Lietuvoje

2019.03.31 19:00

Išsinuomoti butą romui – beveik neįmanoma: nenori nei tokio nuomininko, nei kaimyno

Izabelė Pukėnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.03.31 19:00

Lietuvos romai sako dar vis susiduriantys su problemomis ieškodami, kur gyventi palikus taborą. Paramą gaunančios ar kituose Vilniaus rajonuose norinčios įsikurti šeimos to padaryti negali, nes būsto nuomotojai jų nepageidauja kaip nuomininkų, o kaip kaimynų romų nenori aplinkiniai gyventojai.

Romų šeimos namai – pilni gyvybės. Čia tvarką palaiko mama, 7 vaikai ir šunelis. Šeima anksčiau gyveno tabore, bet gavusi socialinį būstą, taborą paliko. Namuose gyvena ir močiutė  Vida, kuri būsto ne tabore ieškojo dvejus metus, o neradusi apsigyveno su anūkais ir dukra.  

„Pati jau nenorėjau tame tabore gyventi, norėjom kad mieste būtų, kad visi gyventume kaip visi žmonės, bet jie išskiria romus, o kodėl išskiria, nežinau“, – kalbėjo Vida Tumerevičienė.

Romai sako dalyvaujantys Vilniaus savivaldybės programose, kurios padeda įsikurti kitose sostinės vietose. Bet, pasak bendruomenės vadovo, dažnai dar neturėdami kur išsikraustyti, žmonės lieka benamiais

„Programoje turi būti bendradarbiaujama su visomis institucijomis, savivaldybe ir vyriausybe. Norime ir su ja kalbėti, su institucija, kuri griauna namus. Kad sustabdytų nors laikinai, kol žmonės ten gyvena ir neturi varianto kur gyventi“, – sakė Romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvik.

Savivaldybė tikrai nieko neverčia, namų negriauna ir iš jų nevaro, sako  Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas.

„Jei tokių nesusipratimų ir buvo, tai reikia kalbėti su antstoliais ir statybų inspekcija, kurie vykdo teismo sprendimus. Jų (dėl savavališkų statinių nugriovimo) yra 11“, – pasakoja jis.

Romai sako besijaučiantys pakliuvę į uždarą ratą. Šeimos, kurios sutinka palikti taborą, gauna kompensacijas, kaip ir kiti socialinės paramos gavėjai, tačiau romai ir turėdami pinigų sako negalintys išsinuomoti namų. Tyrimai rodo, kad 60 procentų žmonių romų nenorėtų kaip kaimynų, tiek pat sako, kad jiems nenuomotų būsto.

„Visame Vilniaus taboro kontekste, kuris siejamas su kriminalais, narkotikais, vaizdiniai primetami visai etninei grupei. Kitos romų tautybės žmonių patirtys, integracijos, neatsispindi, apie jas nėra kalbama“, – aiškino Socialinių tyrimų centro mokslo darbuotojas Andrius Marcinkevičius.

Romai nerimauja, kad šiemet pasibaigianti jų integracijos programa, pagal kurią skiriamos lėšos palikti taborą, nebus atnaujinta. Tai priklausys nuo to, ar programą pratęs balandį darbą pradėsianti naujoji Vilniaus miesto taryba. Šiuo metu tabore dar gyvena apie pusantro šimto žmonų. Visoje Lietuvoje, pasak statistikų, yra apie 2500 romų, skurde gyvena apie 80 proc. jų.

Išsamiau – reportaže (nuo 16:15 min)

Žinios. Ukraina renka prezidentą