Lietuvoje

2019.03.29 17:07

Skvernelis paaiškino, kodėl jaučia nerimą dėl Nausėdos ir kaip keisis vyriausybė po rinkimų

Benas Brunalas, ELTA2019.03.29 17:07

Trečioje prezidentinių reitingų pozicijoje įsitvirtinęs premjeras Saulius Skvernelis teigia esąs optimistiškai nusiteikęs artėjant šalies vadovo rinkimams. Nepaisant to, kad premjeras nuo Ingridos Šimonytės bei Gitano Nausėdos atsiliko ir renkant parašus Vyriausiajai rinkimų komisijai, S. Skvernelis sakosi įžvelgiąs simptomų, kurie, pasak jo, naudingi ne rekordus sumušusiai konservatorių kandidatei, tačiau būtent jam.

S. Skvernelis, vertindamas tai, kuo jis skiriasi nuo kitų pretendentų į prezidentus, teigia nesuprantąs, kodėl reitingų lyderis G. Nausėda neranda priežasčių kritikuoti I. Šimonytės. Visgi, neslepia premjeras, bene didžiausią nuostabą ir net nerimą jam kelia G. Nausėdos sprendimas dalyvauti šalies vadovo rinkimuose. Premjero nuomone, ekonomistas neturi patirties ir kompetencijų, kad galėtų atsakingai eiti prezidento pareigas. Jo teigimu, prasmės neturi ir G. Nausėdos deklaruota tarpininkavimo tarp konfrontuojančių partijų iniciatyva. „Tai finansinio tarpininkavimo įprotis“, – tvirtina premjeras.

S. Skvernelis griežtai atmeta prezidentės Dalios Grybauskaitės jam išsakytą kritiką dėl Konstitucijos nepaisymo Baltarusijai siunčiant su prezidentūra nederintus pasiūlymus. Premjero teigimu, ne jis, kaip teigia prezidentė, o pati D. Grybauskaitė yra linkusi brautis į vyriausybei priklausantį prerogatyvų lauką.

Naujienų agentūrai ELTA duotame interviu S. Skvernelis užsiminė ir apie užmojus iškart po prezidento rinkimų keisti vyriausybės sudarymo logiką. Nors, tvirtina jis, „profesionalų vyriausybė“ pasiteisino, politinė ministrų priklausomybės linija turės būti stiprinama.

Galiausiai, paaiškino S. Skvernelis, ką simbolizuoja trys moterys jo prezidentinės kampanijos komandoje ir ką iš tikrųjų reiškia sprendimas iniciatyvą Baltarusijai pakrikštyti „planu chuliganu“.

– Ketvirtadienį baigėsi terminas, kai visi pretendentai, ketinantys dalyvauti prezidento rinkimuose, turėjo pristatyti vyriausiajai rinkimų komisijai surinktus juos remiančių piliečių parašus. Negąsdina tai, kad tiek prezidentiniuose reitinguose, tiek renkant parašus nepatenkate tarp dviejų stipriausių?

– Ne, yra kitas svarbus, gal net simptomatinis, dalykas: mes surinkome daugiausiai popierinių parašų. Tai yra kontaktas su žmogumi, kuris pasirašo ne šiaip sau, o jausdamas simpatiją. Tuo labiau kad elektroninių parašų vajus prasidėjo su tokiu keistu reiškiniu, raginant pasirašyti už visus, išskyrus Skvernelį.

– O jus nustebino oponentų pasirodymas renkant parašus. Ingrida Šimonytė surinko rekordinį skaičių parašų, o minimalų reikalavimą įgyvendino per dieną. Ar, pavyzdžiui, nesėkmingas Petro Auštrevičiaus pasirodymas. Kaip tai vertinate?

– Nustebino Petro Auštrevičiaus pasirodymas, tikrai maniau, kad jis parašus surinks. O dėl kitų nebuvo jokios nuostabos. Galbūt tik tai, kad kitų kandidatų štabai labai akcentavo, jų manymu, mažas vidines pergales, pavyzdžiui, pirminiai rinkimai, kurie kėlė euforiją.

Iš esmės mane nustebino ir tai, kad ir vienas, ir kitas kandidatas, kurie reitinguose už mane yra šiek tiek aukščiau (bent jau kol kas) surinko, mano galva, nedaug parašų tiesiogiai bendraudami su žmonėmis.

– O kalbant apie Petrą Auštrevičių, kas, jūsų nuomone, galėjo lemti tai, kad europarlamentarui pritrūko balsų? Motyvacijos tapti prezidentu stygius?

– Galbūt vienas pagrindinių dalykų buvo tai, kad skandalas vis dar krečia Liberalų sąjūdį: ir bylos, ir skilimai, ir pasitraukimai iš partijos su komitetais, ir lyderių, kurie buvo asocijuojami su Liberalų sąjūdžiu, iniciatyva kurti naują partiją. Dar vienas svarbus momentas yra tai, kad žmonės vertina, jog Petras Auštrevičius yra kandidatas, kuris yra dviejose pozicijose: ir Europos Parlamento, ir prezidento.

– Kalbant apie kelias pozicijas vienu metu tai jūs taip pat turite dvi tapatybes vienu metu: ir premjero, ir pretendento į prezidentus. Iš esmės pastarąsias kelias savaites aktyviai dalyvaujate ne tik kaip premjeras, bet ir kaip prezidento posto siekiantis politikas. Kaip dabar pats jaučiate – įmanoma suderinti ir nesupainioti šių dviejų tapatybių?

– Pirmiausia tikrai nėra dvigubos tapatybės. Aš dirbu ministru pirmininku, ir ta dviguba tapatybė būtų tik tuo atveju, jeigu vyktų rinkimai ir į Seimą, ir į prezidento instituciją. Jeigu aš vesčiau rinkimų sąrašą, būčiau kandidatas numeris vienas į ministrus pirmininkus ir kartu pretenduočiau į prezidentus, tuomet, kaip jūs sakote, mėginčiau vienu metu dvi pozicijas užimti. Dabar aš neturiu problemų dėl susidvejinimo. Kita vertus, visiškai atskirti ir pasakyti, kad dabar, žiūrėkite, aš esu ministras pirmininkas, o po dviejų minučių kandidatas – tikrai prasmės nėra.

– Pakalbėkime apie jūsų kaip žmogaus apsukų galimybes. Reikia pripažinti, kad dabar esate tam tikra prasme dviejuose frontuose. Ar nebus taip, kad sėdėjimas ant dviejų karštų kėdžių vienu metu iš esmės privers jus padaryti ir ten, ir ten klaidų? Nebus taip, kad galiausiai išeisite iš šios situacijos pralošęs: netapsite prezidentu, o ir klaidų kaip ministras pirmininkas pridarysite?

– Aš nesiruošiu prezidentinės kampanijos sieti su vyriausybės darbu. Jeigu pastebėjote – visi pagrindiniai darbai, struktūrinės reformos, kurios palietė labai daug žmonių, jau padarytos. Dabar, mes matome, kad Seimo pavasario sesija yra daugiau susijusi su sprendimų įgyvendinimu. Dabar yra laikotarpis, per kurį priimti sprendimai nėra siejami su rinkimais. Apskritai šis laikotarpis greitai pasibaigs. O kalbant apie darbą, be abejo, visada galima padaryti klaidų ir suklysti. Vyriausybėje mes kasdien dirbame, priimame sprendimus. Lygiai taip pat ir prezidentinėje kampanijoje – gali padaryti klaidą ir suklysti.

– O jau galėtumėte identifikuoti kokias klaidas spėjote padaryti derindamas vyriausybės darbą su dalyvavimu – prezidentinėje kampanijoje?

– Būtų keista jeigu aš apie jas pradėčiau kalbėti.

– Pavyzdžiui, Astravo atominės elektrinės klausimas ir jūsų siųstas pasiūlymas Baltarusijai. Ar tai nebuvo klaida?

– Tai nėra klaida. Vyriausybė nepakeitė valstybės pozicijos dėl Astravo, ši vyriausybė padarė visus sprendimus, kad Astravo elektrinė būtų pripažinta nesaugia, tai pripažinta ir tarptautinės teisės. Tai padaryta visų pastangomis: ir prezidentės, ir vyriausybės vadovo, ir ministrų dėka šis klausimas tapo ne Lietuvos ir Baltarusijos, bet Europos Sąjungos ir Baltarusijos problema. Galiausiai mes įtvirtinome įstatymus, kad nebūtų galima pirkti (Astravo atominės elektrinės gaminamos elektros energijos. – ELTA).

Lygiai taip pat aktyviai darbuojamės su partneriais, kaimyninėmis valstybėmis, kad mus šiuo klausimu palaikytų, ir tą palaikymą mes turime.

Todėl neteisinga būtų neišnaudoti paskutinio šanso parodant Baltarusijai, kad yra alternatyva. Taip, galbūt ji yra pavėluota, galbūt ji finansiškai sunkiai įgyvendinama. Tačiau tai, koks ateis atsakymas iš Baltarusijos, parodys, kokios yra tikrosios šios valstybės intencijos: ar Baltarusija iš tikrųjų nori apginti deklaruojamą poziciją, diversifikuoti energetinius išteklius ir nebūti priklausoma nuo Rusijos. Jeigu mūsų pasiūlymas bus atmestas, tai reikš, kad ši intencija yra tik deklaracija.

Mūsų siūloma alternatyva reiškia galimybę gauti kitą dujų tiekimą – per Klaipėdos terminalą ir taip užsitikrinti realią nepriklausomybę. Kas kritikuoja dėl šio sprendimo... Kam jis pakenkė? Lietuvai? Mūsų pozicijos nepasikeitė. Ar kritikai ką nors alternatyvaus pasiūlė? Nieko nepasiūlė, todėl aš manau, kad po visko galėsiu pasakyti, jog mes padarėme viską ar net daugiau, kad apsaugotume mūsų žmones ir mūsų žmonių interesus.

– Pažiūrėkime į šį klausimą taip. Sprendimų priėmimo analizėje ganėtinai populiarus aiškinimas yra, kad konkretų sprendimą lemia „kėdė“, kurioje sprendimo priėmėjas sėdi. Mokslinėje literatūroje yra aprašytų pavyzdžių, kai tas pats asmuo, pakeitęs poziciją, iš esmės pakeitė ir sprendimų konstravimo logikas.

Įsivaizduokite, kad jau esate prezidentas. Kaip reaguotumėte, jei premjeras, nesuderinęs veiksmų, imtųsi iniciatyvos prezidentūrai priklausančiame bare konkrečiais klausimais? Kaip jūs žiūrėtume į tai? Imkime tą patį Astravo klausimą ir tai, kaip jūsų iniciatyvą įvertino prezidentė, pabrėžusi, kad jūs su ja nederinęs iniciatyvos pasielgėte ne taip, kaip reikalauja Konstitucija.

– Galėtume diskutuoti, jeigu tai būtų pagrindiniai užsienio politikos klausimai. Tačiau tai nėra pagrindinis užsienio politikos klausimas, ir apskritai, pats siūlymas nėra vertintinas kaip iniciatyva keisti užsienio politiką ar jos strategiją. Tai yra vyriausybės, vyriausybės vadovo pasiūlymas kitos vyriausybės vadovui apsvarstyti galimybę, pabrėšiu, techninę galimybę. Juk kalbame apie techninį sprendimą, žinoma, su tam tikra politine potekste, kadangi mes esame kaimynai ir Astravo klausimas temdo mūsų bendradarbiavimą ir santykius tarp valstybių.

Šiuo atveju, jeigu aš būčiau prezidentas, tikrai laikyčiausi tų kompetencijų atskyrimo tarp valdžių, ką numato ir mūsų Konstitucija. Tikrai nebandyčiau būdamas prezidentu dar tapti ir premjeru.

Prezidento kompetencija labai aiškiai atskirta, žinoma, bendradarbiavimas (vyriausybės ir prezidentūros – ELTA) yra būtinas ir, aš manau, pakankamai neblogai mes bendradarbiavome su prezidente. O kad nuomonės išsiskirdavo – natūralu, taip turi būti. Tačiau man atrodo, kad nuomonės dažniausiai išsiskirdavo, kai būdavo mėginama įeiti į vyriausybės veikimo lauką. Ne ministras pirmininkas ir vyriausybė bandė patekti į prezidento nustatytas kompetencijas, bet atvirkščiai. Tai yra didžiausia problema. Dabar, panašu, kad ir rinkiminis laikotarpis, pakėlęs temperatūrą, prisidėjo.

– Tad jūs sakote, kad prezidentė, sakydama, jog pasielgėte nekonstituciškai, yra neteisi, priešingai, kad pati Dalia Grybauskaitė peržengia ribas?

– Manau, kad tas pasakymas dėl antikonstituciškumo neturi jokio pagrindo, tačiau nemanau, kad pareikšdama kritiką prezidentė įžengė į vyriausybės lauką. Kaip ir minėjau, jeigu mes būtume norėję iš esmės pakeisti Lietuvos pozicijas ir deklaruoti, kad mes, pavyzdžiui, pripažįstame, jog statoma elektrinė gali būti, sutinkame, kad ji yra saugi ar pradėtume iš jos pirkti energiją – tai čia būtų esminis mūsų krypties pokytis. Ir natūralu, kad tokie sprendimai be suderinimo ir prezidento institucijos negalėtų būti priimti.

– Bet kodėl jūs apie pasiūlymą net neužsiminėte? Būtų viskas pasibaigę kur kas paprasčiau, be jokių žiežirbų.

– Jeigu mes tai vertintume ne per rinkimų prizmę... Įsivaizduokite, kad aš nebūčiau dalyvavęs prezidento rinkimuose, turbūt viso to čia nebūtų. Viskas būtų priimta, galbūt tik „politologų“ nuomonės būtų pareikštos.

– Grįžkime prie prezidentinių grumtynių. Esate įsitvirtinęs tarp trijų rinkimų favoritų. Pakalbėkime apie tai, kuo jūs vienas nuo kito skiriatės. Panašu, Gitano Nausėdos ir Ingridos Šimonytės strėlės daugiausiai lekia į jus. Tuo tarpu vienas kito atžvilgiu jie yra kur kas nuosaikesni. Nausėda teigė, kad kol kas nėra už ką kritikuoti Šimonytės. Kaip jūs apibrėžtumėte skirtį tarp savęs ir jų? Nesate „balta varna“ lyderių trijulėje? Matote esminių vertybinių skirtumų?

– Tarp savęs ir jų matau esminių skirtumų. Tuo tarpu tarp Nausėdos ir Šimonytės skirtumų sunku surasti. Matyt, ne veltui yra nuskambėjusi frazė: surask 10 skirtumų tarp Nausėdos ir Šimonytės. Manau, kad jie yra vienos politinės partijos kandidatai.

Su tuo, kad nėra už ką kritikuoti Ingridos Šimonytės sunku sutikti. Ji, būdama finansų ministre, paliko gilų antspaudą mūsų valstybės veikloje ir istorijoje. Tą mes jaučiame dar ir šiandien taisydami antikonstitucinius sprendimus, kai buvo padaryta skriauda ir žala mūsų žmonėms.

O dėl pono Nausėdos apskritai sudėtinga kalbėti. Jis neturi jokios patirties, nėra niekur dirbęs, vadovavęs didesniam negu 2 ar 3 žmonių kolektyvui, sunkiai išmano, kas yra valstybės valdymas, valstybės tarnyba, kaip veikia biurokratinis aparatas, iš esmės neturi patirties nė vienoje iš sričių, kurios pagal Konstituciją yra prezidento atsakomybėje. Nei užsienio politikoje... Čia jo patirtis nulinė. Tas pats kalbant apie teisėsaugą, krašto gynybą.

– Sakote, kad Gitanui Nausėdai trūksta kompetencijos?

– Manau, kad jis tiesiog neturi patirties. Ir nerimą kelia labai drąsus jo žingsnis – neturint jokios patirties iššokti į aukščiausią poziciją šalyje.

– Jūsų prezidentinis reitingas koreliuoja su „valstiečių“ partijos reitingu. Galima įtarti, kad kyla ir kils problemų jį peržengti. Ar pavyks jums įsibrauti į kitus elektoratus?

– Net neabejoju. Žinau, kur įsibrauti bus sunkiausia, tačiau ir ten nėra beviltiška. Mūsų vidiniai tyrimai rodo, kad visose rinkėjų grupėse, kurių politinės simpatijos yra kitokios, aš tikrai imu balsų. O kiek konkrečiai aš jų paimsiu, kiek už mane balsuos – priklausys ir nuo rinkimų kampanijos. Taigi nėra taip, kad niekas iš kitų politinių jėgų už mane nebalsuos. Žinoma, yra jėgų, kuriose mažiausias palaikymas, toks, pavyzdžiui, yra tarp liberalų rinkėjų.

– Tikriausiai sutiksite, kad politinė atmosfera Seime yra įkaitusi. Kalbant apie tą patį Gitaną Nausėdą, jis šiame konflikte, kalbant verslo kalba, atrado nišą ir visuomenei sako galįs pasiūlyti taikdario paslaugas. Pasak jo, jis būtų kur kas geresnis taikdarys nei jūs ar I. Šimonytė, nes abu esate deleguoti labiausiai besimušančių partijų. Jūs save matote mediatoriaus pozicijose ar manote, kad tokia funkcija apskritai nėra reikalinga?

– Tai tikriausiai finansinio tarpininkavimo įprotis, kai galima išeiti, tarpininkauti, kalbėti apie įžvalgas, už žodžius neatsakyti, po to pamiršti, ką pasakei. Iš tiesų, galbūt banke arba finansinėje institucijoje ar akademijoje tai yra priimtina, tačiau politikoje, valstybės valdyme – tikrai ne.

O kalbant apie atmosferą Seime, taip, ji yra įkaitusi, bet aš tikrai manau, kad po rinkimų, kad ir kaip jie baigtųsi, yra galimybių atversti naują bendradarbiavimo puslapį. Praktika parodė: kai mums reikėjo, mes gebėjome susitarti ir su konservatorių frakcija Seime, tą galime padaryti ir vėl.

Jeigu reikėtų kalbėtis, manau, mums tarpininkų tikrai nereikėtų. Mes ir be finansinio tarpininkavimo galėtume susitarti, jeigu toks noras būtų. Kita vertus, natūralu, kad opozicija ir pozicija deklaruoja skirtingas nuostatas. Ypač dabar, kai vertybiškai ji (opozicija ir pozicija – ELTA) labai skiriasi.

– Pakalbėkime apie vieną iš jūsų, kaip pretendento į prezidentus, teiktų pasiūlymų užsienio politikai. Prieštaringai buvo įvertinta idėja perkelti Lietuvos ambasadą į Jeruzalę. Jūs pats teigėte, kad tai būtų tarsi vienas iš įrankių gerinti santykius su JAV. Tikriausiai nesunku suprasti, kad toks žingsnis būtų nesuprastas didžiųjų Europos valstybių? Nemanote, kad galimai teigiamas reveransas, kurį reaguodama į šį sprendimą galbūt atliktų Donaldo Trumpo administracija, neatsvers žalos, kuri būtų padaryta Lietuvos santykiuose su Vakarų Europa?

– Pirmiausia reikia aiškiai apibrėžti ribą – aš tą pasakiau kaip kandidatas, pristatydamas užsienio politikos gaires ir šiuo atveju noriu pabrėžti, kad vyriausybės pozicija nekinta. Iš esmės net ir mano, kaip kandidato, atžvilgiu pozicija nekinta – mes esame už dviejų valstybių sprendimą dialogu.

Šioje vietoje nematau kažkokių kardinalų prieštaravimų. Izraelio ir Palestinos derybos yra įstrigusios ir galbūt jeigu atsirastų daugiau siūlymų, kiltų paskata daugiau diskutuoti šiuo klausimu.

– Jūs sakėte, kad tai svarstytumėte kaip prezidentas. O jei pasvarstytumėte kaip politikoje jau nebe naujokas Saulius Skvernelis. Manote, kad tai tikrai vertas dėmesio sprendimas Lietuvai?

– Lygiai tą patį galiu pakartoti kaip Saulius Skvernelis, bet jei manęs klaustumėte kaip ministro pirmininko, aš tikrai laikausi (esamos valstybės – ELTA) pozicijos, ir ji nėra kintanti. Jeigu mes norėtume keisti, tai tikrai diskutuotume šiuo klausimu ir tartumėmės su Respublikos prezidente, tikrai būtų diskusijos Seime. Tačiau šiandien mes pasisakome už dviejų valstybių sprendimą.

– Nemažai kritikos pastaraisiais metais sulaukė profesionalų vyriausybės idėja. Ne tik postą praradusios Jurgitos Petrauskienės, tačiau, panašu, ir susisiekimo ministro Roko Masiulio profesionalumas ir kartu nepartiškumas tampa rimta kliūtimi. Nemanote, kad esama pakankamai pavyzdžių pripažinti, jog profesionalų vyriausybė, ministrai neturintys politinio palaikymo, – nepavykęs projektas?

– Aš vertinčiau kitaip, jeigu nebūtų, kaip sakėte, šio (profesionalų vyriausybės – ELTA) projekto, tai mes nekalbėtume šiandien apie struktūrines reformas, kurias Lietuva padarė per dvejus su puse metų. Mes darėme struktūrines reformas, kurioms reikėjo surasti 600 milijonų eurų finansavimą kasmet. Tą padarė visos ministerijos, sukraudamos į pokyčių krepšelį savo išteklius. Aš buvau 16-ojoje vyriausybėje, kuri buvo politinė. Tai ten tokie susitarimai būtų neįmanomi. Aš mačiau, kad net vyriausybės posėdžio metu ministrai skaitydavo politinės partijos prezidiumo nutarimą, įpareigojantį balsuoti kitaip.

Tad šiam etapui profesionalų vyriausybė buvo tikra sėkmė ir būtinas dalykas. Jeigu būtų galimybė grįžti atgal, tai tą patį pakartočiau.

O kalbant apie perspektyvą, matyt, po prezidento rinkimų pokyčiai kabinete bus. Pirmiausia dėl to, kad norime stiprinti koaliciją. Galbūt bus tam tikras mišrus modelis – ir profesionalai, ir deleguoti politikai.

– Tai, trumpai tariant, stiprinsite ministrų politinę priklausomybę?

– Manau, ne tiek politinės priklausomybės liniją, kiek tiesiog pačią koaliciją, kviečiant ir sudarant susitarimus jau ne tarp frakcijų, tačiau tarp politinių partijų. Tačiau tai nereiškia, kad priimtina taps, jog žmogus, kuris visiškai nėra tinkamas ar turi kokių nors šleifų, galės patekti į vyriausybę.

– O kaip su jūsų įpėdinio klausimu, jei visgi būtumėte išrinktas prezidentu? Viešai svarstoma, kad tai galėtų būti arba Virginijus Sinkevičius, arba Rokas Masiulis. Pastarasis, po to kai atleido Arvydą Vaitkų ir, kaip jis pats teigė, susilaukė iš valdančiųjų lyderių „pipirų“, iškrito iš galimybių spektro?

– Aš jau sakiau, kad balandžio mėnesį, jeigu tie žmonės sutiks, įvardinsiu pavardes. Tačiau tai galėtų būti daugiau nei dvi pavardės. Žinoma, tai (kas taptų ministru pirmininku. – ELTA) spręs valdančioji dauguma. Natūralu, kad tas žmogus turės turėti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos palaikymą. Visgi aš tikrai nenoriu sakyti, kad viena ar kita jūsų paminėta pavardė yra tinkama ar netinkama.

O dėl susisiekimo ministro... Čia konflikto aš neįžvelgiu, tiesiog ministras padarė sprendimus, kurie, jo manymu, yra jo kompetencija. Taip ir yra. Ministras gali atšaukti valstybės įmonės vadovą, tai yra jo sprendimas. Jis mano, kad gali būti interesų konfliktas. Dabar, manau, kad turėsime gerą situaciją, jeigu teismas pasisakys, tai turėsime ir teisinę praktiką būtent tokiems atvejams (...).

– O ką manote apie politikos klasikos grąžinimą – premjeras yra rinkimus laimėjusios partijos lyderis. Pavyktų dirbti su Ramūnu Karbauskiu?

– Tokia tema nereikia netgi kalbėti. Ramūnas Karbauskis yra aiškiai išsakęs, kad jis neužims jokių aukščiausių pozicijų – nei Seimo pirmininko, nei vyriausybės vadovo. (...) Todėl nebūtinai turi būti taip, kad partijos pirmininkas a priori tampa ir kandidatu į ministrus pirmininkus. Aš galiu pasakyti, kad kalbant apie šią valdančiąją daugumą, taip nebus, ir tai yra deklaruota prieš Seimo rinkimus.

– Viešojoje erdvėje buvo stipriai suabejota, ar jūsų pristatytos pirmosios patikėtinės moterys turi konkrečias funkcijas. Kritikams kilo įtarimų, kad moterys komandoje atsirado tik dėl to, kad sulaukėte kritikos, jog vyriausybėje nebeliko moterų.

– Esminis dalykas, ko žiniasklaida arba neišgirdo, arba mums nepavyko perteikti, kad mes pristatėme štabo vadovą, dalį štabo narių ir patikėtinius, kurie, pabrėšiu, nėra štabo nariai. Patikėtinio statusas atsiras tuomet, kai aš būsiu įregistruotas kaip kandidatas, tada įstatymas numato, kad kandidatas gali turėti patikėtinius, kurie turi teisę kalbėti ir agituoti kandidato vardu.

Aš manau, kad visos tos moterys, kurios sutiko ateiti į komandą, o ne į štabą, tikrai simbolizuoja tam tikrus esminius dalykus. Rasa Kazėnienė yra tam tikras simbolis rodant stipriai sugadintos sistemos skaudulius. Ponia Ausma Miškinienė yra sėkmingos politinės karjeros simbolis žmogaus, kuris atėjo į viceministrus ne iš didelių politinių struktūrų. Kalbant apie Ievą Gervinskaitę – tai ūkininkų vaikas, kuris sugebėjo be jokios protekcijos padaryti labai sėkmingą karjerą valstybės tarnyboje.

– Bet, premjere, kalbant apie simbolius, ar nėra taip, kad trys žavios moterys tiesiog simbolizuoja, jog jūsų komandoje, priešingai nei vyriausybėje, yra moterų?

– Matote, suformavus vyriausybę buvo trys moterys. Ir kalbant apie pokyčius, kurie vyko, prisiminkime, kad prezidentė buvo ta politikė, kuri pasakė, kalbant tiek apie Mildą Vainiutę, tiek apie Jurgitą Petrauskienę, nematanti galimybių toliau dirbti.

– Jūs sakėte, kad santykius su prezidente vertinate neblogai. Bet visgi, jei pažiūrėtumėte iš prezidentės perspektyvos: savivaldos rinkimų metu susilaukėte kritikos, kad darote gėdą. Ar nesusimąstote apie tai, kad galbūt tikrai buvo pagrindo jus kritikuoti – būtent iš prezidentūros pozicijų. Galbūt jūs pats būdamas jos vietoje taip pat elgtumėtės?

– Tikrai ne, aš tikrai nenaudočiau tokių epitetų, nes vertintas pasisakymas, kuris buvo nacionalinio transliuotojo iškraipyta citata apie Latviją. Tai buvo kandidato susitikimas su gyventojais, pasakant, kad ekonominėje plotmėje mes esame konkurentai... Ir pasakyti, kad tai sukėlė tarptautinę gėdą – tai yra nesuprantamas vertinimas. Juo labiau kad tai pasakyta rinkimų dieną (...).

Natūralu, kad mes visi arba beveik visi Lietuvoje klystame, bet kritiką galima išsakyti labai įvairia forma ir aš tikrai stengčiausi, kad kritika būtų ori, nežemintų žmogaus, pareigūno.

– Bet galbūt pats sudarote pagrindą kritikai. Tarkime, dėl pasiūlymo Baltarusijai. Jūs jį pavadinote „planu chuliganu“ ir taip sukūrėte prielaidų kritikai. Ponas Nausėda sako – kaip gali pasiūlymas būti rimtai vertinamas jei pats iniciatorius jį vadina „planu chuliganu“.

– Matote, jeigu tu bendrauji su žmonėmis betarpiškai... Aš matau norą to paties pono Nausėdos rimtu, šaltu, abejingu veidu kalbėti kalba, kurią žmonės ne visada supranta. Toks abejingumas mūsų politikoje yra viena didžiausių mūsų bėdų, tai žudo iniciatyvas. Neigiamai vertinu siekį parodyti, kad man niekas nerūpi, sieki savimi pasimėgauti, parodyti savo statusą ar žiūrėti į žmones iš aukšto. Aš tikrai taip nebendrauju, aš bendrauju betarpiškai, esu toks, koks esu, ir žmonės mane turi tokį pamatyti.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius