Lietuvoje

2019.03.29 21:15

Susisiekimo viceministras: vilkikų grąžinimas į registracijos šalį Lietuvai nepriimtinas

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.03.29 21:15

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad Lietuvos tikslas yra nukelti vadinamojo Europos mobilumo paketo svarstymą kitai Europos Parlamento kadencijai, nes jis neatitinka Lietuvos vežėjų interesų. Kritikai sako, kad Europarlamentas neturi užsiimti protekcionistiniais vienos valstybės interesais ir kad transporto įmonės, mokėdamos vairuotojams minimalius atlyginimus ir skirdamos neapmokestinamus dienpinigius, ne tik mažina jų socialines garantijas, bet ir skurdina visą viešąjį sektorių.

Šia tema – žurnalistės Ritos Miliūtės pokalbis su  susisiekimo viceministru Ričardu Degučiu, Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininke Inga Ruginiene ir  vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentu  Erlandu Mikėnu.

– Ar viskas tame mobilumo pakete Lietuvos netenkina? Ar yra dalykų, kurie tinka?

R.  Degutis: Pradėčiau nuo to, apie ką tas mobilumo paketas buvo. Iš pat pradžių jis buvo apie socialines garantijas vairuotojams, apie pervežimų sutvarkymą vienoje šalyje, vadinamojo kabotažo. Taip pat apie tam tikrą kontrolės įvedimą vežimuose. Jeigu kalbame apie šiuos klausimus, be abejo, Lietuva šiais klausimais sutaria su kitomis šalimis. Galime kalbėtis apie juos. Tačiau yra kiti dalykai, kurie po to atsirado jau šitame pakete, nes paketas nukrypo, mūsų galva, nuo tų pradinių iniciatyvų. Pavyzdžiui, vilkiko grąžinimas į registracijos šalį kas kokias 4 sav., kas yra mums visiškai nepriimtina. Tai yra tarptautinio vežimo padalijimas, pavyzdžiui, į dvišalį vežimą ir vežimą viduje, Europos Sąjungos tarp vienos šalies ir kitos. Su šitais dalykais sutikti negalime.

– Kas kelia didžiausią pačių vežėjų nepasitenkinimą? Ar yra dar kas nors prie to, ką sakė ponas Degutis?

E. Mikėnas: Pirmiausia, kaip minėjo viceministras, labiausiai gąsdina grįžimas kas 4 sav. Tai yra absoliučiai nesuderinama su ekologijos reikalavimais ir su transporto politika. Vilkikas turėtų važiuoti, o žmonės, aptarnaujantis personalas turėtų keistis. Grįžimas kas 4 sav. žinant, kad Baltijos valstybėse ir gimtose šalyse nėra krovinių, tai yra priverstinis grąžinimas, tuščia rida, papildomos išlaidos. Dėl ko yra grąžinama, jeigu žmogus grįžta į gimtąją šalį pailsėti, tai dėl ko grąžinamas vilkikas, mums nėra suvokiami šitie dalykai, infrastruktūra Europos Sąjungos valstybėse. Dėl poilsio kabinose. Kiekvienas protingas darbdavys supranta, kad darbuotojas turi būti pailsėjęs, tačiau kai atvažiuojama prie viešbučio, nėra vietos palikti saugoti transporto priemonę, parkuoti arba atvirkščiai, atvažiavus į aikštelę, nėra motelių. Transporto priemonės turi būti paliktos be apsaugos, todėl yra nedrausti, draudimo bendrovės atsisako drausti, apmokėti išlaidas, jeigu kroviniai pavogti.

– Kodėl profsąjungos nesutinka su tais argumentais ir sako, kad mobilumo paketas iš tikrųjų būtų geras dalykas vairuotojams, nes galima, turbūt, sutikti su tais argumentais, kad nėra daug prasmės laikyti tuščius sunkvežimius, būtų tas pats, kaip ginti tuščią laivą iš vieno uosto į kitą, kai jis neturi jokio krovinio, tiesiog grįžtų ir prisiregistruotų. Kas jums netinka?

I. Ruginienė: Pirmiausiai tai vadintume socialinių garantijų paketu. Profesinės sąjungos daug ir ilgai kovojo, kad šitas socialinių garantijų paketas išvystų pasaulį. Tai pirmiausia nenakvojimas kabinose, o normaliomis sąlygomis viešbutyje, kai vairuotojas gali pailsėti, nusiprausti, pavalgyti. Kitas dalykas – vienodas atlyginimas visoje Europoje, mes dėl to kovojame čia, Lietuvoje, kai kalbama apie trečiųjų šalių darbuotojus ir verčiame jiems mokėti tą patį atlyginimą kaip ir lietuviams. Trečias dalykas – saugumas. Nenorėčiau, kad čia dabar būtų manipuliuojama tuo, kad nėra viešbučių, saugomų aikštelių.

Aš esu Darbo ginčų komisijos narė ir vienas iš didžiausių  klausimų, ateinančių į darbo ginčus, yra transporto sektorius ir mes matome realybę. Realybė yra visai kitokia, kai darbuotojams nemokami atlyginimai, kai jie negrįžta po mėnesį namo. O jei ilgesnį laiką  važinėja po Europą, įsivaizduokite, vairuotoją atitraukia nuo šeimos pusantro mėnesio, jam dar nesuteikia jokių sąlygų normaliai praleisti tą laiką, jis nuolat yra automobilyje. Antras dalykas, kad darbdavys, taupydamas pinigus viešbučiui, dar ir priverčia tą darbuotoją saugoti krovinį, nes nakvojimas automobilyje turi ir tą funkciją, turi rizikuoti gyvybe ir saugoti krovinį. Jeigu Lietuvoje nesugebame susitarti ir nėra visiškai jokio noro sudaryti kolektyvines sutartis, pereiname į Europos lygmenį.

– Pone Deguti, kokios šalys palaiko Lietuvą šitoje kovoje su mobilumo paketu?

R. Degutis: Pagrindinės valstybės, su kuriomis dabar dirbame, yra Bulgarija, Lenkija, Vengrija, ES pirmininkaujanti Rumunija. Parlamentarai, ypač rumunų, yra labai nusiteikę prieš šitą paketą, tai yra to periferinės valstybės, kurios iš esmės konkuruoja su Centrinės Europos valstybėmis. Dabar matome, ks vyksta Europos Sąjungos rinkoje, būtent periferinės valstybės, jos sugeba konkuruoti su Vokietija, su Prancūzija ir matome būtent tų Centrinės Europos valstybių pastangas įvesti tokias priemones, kurios apribotų tam tikrą rinką ir periferinių valstybių prieigą prie tos rinkos. Deja, bet mobilumo paketas būtent pasuko į šitą pusę. Jis jau netapo socialinių klausimų sprendimo paketu, nes jeigu, pavyzdžiui, padalijame tarptautinį vežimą į dvi dalis, iš esmės komandiravimas padengia tik vieną trečdalį vairuotojų veiklos, tai yra tas geresnes sąlygas, geresnius atlyginimus gaus tik vienas trečdalis. Dabar mes  nebekalbame jau apie vairuotojo nakvynę palankesnėmis sąlygomis, nes, pagal  visiškai neseniai atliktą Europos Komisijos studiją, yra tik 7 000 parkavimo vietų, kur galima pastatyti vilkiką su kroviniu. Iš tikrųjų po Europos Sąjungą važinėja 400 000 vilkikų. Tikrai neturime tiek vietos, galbūt po kelerių metų, jeigu Europos Sąjunga įvestų tam tikrus reikalavimus ir suteiktų finansavimą šalims narėms, galėtume įsivesti parkavimo vietas, pastatyti šalia jų viešbučius, kur vairuotojai galėtų nakvoti. Manau, kad kiekviena įmonė apmokėtų vairuotojui nakvynę, nes įmonė yra suinteresuota, kad vairuotojas būtų pailsėjęs. Deja, dar kol kas nėra tokių sąlygų.

– Bet ar nėra taip, kad kol kas įmonė taip pat nemaža dalimi yra suinteresuota turėti ir pigesnį vairuotoją. Kokią dalį Lietuvos įmonių vairuotojų, tų įmonių, kurios veža krovinius ne šalies viduje, bet Europos Sąjungoje, sudaro ne vairuotojai iš Lietuvos, o iš trečiųjų šalių?

E. Mikėnas: Visiškai tikslios informacijos neturime, nes vienijame ne visus. Asociacija „Linava“ vienija ne visus vežėjus, manome, kad tai turėtų būti iki 40 proc. Tačiau turime įvertinti tai, kad visos šalys, kaip Prancūzija, Vokietija, Italija, Austrija, įsiveža darbuotojus iš trečiųjų šalių. Mūsų sektorius tikrai aukštą lygio. Turime iki 40 000 licencijuotų vilkikų, su kuriais dirbame Europoje. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad mobilumo paketas atsirado ne dėl Lietuvos vežėjų problemų. Europos Sąjungoje tokia valstybė, mūsų didžiausi konkurentai, kaip Lenkija, turi 200 000 vilkikų, Rumunija per 200 000. Norėdami įrodyti, kad pas mus gana geros sąlygos, 2017 m. viduryje buvome pasikvietę Belgijos žurnalistus, kurie rašė negatyviai apie mobilumo paketą, apie vairuotojų išnaudojimą. Nuvežėme juos į mūsų transporto įmones, parodėme, kaip remontuojame vilkikus, kokie mūsų servisai, kokios mūsų darbo sąlygos. Labai rizikavome, kad Europos Sąjungoje bus paskleista informacija, parašys galbūt neigiamą informaciją.

– Ar jie patys pasirinko tas įmones, ar nuvežėte?

E. Mikėnas: Jie pasirinko, mes nuvežėme į tas įmones. Belgijos spaudoje, turime tą straipsnį, buvo labai gerai apibūdinta. Buvo paminėti atlyginimai, kad Lietuvoje transporto sektoriaus atlyginimai nėra žemi. Aš noriu paminėti, kad sausio 1 d.  padidinus minimalų atlyginimą, Lietuvos transporto įmonių atlyginimai vairuotojams yra didžiausi tarp mūsų konkurentų – Lenkijos, Vengrijos, Latvijos, Estijos. Užpraeitos dienos kursu Lenkijoje pagal seną skaičiavimo metodiką atlyginimas Lenkijoje buvo 585 eurai, pas mus – 580 eurai.

– Kalbate apie tą atlyginimo dalį, nuo kurios kaupiamos visos socialinės garantijos, pensija ir kiti dalykai? Ar skaičiuojant ir tą dalį, kuri išmokama kaip dienpinigiai ir nėra neapmokestinami, nei padeda vairuotojui turėti socialines garantijas?

E. Mikėnas: Kalbame apie tą, kuriam mokami visi mokesčiai, nes visur, visose aplinkinėse valstybėse sistema yra lygiai ta pati. Be to žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad transporto sektoriui mokamas minimalus atlyginimas. Taip nėra, mūsų sektoriuje taikomas 1,3 koeficientas. Privalome vykdyti Vyriausybės nurodymus. Negana to, pagal įstatymą privalome už šventines dienas mokėti dvigubai, už naktinį darbą – pusantro karto.

– Pone Deguti, kas yra tie dalykai, kurie leistų Lietuvos vyriausybei, ministerijai, kaip jos atstovei, pasakyti, šitas mobilumo faktas mums tinka, nebūtinai tas tiktų profsąjungoms, bet vyriausybei?

R. Degutis: Pirmiausia, Ministrų Taryboje sutarėme išimti būtiną reguliarų vilkikų grąžinimą į registracijos šalį. Tai yra pirmas dalykas, tai buvo sutarta Taryboje tarp ministrų, tačiau šitas klausimas dabar diskutuojamas Europos Parlamente. Todėl nepritarėme mobilumo paketo pozicijai, kuri dabar diskutuojama Europos Parlamente.

Antras klausimas yra susijęs būtent su tarptautiniu vežimu. Mes norėtume, kad į vairuotoją, dirbantį savo darbą, būtų žiūrima vienodai, ar jis veža prekę iš Lietuvos į bet kurią Europos Sąjungos šalį, ar perveža prekę tarp Europos Sąjungos šalių, ne Lietuvos.

Trečias dalykas, įveskime reikalavimą nakvoti ne kabinose, bent jau ta riba reguliarų savaitinį vadinamąjį reikalavimą nakvoti ne kabinoje tada, kai bus paruošta infrastruktūra, o ne dabar iškart. Ir kitas dalykas yra vežimai vienos šalies viduje. Dabar yra įvedamas toks vadinamasis atvėsimo laikotarpis. Jeigu vairuotojas 5 d. yra dirbęs vienoje šalyje, vežęs krovinius toje pačioje šalyje, jis turi išvažiuoti iš tos šalies ir visą savaitę praleisti kažkur kitur. Mes čia tiesiog iškraipysime rinką ir turėsime gerokai mažiau vilkikų, kurie tuo metu galės vežti. Turime susikoncentruoti į tuos pradinius, pagrindinius tikslus, kurie buvo iš pradžių, ir atsisakyti rinkos apribojimų, kurie de facto dabar yra mobilumo pakete, apie tai ir kalbame.

 

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius