Lietuvoje

2019.03.29 16:05

Ne valytojais turėtų dirbti neįgalieji: pateikė veiksmų planą, kaip tai pasiekti

Ineta Nedveckė, LRT.lt2019.03.29 16:05

Dauguma socialinių įmonių, kuriose šiandien dirba neįgalieji, užsiima valymo ar panašiomis nekvalifikuotos darbo jėgos reikalaujančiomis paslaugomis. Taip neturėtų būti, sako Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. dr. Boguslavas Gruževskis. Jis pateikė įžvalgas, kaip neįgaliuosius būtų galima grąžinti į atvirą darbo rinką.

Visų svarbiausia – kvalifikacija

Svarbiausia, pasak B. Gruževskio, kvalifikacija ir darbo patirtis. Būtent tai turintis neįgalusis pasitikės savimi ir bus motyvuotas dirbti, o taip pat ir bus patrauklus darbdaviui. Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas teigė, kad būtent neįgaliųjų žmogiškojo kapitalo stiprinimui turėtų būti skiriama 50 proc. išlaidų.

„Investuoti reikia į žmogų ir didinti žmogaus vertę [darbo rinkoje], o ne į priemones, programas ar institucijas. Į tą žmogų, kuriam nori padėti“, – akcentavo mokslininkas.

Daugiau laiko, daugiau dėmesio motyvacijos formavimui ir monitoringas dalyvaujant neįgaliųjų atstovams – tokios papildomos garantijos turėtų būti suteiktos neįgaliesiems mokantis dar mokykloje, o vėliau – ir įgaunant profesiją.

„Motyvacijos formavimas turėtų sudaryti pagrindą bet kurios reabilitacijos ar bet kurio profesinio mokymo. Kiekvieno žmogaus, ne tik neįgalaus. Bet neįgalaus – ypač, kadangi jo motyvacinė sistema yra pažeista dėl negalios, ligos arba problemos, su kuria susiduria“, – aiškino B. Gruževskis.

Savo vertės šeimininkai

Norint prisidėti prie kokybiškesnės neįgaliųjų integracijos į darbo rinką, pasak mokslininko, reikia užtikrinti, kad jie patys jaustųsi savo vertės šeimininkais. Tai padaryti galima, pavyzdžiui, kvotų sistema.

„Mes turėjome kvotų sistemą ir kadangi dabar labai auga neįgaliųjų žmonių poreikis, tai kaip tik turėtų būti paskata. Tai daugiau veiktų ne kaip nuobaudų sistema, o kaip tik kaip paskata ir verslui, ir, pirmiausia, neįgaliesiems“, – sistemos esmę nupasakojo mokslininkas.

O jeigu neįgalusis būtų kvalifikuotas, atsakingai parengtas, darbdaviai esą patys būtų suinteresuoti įdarbinti neįgalųjį.

„Jeigu mes tą sistemą įgyvendintume, tai turėtume leisti 1-2 metų pereinamąjį laikotarpį ir grąžintume viską į normalią, sveiką sistemą. Taip, kad rinka būtų atvira, kad būtų darbdavio interesas, garantijos ir, pirmiausia – būtų neįgaliojo vertė [rinkoje]“, – kalbėjo Lietuvos socialinių tyrimų centro atstovas.

Išlikti, pasak jo, turėtų ir paskatos daugiau įdarbinantiems darbdaviams. Tačiau ne taip, kaip dabar.

„Vienas ir vertinimo kriterijų būtų darbo vietos kokybė. Valymo paslaugos, atleiskite, turėtų būti mažiausiai skatinamos. Pirmiausia – aukščiausios kvalifikacijos paslaugos ir čia būtų maksimaliai ieškoma galimybių skatinti gerai mokantį darbdavį“, – akcentavo B. Gruževskis.

Reikėtų, pasak jo, mažinti ir neįgaliųjų įdarbinimo kaštų mažinimą: taikyti įvairias mokestines lengvatas pagal amžių, gyvenamąja vietą ir kt.

Socialinės paslaugos

Socialinės paslaugos, kalbant apie neįgaliųjų integraciją, yra labiausiai žinoma ir Lietuvoje išplėtota forma. Kaip vardijo Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas, čia svarbūs tokie aspektai kaip profesinio konsultavimo tobulinimas, palydėjimo paslauga, kuri darbdaviams sumažintų riziką ir sudarytų sąlygas atsirasti naujoms darbo vietoms, transporto paslaugų plėtojimas, didesnis paslaugų individualizavimas.

Tokia sistema, pasak B. Gruževskio, būtų regioninė ir visų pirma išbandyta atskiruose regionuose.

„Neįgaliųjų įdarbinimo tobulinimas turi didinti jų pasitikėjimą savo ateitimi darbo rinkoje“, – pabrėžė jis.

Ar pasiruošę?

Apie kvalifikacijos reikšmę kalba tiek darbdaviai, tiek mokslininkai, tačiau, pasak Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko Sigito Armono, tai ir lieka kalbomis

„Apie kokią kvalifikaciją kalbame, jeigu paleidžiame gražų šūkį, kad visi turi mokytis integruotai, kartu su sveikaisiais, bet nesame tam pasiruošę. Apie integruotą, įtrauktą, inkliuzinį (visokių pavadinimų turėjome) mokymą kalbame jau antrą dešimtmetį, bet nesame tam pasiruošę“, – akcentavo S. Armonas.

Jis pabrėžė, kad kol kas vaikai pirmuosius gyvenimo metus esą mokosi integruotai, bet pagalbos, kurios reikia, negauna ir pasirenka likti nekvalifikuotais.

Tiek B. Gruževskio, tiek S. Armono pristatymai skambėjo Seime surengtoje konferencijoje „Negalią turinčių asmenų dalyvavimas darbo rinkoje – kaip padidinti galimybės?

Lietuvoje iš viso yra apie 159 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų. 47,2 tūkst. iš jų dirba atviroje darbo rinkoje, socialinėse įmonėse – 6,67 tūkst.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.