės vadas nori sustiprinti mūsų kariuomenę, įsigyti naujos ginkluotės, nori ypač priimti mūsų partnerius, infrastruktūrą jiems sukurti, sandėlius pastatyti. Ir jie turėjo daug planų – ar dabar nesuardys ta šauktinių kariuomenė tų visų planų, aš negaliu pasakyti. Mes suprantame, jog tai yra papildomos išlaidos“, – antradienį BNS sakė A. Paulauskas.
Kita vertus, NSGK vadovas pripažino, kad dabartinę karių rengimo sistemą reikia keisti, nes tris mėnesius trunkantys baziniai mokymai praktiškai neparengia kario, nesuteikia jam specialybės, išmoko tik laikyti ginklą.
„Mano supratimu, visą tą bazinį parengimą galima perkelti į mokyklas su pilietiniu, istoriniu, kariniu ugdymu. Tie baziniai pagrindai gali būti teikiami stovyklose moksleiviams vienuoliktose, dvyliktose klasėse, kur jau subrendę žmonės. O kariuomenė turėtų būti profesionali, tai yra kontraktinė, arba jau šauktiniai, kurie per devynis mėnesius jau tikrai gali įgyti specialybę ir turėti vietą kariuomenėje“, – BNS teigė politikas.
Anot jo, kadangi kai kurie Lietuvos kariuomenės daliniai užpildyti katastrofiškai blogai, reikia ieškoti būdų, kaip greitai pakeisti situaciją. Būtent šauktinių grąžinimas yra vienas iš tokių greitų būdų.
„Tai būtų greičiausias būdas, bet ar pasiruošusi Krašto apsaugos ministerija?“ – svarstė A. Paulauskas.
Jo teigimu, klausimas, kur patalpinti šauktinius, nes buvusi jiems skirta infrastruktūra dabar pertvarkyta kitoms reikmėms.
Valstybės gynimo taryba antradienį pranešė, kad siūlo kasmet į devynių mėnesių trukmės mokymus būtų pakviečiama apie 3,5 tūkst. jaunuolių. Tokius planus dar turės patvirtinti Seimas.
Lietuvoje šauktinių atsisakyta 2008 metais.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
