Lietuvoje

2019.03.31 21:12

Po pagalbinio apvaisinimo – du keliai, kaip pasielgti su likusiais embrionais

Urtė Korsakovaitė, Žygintas Abromaitis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.03.31 21:12

Vilniečiai trynukų susilaukė po pagalbinio apvaisinimo. Mažylių tėvai sako, kad jų šeimai maždaug 400 eurų, kuriuos per metus turi išleisti už likusių embrionų laikymą, yra nemaži pinigai.

„Kasmet „eina“ 360 eurų, o čia gi mes galėtume vaikučiams nemažai ką nusipirkti“, – sako trynukų mama.

Pagalbiniu apvaisinimu pasinaudojusios poros privalo likusius embrionus šaldyti arba gali po dvejų metų donuoti – padovanoti kitoms poroms, nesusilaukiančioms vaikų. Tačiau, pasak medikų, reta šeima nori iš savo ląstelių sukurtus embrionus atiduoti kitiems.

„Per dvejus metus, kai mes čia dirbame, tik dvi poros buvo pareiškusios norą, kad norėtų donuoti tiesiog altruistiniais tikslais. Tačiau yra porų, kurios turi šaldytus embrioniukus ir finansiškai nebeišgali jų išlaikyti ir jos tada bus priverstos juos donuoti. Šita vieta man tikrai nepatinka –manyčiau, kad donorystė turėtų būti savanoriška, o ne priverstinė“, – LRT komentuoja Santaros Vaisingumo klinikos vadovas Rimantas Gricius.

Vyriausybė patvirtino embrionų donorystės programą. Jai kasmet planuoja skirti iki 80 tūkstančių eurų, kurie būtų panaudoti embrionų pervežimo ir saugojimo įrangai įsigyti, specialistams apmokyti.

Dabar talpose Vaisingumo klinikoje saugomi maždaug 300 porų embrionai. Prognozuojama, kad apie 1–2 procentus šeimų, pasinaudojusių pagalbinio apvaisinimo galimybe, galėtų embrionų atsisakyti.

Pataisymus dėl tokio saugojimo ir finansavimo dar šiemet siūlė opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tačiau jos registruotos pataisos, kuriose siūloma embrionų saugojimo išlaidas perkelti valstybei, buvo atmestos.

„Amžinumo sąvoka tai tikrai yra mūsų išradimas, niekur kitur, kur man teko domėtis, Europos šalyse nei kituose pasaulio regionuose, nėra amžinumo sąvokos įstatyme. [...] tačiau, žinoma, jei įstatymo leidėjas ir numato tokį reguliavimą, tai bent jau turėtų tada valstybė prisiimti tuos kaštus, nes visiškai neaišku, kodėl poros, kurios imasi priemonių, naudojasi medicinos pasiekimais ir stengiasi susilaukti vaikų, yra praktiškai baudžiamos“, – klausimą kelia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak embrionų donorystės programą kuruojančio Nacionalinio transplantacijos centro, finansinius įsipareigojimus dėl embrionų laikymo gali prisiimti ir pačios klinikos.

„Reikia turėti omeny, kad įstatymas neįpareigoja porų konkrečiai mokėti už tų embrionų saugojimą. Poros, atėjusios pagalbinio proceso paslaugų, pasirašo informuoto paciento sutikimą, sutartį su įstaiga, o jau ta sutartis konkrečiai ir apibrėžia, kas mokės už embrionų saugojimą. [...] Įstaiga gali pasirinkti, kad ji pati savo lėšomis saugos perteklinius embrionus, bet pagal dabartinę praktiką ta našta tiesiog perkeliama poroms“, – aiškina Nacionalinio transplantacijos biuro atstovė Justina Davainytė.

Planuojama, kad per metus galėtų įvykti nuo 5 iki 10 embrionų donorystės atvejų. Juos galima saugoti tik Vilniaus universiteto ligoninės Santaros ir Kauno klinikose.

Išsamiau – reportaže  (nuo 13 min.)

Žinios. Ukraina renka prezidentą

Populiariausi