Seime iškilmingai paminėtos įstojimo į NATO 15-osios metinės. Tiek NATO delegacijos atstovai, tiek šalies vadovai pabrėžė Lietuvos indėlį prisidedant prie tarptautinių taikos palaikymo misijų pasaulyje ir duotų įsipareigojimų laikymosi. NATO atstovai teigia, kad Lietuva dėl ryžto palaipsniui skirti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai tapo pavyzdžiu visam aljansui.
Nepriklausomybės aikštėje kylant Lietuvos ir NATO vėliavoms, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas, pulkininkas Dainius Pašvenskas sako prisiminęs, kokia kariuomenė buvo prieš įstojimą į NATO ir kaip ji pasikeitė. Esą po Sovietų sąjungos subyrėjimo kariuomenė nežinojo, nei kokių ginklų reikia, nei kaip reikėtų gintis kilus konfliktui.
„Buvo labai aišku, jeigu kažkas tai įvyktų, o mes matėme, kad yra užšaldyti konfliktai kitose buvusiose sovietinėse respublikose. Ar konfliktai, kurie prasidėdavo vėl ir užšaldavo. Mes bandėme investuoti visur, viską daryti. Supratome, kad mes turėtume pasiruošę ginti, bet kaip tą padaryti, to profesionalumo, kokia ginkluote, kad vienetai būtų paruošit, to labai trūko“, – pasakojo D. Pašvenskas.
Per pastaruosius 15 metų, kai įstota į NATO, Lietuvos kariai vertinami dėl demonstruojamo profesionalumo tarptautinėse misijose, bendrose pratybose, o šalis – dėl pastangų didinti skiriamą biudžeto dalį krašto gynybai. Žmonės pritaria – gynybos finansavimas turi ir toliau nemažėti.
NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas Tacanas Ildemas Seime pareiškė, kad Lietuva šiandien – pavyzdys visam aljansui.
„Lietuva itin gerbiama. Viena tų šalių, kuri reikšmingai prisideda prie savo gynybos finansavimo. Tai labai svarbu, ir džiaugiamės, kad Lietuva bandys prisidėti dar labiau. Ji pavyzdys kitoms NATO narėms“, – kalbėjo T. Ildemas.
Pernai Seime pasirašytas partijų susitarimas iki 2030 m. finansavimą gynybai padidinti iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, tačiau, pasak Rasos Juknevičienės, NATO turi nubrėžti aiškias gaires, kaip aljansas toliau turi veikti.
„Esmė yra ne procentas, esmė yra, kokių pajėgumų mums drauge su NATO reikia, kad mes atgrasytume potencialius priešininkus apskritai galvoti čia įkelti koją. Tai, jeigu paskaičiuoji ,kiek reikia tam, kad mes turėtume tuos pajėgumus, tai tada ir išeina tas pats 2,5 nuo BVP“, – teigė NATO Parlamentinės Asamblėjos delegacijos vadovė R. Juknevičienė.
NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje atstovas Keithas Alexanderis Moody`s sako, kad taika pasaulyje trapi. Ginkluotė sparčiai tobulinama, todėl esą nėra kito kelio – reikia investuoti į gynybą.
„Yra daugybė modernios ginkluotės, kurią sunku įveikti. Labai brangu. Oro gynybos sistemos – itin brangios. Priešraketinės sistemos – itin brangios. Mums visiems tai yra didelė problema. Ir, deja, ginkluotė toliau tobulėja“, – sakė Moody`s.
NATO kitą savaitę švenčia 70-metį. Vieno sėkmingiausių visų laikų aljanso minėjime po šypsenomis, ekspertų teigimu, slypės ir nerimas – tiek dėl vidinės įtampos, finansavimo, tiek dėl nemažėjančių saugumo grėsmių.
