Lietuvoje

2019.03.31 21:45

Landsbergis: galbūt ateis ta Rusija, kuri vykdys mūsų teismo sprendimą. Laukiam

„Galbūt ateis ta Rusija, kuri neatsisakys. Laukiam“, – apie galimybę, kad Maskva neatsisakys padėti vykdyti Sausio 13-osios bylos sprendimą, svarsto Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Šią savaitę Lietuva sulaukė istorinio teisingumo dienos, kai kaltais pripažinti visi kaltinamieji Sausio 13-osios byloje.

Istorinio teisingumo diena tapo trečiadienis, kai po 28-erių metų tyrimų ir teismų buvo paskelbtas nuosprendis Sausio 13-osios byloje. Kaltais pripažinti visi 67 kaltinamieji, jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės, tiesa, tik du sulauks tikrojo teisingumo, nes visi kiti slapstosi ne Lietuvoje. Nėra byloje ir tuometinio sovietų valstybės vadovo Michailo Gorbačiovo. O tos kone trys dešimtys metų iš tikrųjų labai ilgas laikotarpis. Su byla dirbę prokurorai aiškina, kad byla strigo ir dėl to, kad Rusija nebendradarbiavo, ir dėl to, kad reikėjo laukti, kol Seimas priims reikalingą įstatymą, kuris suteiktų galimybę teisti už akių. Ir buvę prokurorai, ir politikai sako, kad nuosprendžio paskelbimas – dar nėra taškas byloje. Ko gero, tuoj ims plaukti nepatenkintų nuteistųjų skundai, o kad juos Rusija išduos Lietuvai – vilties kol kas nėra.

1991-aisiais dvi dienos po Sausio 13-osios tada penktokas Mindaugas Mikalauskas išsiuntė laišką Vytautui Landsbergiui. M. Mikalauskas rašė, kad nori ginti Lietuvą, bet yra mažas, neleidžia mama, todėl siunčia sutaupytus pinigus. Jo tėvai tuomet – nerimo laikotarpiu – kaip ir daugelis, eidavo budėti prie strateginių objektų. Dabar jau suaugęs vyras prisimena, kad V. Landsbergiui siuntė 25 rublius. Vaikui tai atrodė milžiniški pinigai.

„Neleisdavo kartu prisidėti, o buvo smalsu, rūpėjo. Tai atrodė, kad tai – viena iš galimybių prisidėti. Tas laiškas buvo paskatintas ir tėvų, ne tik iš mano pusės. Pinigais prisidėti tuo metu tai atrodė didelė suma, kaip vaikui“, – LRT pasakoja kaunietis M. Mikalauskas.

Vyras savo vaikus augina jau laisvoje Lietuvoje. Per 28 metus spėjo užaugti visa karta. Tiek laiko užtruko ir Sausio 13-osios bylos nagrinėjimas.

„Aš manau, kiekvienam Lietuvos piliečiui tai svarbu, nes įvyko nusikaltimas prieš šalį, nustatyti kaltininkai. Užsitęsė labai daug laiko, bet turim rezultatus“, – pažymi M. Mikalauskas.

Pirmasis nepriklausomos Lietuvos generalinis prokuroras Artūras Paulauskas sako, kad niekas nelaukė – Sausio 13-ąją prasidėjus puolimui, prasidėjo ir byla. Kiek pavyko, jau tą pačią naktį surinkta duomenų apie užpuolikus. Tyrimą pradėjo ir sovietų pareigūnai, bet duomenimis nesidalijo. 

„Tik 1991 metais, po pučo, jam žlugus, tada aš nuvykau į Maskvą ir man pavyko atgauti tą dalį bylos, kurią tyrė TSRS prokurorai. Kai ji buvo sujungta su mūsų byla, tada mes pamatėm pilną vaizdą – kas dalyvavo, kas vairavo tankus, kas vadovavo kariniams daliniams“, – prisimena A. Paulauskas.

Pirmas bylos etapas – dar prieš 20 metų dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti 6 asmenys, tarp jų ir buvęs Lietuvos komunistų lyderis Mykolas Burokevičius. Jau tada buvo žinoma ir dabar nuteistų asmenų pavardžių, bet tuo metu sėsti į teismo suolą jiems sukliudė įstatymai. Teisėsauga laukė, kada politikai parengs įstatymą dėl teismo už akių, bet nesulaukė.

„Mes kreipėmės į politikus, į Seimą – priimkit įstatymą neatidėliodami, leidžiantį teisti. Teismas tokio įstatymo nesulaukė“, – sako A. Paulauskas.

1999-aisias bylos vėl ėmėsi prokurorai, tačiau septynerius metus ją tyrė vos po vieną prokurorą. A. Paulauskas sako – kol nebuvo įstatymų, niekas nematė bylos perspektyvų.

„Aš žinau, kad galbūt buvo toks laikotarpis, kai pasižiūrėjo į tą bylą pakankamai lengvai. Iš tikrųjų buvo vienas, o gal du prokurorai, kurie toje byloje dirbo“, – pastebi A. Paulauskas.

Įvykus proveržiui, šią savaitę baigta didžiausia šalies istorijos byla. 700 tomų bylos medžiagos, šimtai nukentėjusiųjų, nuteisti 67 asmenys, tik du nuosprendį išgirdo kaltinamųjų suole. Kiti – svarbiausi kruvinų įvykių organizatoriai – už akių. Tačiau nuteistųjų sąraše nėra vienos pavardės – buvusio Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo. Mažai kas abejoja, kad kariuomenė būtų puolusi beginklius civilius nežinant valstybės ir karinių pajėgų vadui. Atidžiai bylą stebėjusiems tai neduoda ramybės kur kas labiau, nei ilgas tyrimo laikas. 

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis pabrėžia – jau seniai galėjo būti nuspręsta dėl M. Gorbačiovo vaidmens Sausio įvykiuose.

„Žinoma, per ilgai. Galime sulaukti bylų iš „mafijozų“, kad juos per ilgai teisė. Gali ir šitie pasiskųsti, kad per ilgai jie kankinami. Gorbačiovą kankina per ilgai, galėjo senai pasakyti kaltas ar nekaltas“, – sako V. Landsbergis.

Sausio 13-ąją žuvusio A. J. Povilaičio sūnus Robertas Povilaitis pažymi, kad procesas užtruko gerokai per ilgai.

„Pats svarbiausias dalykas įvykęs – tie, kurie vykdė nusikaltimus, planavo, buvo paskelbtas nuosprendis tiems žmonėms. Dabar, jei gilintumėmės į detales ir žiūrėtume, tai iš tiesų tas procesas užtruko neleistinai ilgai. Buvo laikas, kai nevyko jokie veiksmai toje byloje, klaidų pridaryta tikrai yra“, – sako R. Povilaitis.

Ilgas kelias, kuriame šią savaitę vykęs nuosprendžio skelbimas, gali būti tik stotelė. Mažai tikėtina, kad nuteistieji bus išduoti šalių, kur gyvena – Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos. Be to, tik paskelbus nuosprendį, advokatai vėl ėmė įrodinėti savo ginamųjų nekaltumą ir tikino, kad Lietuvos teismo sprendimą skųs. 

„Nemanau, kad neieškos, įsitikinęs, kad ims ginti – teisinėmis priemonėmis tą daryti, paprašys, pasamdys advokatus, sukurs savo grupę ir sieks išteisinimo, įrodymo, kad buvo taip, o ne kitaip“, – mano Sausio 13-osios bylos prokuroras Kęstutis Betingis.

V. Landsbergis pažymi, kad tol, kol Maskvoje šeimininkauja dabartiniai vadovai, kaltininkai gali būti saugūs.

„Kol Rusijoje šita valdžia, jie saugūs. Bet ar gali išvykti? Ar jie sėdi labai dideliam kalėjime ir jaučiasi saugūs, nes prižiūrėtojas – jų žmogus?“ – svarsto V. Landsbergis.

Panašu, kad Maskva vadovaujasi principu „Geriausia gynyba – puolimas“. Rusijos teisėsauga dar pernai pradėjo prokurorų ir kitų su Sausio 13-osios byla dirbusių pareigūnų baudžiamąjį persekiojimą. Tą pačią dieną, kai paskelbtas nuosprendis, Rusijos Tyrimų komitetas pranešė pradėjęs tyrimą ir dėl teisėjų. K. Betingis tikina, kad visiems tyrusiems bylą jau nuo jos pradžios buvo grasinama. 

„Mūsų kelią nuo pradžios lydėjo visi šitie grasinimai, kai pradėjom tyrimą, buvo okupacinė kariuomenė, specialios tarnybos, laukėm, kad bet kuriuo momentu gali ateiti ir išvesti. Ypatingai per pučą Maskvoje. Aplink mūsų institucijas buvo sustatyta karinė technika ir buvo klausimas, kada ateis uždėti antrankių ir išsivesti“, – prisimena prokuroras.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad Lietuvoje paskelbto teismo nuosprendžio be atsako tikrai nepaliks. Komentuodama prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimą, kad teismo sprendimas yra „akistata su tiesa“ ir istorinio teisingumo diena, M. Zacharova, kreipdamasi į prezidentę, pareiškė, kad „tiesa į akistatą neatėjo“.

Todėl tikėtis, kad Rusija neatsisakys padėti vykdyti teismo sprendimą, bent kol kas nereikėtų.

„Galbūt ateis ta Rusija, kuri neatsisakys. Laukiam“, – teigia V. Landsbergis.

Tik kiek teks laukti – nežinia.