Lietuvoje

2019.03.29 12:30

NATO atstovas apie Lietuvos kelią Aljanse: neformali delegacija atsirado dar 1991

Goda Jurevičiūtė, LRT.lt2019.03.29 12:30

15 metų Lietuvos narystės NATO sukakties proga Vilniuje viešėjęs Aljanso generalinio sekretoriaus padėjėjas viešosios diplomatijos klausimais Tacanas Ildemas mūsų šaliai negailėjo komplimentų. „Turėtume kalbėti ne tik apie tai, kad naudos gauna prie NATO prisijungiančios valstybės, bet ir apie tai, kiek jos pačios atneša naudos Aljansui. Ir lietuviai turėtų didžiuotis Lietuvos pasiekimais“, – išskirtiniame interviu portalui LRT.lt teigė NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas.

T. Ildemas ne tik įvertino Lietuvos indėlį NATO nuo įstojimo pradžios, bet ir papasakojo apie didžiausias Aljansui kylančias grėsmes bei įvardino sąlygas, kurių laikantis Europos valstybių iniciatyvos kurti bendrą kariuomenę galėtų būti vertinamos itin palankiai.

– Kaip įvertintumėte Lietuvos pasiekimus NATO per 15 metų?

– Visų pirma, noriu pasakyti, kad man buvo didžiulė garbė sudalyvauti jūsų Seimo iškilmingame posėdyje ir gerbiamiems parlamento nariams perduoti NATO žinią, kaip svarbu pažymėti 15-ąsias Lietuvos narystės Aljanse metines. Lietuva buvo pirmoji nepriklausomybę nuo Sovietų sąjungos atgavusi ir narystės NATO siekusi valstybė. 1991 metais atsiuntėte savo pirmąją neformalią delegaciją į NATO ir nuo tada prasidėjo ši kelionė.

Ne visada kelionė buvo lengva, bet pažiūrėjus į galutinį rezultatą – ne tik jus, bet ir į mus, visas sąjungininkes, galime didžiuotis drauge nueitu keliu. Jūs pasiekėte kai ką svarbaus savo šaliai ir, įvykdę visas būtinas reformas, sugebėjote ją pakeisti, sustiprinti ir prisidėti prie bendros NATO gynybos.

Turėtume kalbėti ne tik apie tai, kad naudos gauna prie NATO prisijungiančios valstybės, bet ir apie tai, kiek jos pačios atneša naudos Aljansui. Ir lietuviai turėtų didžiuotis Lietuvos pasiekimais. Jau nuo pat pradžių buvote aktyvūs, dalyvaudami NATO operacijose ir misijose nuo Afganistano iki Kosovo bei globalioje su „Islamo valstybe“ kovojančioje koalicijoje. Labai svarbu, kad čia vykdoma NATO Baltijos šalių oro erdvės misija. Be to, jūsų šalyje taip pat yra ir NATO akredituotas Energetinio saugumo kompetencijos centras, dislokuota daugianacionalinė NATO bataliono kovinė grupė.

Po 2014 metų nelegalios ir neteisėtos Krymo aneksijos NATO stiprino atgrasymą ir, norėdamas parodyti, kad valstybės narės yra vieningos, dislokavo NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę. Taip siekiama atgrasyti bet kokią agresiją. Mes nieko neprovokuojame, bet norime išsaugoti taiką, parodydami savo pasiryžimą, kad prireikus, jei bus vykdoma bet kokio pobūdžio agresija, mes viena kita palaikysime, nes mūsų šūkis yra: „Vienas už visus ir visi už vieną“.

Labai svarbu šiuos dalykus atsiminti, kai kalbame apie Lietuvos indėlį į bendrą gynybą.

Taip pat turime sau visada priminti, kad visas NATO sąjungininkes – dabar mūsų 29-ios, bet greitai, prisijungus Šiaurės Makedonijos Respublikai, būsime 30, vienija bendros vertybės: demokratija, individo laisvės ir teisės viršenybė. Dėl to esame stiprūs ir galime įveikti iššūkius bei grėsmes.

– Nuo tada, kai Lietuva tapo NATO nare, Aljanso grėsmių supratimas kito. Kas dabar yra laikoma pagrindinėmis grėsmėmis ir iššūkiais NATO?

– Mes vis dažniau kalbame apie hibridines grėsmes, kibernetinį saugumą. Šie nauji iššūkiai nepripažįsta jokių ribų, todėl turime būti budrūs ir kurti pajėgumus, kaip su jais kovoti.

Per pastaruosius kelis metus NATO padarė labai daug kibernetinio saugumo srityje. Kibernetinę erdvę paskelbę atskira gynybos erdve, sustiprinome savo pajėgumus ginti NATO kibernetinę infrastruktūrą. Įkūrėme NATO kibernetinių operacijų centrą, todėl į kibernetines grėsmes žiūrime rimtai. Stipriname ne tik NATO, bet ir individualių sąjungininkių pajėgumus, kurie padėtų šias grėsmes atremti.

Tą patį galima pasakyti ir apie hibrindines grėsmes. Mes vis daugiau sužinome apie skirtingus hibrindinių grėsmių komponentus. Visa tai nėra kažkas nauja – juk Trojos arklys taip pat buvo vienas iš hibridinės grėsmės elementų. Tačiau naujas aspektas yra naudojamų metodų intensyvumas ir rafinuotumas. Pasitelkiantiems hibridines gresmes, labai padeda technologinis pranašumas.

Kai kalbame apie dezinformaciją ir propagandą, turime užtikrinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą. Juk taip svarbu patikrinti šaltinį, kaip žinios plinta, ar tai melagingos naujienos, ar tiesa. Tam reikia visuomenės atsparumo ir mes visi turime būti būdrus, kad žinotume šių hibrindinių grėsmių mūsų visuomenėms keliamą pavojų.

– Lietuvoje paprastai labiausiai akcentuojama Rusijos keliama gresmė. Koks yra NATO požiūris?

– Visų pirma, 2014-ieji buvo daug pokyčių atnešę metai dėl Rusijos įvykdytos nelegalios ir neteisėtos Krymo aneksijos bei agresyvių veiksmų Rytų Ukrainoje. Buvo akivaizdžiai pažeista taisyklėmis paremta tarptautinė tvarka. NATO prisitaikė prie naujos saugumo aplinkos. Buvo patrigubintas NATO greitojo reagavimo pajėgų dydis, kad turėtume ypač greito reagavimo VJTF pajėgų priešakinę grupę, kuri gali būti mobilizuota ir dislokuota per labai trumpą laiką. Tuomet buvo priimtas sprendimas Baltijos valstybėse ir Lenkijoje dislokuoti NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupes.

Per 2018 metais Briuselio viršūnių susitikimą mūsų lyderiai nusprendė priimti Parengties didinimo iniciatyvą, kuri užtikrina, jog krizės atveju 30 batalionų, 30 aviacijos eskadrilių ir 30 karo laivų būtų parengti dislokuoti per 30 ar mažiau dienų.

Parengtis, pastiprinimas, karinis mobilumas – tai yra raktiniai žodžiai. Ir Rusija turi suprasti, kad NATO ne šiaip sau sugalvojo imtis šių priemonių, o dėl to, kas nutiko 2014 metais.

Tačiau tuo pačiu NATO lyderiai nusprendė Rusijos atžvilgiu laikytis dviejų krypčių politikos. Iš vienos pusės – stiprinamas atgrasymas, tačiau antras svarbus komponentas yra prasmingas dialogas su Rusijos Federacija, NATO ir Rusijos tarybos formatu.

Nuo 2016 metų įvyko 8 NATO ir Rusijos tarybos susitikimai, generalinis sekretorius su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu taip pat susitinka JT Generalinės Asamblėjos užkulisiuose ar per tokius svarbius renginius kaip Miuncheno konferencija.

Tokiais nuolatiniais ir prasmingais dialogais su Rusija siekiama skaidrumo ir mažinti rizikas. Per šiuos susitikimus visada aptariama krizė Ukrainoje ir visos Aljanso narės išreiškia savo tvirtą paramą Ukrainos teritoriniam integralumui ir suverenumui. Jos pabrėžia, kad nepripažįsta ir ateityje nepripažins nelegalios ir neteisėtos Krymo aneksijos. Tačiau tuo pačiu tokie susitikimai NATO sąjungininkėms ir Rusijai leidžia apsikeisti informacija dėl ateityje vyksiančių karinių pratybų, kad būtų padidintas skaidrumas. Tiesa, NATO ir Rusijos taryba nepakeis karinių pratybų tvarką Europoje reglamentuojančio Vienos dokumento.

Dar vienas svarbus klausimas yra Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartis. Ilgą laiką kurdama ir dislokuodama SSC-8 raketas Rusijos Federacija pažeidinojo INF sutartį. JAV bei kitos sąjungininkės praeityje ragino Rusiją jos laikytis. Po konsultacijų su sąjungininkėmis, JAV pirmiausia paskelbė apie ketinimą pasitraukti iš sutarties, o tada įspėjo Rusijos Federaciją, kad jos tai padarys, jei Maskva negrįš prie visiško ir patikrinamo sutarties laikymosi. Dabar tikimės, kad iki rugpjūčio Rusija sugebės tai padaryti. Tuo pačiu NATO analizuoja, kas galėtų būti padaryta pasaulyje, kuriame INF sutartis negaliotų. Tačiau kol kas dar per anksti kalbėti apie galimas priemones.

– Ne visos NATO narės vienodai vertina Rusijos keliamą gresmę. Todėl norėčiau jūsų, kaip NATO atstovo ir Turkijos piliečio, paklausti, kaip vertinate Ankaros sprendimą iš Rusijos pirkti priešraketinės gynybos sistemą S-400?

– Nors esu Turkijos pilietis, čia atstovauju NATO. Galiu pakartoti tik tai, ką šiuo klausimu yra ne sykį kalbėjęs generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Pasak jo, kiekviena sąjungininkė pati sprendžia, kokią sistemą įsigyti. Tai suverenus sprendimas ir nemanau, kad NATO gali smerkti tokius pirkimus.

– Tačiau tai pakurstė įtampą tarp Vašingtono ir Ankaros. Ar tai nekelia grėsmės NATO?

– JAV ir Turkija, abi, yra svarbios NATO sąjungininkės ir jos artimai bendradarbiauja. Dabar, kaip ir praeityje, sąjungininkių nuomonės gali išsiskirti, tačiau būtų svarbu, kad jos, dėl sąjungos, išspręstų šiuos nesutarimus. Tikimės, kad kalbėdamos tarpusavyje – ir mes žinome, kad jos tai daro – šios valstybės daugeliu klausimu sugebės pasiekti panašų supratimą.

– Kaip vertinate diskusijas apie bendrą Europos kariuomenę?

– NATO neturi nieko prieš Europos gynybos iniciatyvas, su sąlyga, kad būtų pripažįstami ir gerbiami trys svarbūs elementai. Visų pirma, mes kalbame apie ribotus išteklius, todėl negalime sau leisti, kad NATO ir Europos Sąjungai galiotų skirtingo pobūdžio reikalavimai. Turėtų būti taikomi bendri reikalavimai.

Antra, kad ir kokie būtų Europos sukurti pajėgumai, esant poreikiui, jie taip pat turėtų būti prienami NATO.

Ir trečia, labai svarbu, kad ne europietės sąjungininkės būtų įtraukiamos į tokias skirtingas ES iniciatyvas kaip PESCO (Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas – LRT.lt) arba Europos gynybos fondas. Taip pat visos šios iniciatyvos turėtų atitikti vieną labai svarbų kriterijų – NATO privalo išlikti Europos gynybos kertiniu akmeniu. Kol tai bus pagrindinis principas, šios iniciatyvos, kurios turėtų būti įgyvendintos siekiant ne dubliuoti, o papildyti, padėtų sukurti daugiau reikalingų pajėgumų ir prisidėtų prie teisingo naštos paskirstymo.

– Dėkoju už pokalbį.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.