Lietuvoje

2019.03.30 09:33

Surplys: paruoštas siūlymas, kuriuo teritorijų vystytojams būtų leidžiama keisti pastatų paskirtį

ELTA2019.03.30 09:33

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) paskelbus išvadas, kad Lietuvoje nepakanka priemonių užtikrinti, jog, įsigyjant ir naudojant žemės ūkio paskirties žemę, būtų išvengta subjektyvių sprendimų tikimybės, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys tikina, kad tokia situacija susidarė dėl nevienodų sąlygų teritorijų vystytojams.

„Turime Lietuvoje tokią įdomią situaciją, kad, kol negrąžinta žemė visiems Lietuvos piliečiams, iš kurių ji buvo paimta sovietmečiu, tol mes negalime pardavinėti valstybinės žemės. Vilniuje, Kaune ir kituose mietuose egzistuoja poreikis tiek gyvenamajam būstui, tiek biuro patalpoms ar kultūrinės paskirties patalpoms. Tai reiškia, kad turime Lietuvoje krūvą senų statinių, apleistų sklypų, kurių vystytojai negali naudoti vien dėl tos priežasties, kad negali įsigyti valstybinės žemės“, - Eltai komentavo G. Surplys.

Pasak jo, kad vyktų bent minimali plėtra, dabar egzistuoja galimybė aukcione įsigyti pastatus ir gauti pagal formulę nustatytą žemės plotą, kuriame galima vystyti savo sumanytą verslą, tačiau tokia galimybe pasinaudoti galima ne visais atvejais.

„Egzistuoja taisyklė, kuri neleidžia keisti griuvenų paskirties. Verslininkai atsiduria tokioje situacijoje, kad lyg jie ir turi žemę, lyg ir galėtų statyti gyvenamosios paskirties ar biurų pastatus, tačiau įstatymas jiems neleidžia keisti paskirties. Turime keletą atvejų, kai teismas yra patvirtinęs taikos sutartis tarp Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) ir vystytojų, kai paskirtis pakeista, o objektai pastatyti“, - Eltai sakė ministras.

Vis dėlto G. Surplys mano, kad šią situaciją galima išspręsti sudarant vienodas sąlygas norintiems vystyti teritorijas.

„Ką sako STT, nėra tai, kad mes darome blogai, yra tai, kad mes turime tai išspręsti sudarydami vienodas sąlygas bet kuriam norinčiam vystyti teritoriją statybų sektoriaus verslininkui, kad jis aiškiomis ir skaidriomis sąlygomis galėtų dalyvauti aukcione ir vystyti savo projektą. Iš tiesų - užduotis yra rimta. Dėl šito su STT nestovime skirtingose barikadų pusėse, jie tiesiog ragina mus paimti ir išspręsti šią situaciją“, - sakė G. Surplys.

Ministro teigimu, sudaryta darbo grupė jau yra paruošusi siūlymą, kuriuo būtų leidžiama keisti pastatų paskirtį sumokant dalį žemės vertės mokesčio valstybei, tačiau dar bus tikrinama, ar tai neprieštarauja Konstitucijai.

„Esu sudaręs darbo grupę, kurioje kartu dirba Žemės ūkio ministerija, NŽT ir Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos atstovai. Joje priimtas sprendimas siūlyti su mažomis korekcijomis dar kartą svarstyti ir galbūt priimti įstatymą, kuris leistų vystytojams tam tikrą procentą nuo turimos žemės vertės sumokėti valstybei, o tada keisti pastatų paskirtį bei statyti šiuolaikinius biurus ar butus. Tą pasiūlymą mes esame preliminariai parengę darbo grupėje ir dar kartą turime patikrinti antikonstituciniu vertinimu, bet kol kas kitos išeities mes nesugalvojame“, - Eltai teigė G. Surplys.

Pasak ministro, artimiausiu metu dar kartą planuojama rinktis į darbo grupę ir, atsižvelgiant į STT pateiktas pastabas, dar kartą svarstyti alternatyvas.

ELTA primena, kad STT kovo pradžioje pranešė atlikusi korupcijos rizikos analizę NŽT sutikimų išdavimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemę ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo kontrolės srityse.

STT nuomone, esamas žemės ūkio paskirties žemės įgijimo ir naudojimo kontrolės mechanizmas yra nepakankamas, kad būtų galima veiksmingai kovoti su ES institucijų ir tarptautinių ekspertų nustatytomis žemės ūkio paskirties žemės koncentracijos „vienose rankose“ grėsmėmis. Tai reiškia, kad nepakanka priemonių išvengti subjektyvių sprendimų tikimybės, užtikrinti skaidrų žemės ūkio paskirties žemės įgijimą ar perėmimą valstybės nuosavybėn, efektyviai nustatyti žemės ūkio paskirties žemės valdytojus, kurie įgijo teisę valdyti žemę sudarydami įstatymo nuostatų neatitinkančius sandorius.