Lietuvoje

2019.04.01 12:10

Po Auštrevičiaus nesėkmės renkant parašus kaltinimai skraido į visas puses

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.04.01 12:10

Kas kaltas, kad Liberalų sąjūdžio kandidatui prezidento rinkimuose Petrui Auštrevičiui nepavyko surinkti reikiamų parašų? Ketvirtadienį paaiškėjo, kad jo pavardės gegužę vyksiančių rinkimų biuletenyje rinkėjai neras. Pats P. Auštrevičius teigė, kad koją pakišo savivaldos rinkimai ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) draudimas jų metu rinkti parašus. Tuo metu partijos lyderis Eugenijus Gentvilas kalbėjo, kad kaltas nepatyręs P. Auštrevičiaus rinkimų štabas. Visgi ekspertas mano, kad kalti abu – ir partija, ir kandidatas.

Apie tai, kad nepavyko surinkti parašų, P. Auštrevičius pats pranešė dar prieš termino, iki kada reikia grąžinti parašų lapus, pabaigą. Socialiniame tinkle ketvirtadienį jis rašė: „Netrukus VRK grąžinsime užpildytus parašų rinkimų lapus – džiugu, jog pavyko surinkti tiek daug, tačiau tuo pat metu gaila, jog pritrūko tiek nedaug.“ Jis taip pat dėkojo jį palaikiusiems ir prisidėjusiems prie parašų rinkimo.

VRK duomenimis, P. Auštrevičius surinko 9 296 parašų lapuose ir 10 241 parašų „Rinkėjo puslapyje“. Taigi, iš viso jis surinko 19 537 parašus. Norint, kad kandidato pavardė atsirastų rinkimų biuletenyje, reikėjo surinkti bent 20 tūkst. parašų. Taigi, P. Auštrevičiui trūko mažiau nei 500 parašų.

Demotyvuotų skyrių ir VRK kaltė?

Paklaustas, kodėl galiausiai nepavyko surinkti reikiamų parašų, pats P. Auštrevičius vardijo kelias priežastis. Pasak jo, pritrūko laiko ir sėkmės, o koją kišo ir du kovo savaitgalius vykę savivaldos rinkimai, kuriuose sėkmė nebuvo Liberalų sąjūdžio geriausia draugė – Vilniuje ir Kaune į miesto tarybas nepakliuvo nė vienas liberalas, o Klaipėdoje buvo išrinkti keturi šios partijos atstovai.

„Didžiausi miestai nebuvo mūsų geriausias rezultatas, į dvi tarybas nepakliuvome. Skyriai yra demotyvuoti, sunkiai organizuojami, ten parašų rinkimas vyko ypatingai sunkiai. Man atrodo, praktiškai ir pritrūkome didžiųjų miestų parašų. <...> Liberalų sąjūdis savivaldos rinkimuose nesugebėjo 12-oje vietų iškelti sąrašų, dar 15 tarybų mes negavome nė vienos vietos. Praktiškai pusė skyrių buvo sunkiau besiverčiantys, besiorganizuojantys. Galbūt ir pralaimėjimo kartėlis atėmė entuziazmą, žmonės buvo pavargę, nes daug kas įdėjo nežmoniškai daug jėgų ir laiko“, – komentavo P. Auštrevičius, pridurdamas, kad visgi pasirodymą renkant parašus vertina gerai.

Anot europarlamentaro, kertinis dalykas renkant parašus buvo partijos mobilizavimas, kurio irgi pristigo, o rėmėsi jis, kaip sakė, partijos žmogiškaisiais resursais. Jis taip pat teigė susitikimuose su gyventojais supratęs, kad nemažai jų politiką nori matyti ir toliau dirbantį Europos Parlamente. P. Auštrevičius Liberalų sąjūdžio kandidatų į EP sąraše įrašytas pirmuoju numeriu.

„Visos kampanijos metu siejome save su partija ir būta įvairių variantų. <...> Darbas tarp antro savivaldos rinkimų turo ir parašų rinkimo prezidento rinkimuose pabaigos buvo labai trumpas. Partijos mobilizacija, žinoma, galėjo būti žymiai aukštesnė ir daug kas tai pripažįsta, bet nenoriu ko nors individualiai kaltinti. Kitą savaitę bus valdyba ir kalbėsime, manau, atviriau“, – teigė P. Auštrevičius.

Jis taip pat pažėrė kritikos Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), kuri savivaldos rinkimų metu išjungė galimybę už kandidatus pasirašyti elektroniniu būdu. Draudžiama buvo apskritai rinkti parašus pirmąjį ir trečiąjį kovo savaitgalius vykusių savivaldos rinkimų metu. Anot jo, toks VRK sprendimas nesuprantamas, o keturios dienos, kuomet nebuvo galima pasirašyti, smarkiai pablogino situaciją.

E. Gentvilas: pasakėme, kad tai – katastrofa

Apie P. Auštrevičiaus nesėkmę renkant parašus paklaustas Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas kalbėjo, kad dar rudenį partijos iškeltas P. Auštrevičius žiniasklaidos buvo pavadintas nenorinčiu kandidatuoti kandidatu. Esą jau tuomet partija pradėjo jį raginti važinėti į skyrius, suburti rinkimų štabą, kviesti savanorių, pristatyti strategiją, programą, biudžetą.

„Bet visa tai nevyko. Jo štabas paskelbtas buvo tik vasario 8 dieną. Kalbėjome ir apie parašų nesurinkimo pavojų. Žinome ir statistiką, kad pas Ingridą Šimonytę yra 1,1 tūkst. savanorių, pas Gitaną Nausėda – 500. Tai nėra iš piršto laužti skaičiai. O čia savanorių komandos nebuvo“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Anot liberalų lyderio, prasidėjus parašų rinkimui tapo aišku, kad iš kandidato pusės kampanija nesuorganizuota, o tai daryti ir ne partijos, o būtent jo darbas. E. Gentvilas pasakojo, kad pavojaus signalas skambėti pradėjo kovo 27-ąją, t. y. likus parai iki laiko, kai parašų rinkimas bus stabdomas. Politikas pasakojo, kad trečiadienio vakare P. Auštrevičiaus štabo buvo paklausta, kiek parašų jie surinko. Tuomet paaiškėjo, kad surinkti 5 tūkst. parašų lapuose ir apie 9 tūkst. interneto puslapyje.

„Trūko 6 tūkst. Klausėme, iš kur juos gaus. Sakė, kad dar turi atvežti, perskaičiuoti. Klausėme, kiek iš viso dar bus. Sakė, kad nuo 4 iki 8 tūkst. Mes pasakėme, kad tai – katastrofa. Aš pats tą vakarą puoliau skambinti liberalų regionų koordinatoriams. Paskutinę parą už Petrą sukrito 850 parašų, kai iki tol dienos norma buvo 150. Buvo galima taip daryti ir anksčiau, bet buvo iliuzija, kad gali būti dar 8 tūkst. parašų, o buvo 5 tūkst. Bet mes, kaip partija, tu dalykų negalėjome kontroliuoti“, – pasakojo E. Gentvilas, pridurdamas, kad ir jis, ir Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen nuolat ragino kolegas pasirašyti ir skatinti kitus daryti tą patį, be to, buvo rengiami partijos renginiai.

Liberalų vedlys neslėpė, kad tokiu rezultatu yra nusivylęs. Jis kalbėjo, kad rinkimų kampanijai buvo nepasiruošta – sunku buvo rinkti ne tik parašus, bet ir rėmėjų pinigines aukas. VRK duomenimis P. Auštrevičiaus rinkimų sąskaitoje nugulė 4664 eurų, kurių didžiąją dalį – 2636 eurų – įnešė pats kandidatas. Tuo metu tokių kandidatų, kaip I. Šimonytė ar G. Nausėda sąskaitose – daugiau nei 100 tūkst. eurų aukų. Liberalų sąjūdis buvo nusprendęs, kad surinkus parašus P. Auštrevičiaus kampanijai skirs 30 tūkst. eurų, o esant galimybėms – ir daugiau.

„Tikrai nenoriu Petro kaltinti, manau, kad jį pavedė aplinkos žmonės, kurie yra geri, tačiau neturi patirties tokiuose dalykuose. <...> Jis supranta, kad nėra palanku nesurinkti parašų. Bet jis neturėjo savanorių, jo štabui pritrūko kompetencijos, atrodė, kad jie visi pirmą kartą dalyvauja rinkimuose. Tačiau yra įstatymo nuostata, jis pats moka užstatą, jo žmonės privalo pasiimti parašų rinkimo lapus, jie privalo grąžinti juos, o mes, kaip partija, atlikome moderatoriaus vaidmenį“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Tiesa, nors jis ir pripažino, kad tokia situacija partijos reikalų nepagerins, visgi teigė, kad neturėtų ir pabloginti. Politikas sakė manantis, kad P. Auštrevičius mobilizuosis EP rinkimams, kuriuose dalyvauja su Liberalų sąjūdžio sąrašu.

Bėda ir partijoje, ir kandidate

Vilniaus politikos analizės instituto Medijų programos vadovas Donatas Puslys komentuodamas tai, kad Liberalų sąjūdžio iškeltam P. Auštrevičiui nepavyko surinkti parašų, išskyrė kelias priežastis. Pasak jo, pirmiausia, nebuvo matyti paties P. Auštrevičiaus entuziazmo kandidatuoti į prezidento postą, o tai per jo, kaip lyderio ir įdomias mintis dėstančio politiko mintis, būtų galėję pritraukti reikiamus parašus.

„Jis tarsi kandidatavo dėl to, kad reikia, tarsi „per nenoriu“. Tai atsiliepė, manau, labai akivaizdžiai. Antra, kartais, kai turi stiprią partinę sistemą, gali surinkti kandidatui parašus, net jei ir jis pats nerodo didelio entuziazmo. Partija tiesiog važiuoja iš inercijos, nes yra skyriai, sistema, yra praktika tam tikra. Bet šalia to, kad pats kandidatas nerodė didelio entuziazmo, yra ir partinė krizė, kuri šiuo atveju – jau akivaizdi“, – komentavo D. Puslys.

Trečioji nesėkmės priežastis, anot jo, gali būti ir kiti kandidatai. D. Puslys kalbėjo socialiniuose tinkluose matęs žmones skelbiant, kad nepasirašys už P. Auštrevičių, nes jo kandidatavimas atimtų dalį balsų iš I. Šimonytės, nes jie kandidatuoja į panašų rinkėjų segmentą. Tiesa, jis teigė, kad panašią tendenciją galima stebėti ir žiūrint į kitus kandidatus: pavyzdžiui už Mindaugą Puidoką ar Naglį Puteikį pasirašė žmonės, norintys nuimti balsų nuo Sauliaus Skvernelio.

Paklaustas apie paties P. Auštrevičiaus žodžius, kad koją pakišo ir savivaldos rinkimai, D. Puslys sakė: „Tai gali būti pasiteisinimas ir tai turbūt liečia antrą aspektą, kad partija yra krizėje – demotyvuota, galbūt neturinti aiškios vizijos, stipraus, įkvepiančio lyderio, galinčio sutelkti pabyrėjusius skyrius ir narius, kurie nemato ateities perspektyvos. Visa tai susideda.“

Tačiau, anot pašnekovo, reikia klausti, ir koks yra P. Auštrevičiaus vaidmuo telkiant ir motyvuojant partiją nepasiduoti pesimistinėms nuotaikoms. Pasak D. Puslio, jam reikėtų būti labiau savikritiškam ir atsižvelgti į tai, ko pats nepadarė, kad partija pasiektų geresnių rezultatų.

Paklaustas, ar tai, kad partijos kandidatas nesurinko parašų, kaip nors atsilieps pačiam Liberalų sąjūdžiui, D. Puslys sakė, kad viešųjų ryšių prasme tai yra labai negerai ir gali gadinti reikalus ateityje.

„Balsuojant už partiją žinome, kad yra tam tikri praeinamumo slenksčiai ir žmonės atsargiau balsuoja už partijas, kurios galbūt tų slenksčių neperžengs, nes nenori deginti savo balso. Jei partija nesugeba parašų surinkti, greičiausiai ji nesugebės ir kažko kito, todėl rinkėjas gali rinktis kitą partiją, užuot sudeginęs savo balsą“, – kalbėjo Vilniaus politikos analizės instituto Medijų programos vadovas D. Puslys.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.