Lietuvoje

2019.03.27 21:30

Ar šiuolaikiška mokykla turėtų atsisakyti vaikų skirstymo pagal pažangumą?

Izabelė Pukėnaitė, Jūratė Anilionytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.03.27 21:30

Lietuvos moksleivius apklausę mokslininkai nustatė, kad mokyklose daugiausia pedagogų dėmesio sulaukia pirmūnai, o mažiau gabūs jaučiasi primiršti. Švietimo specialistai diskutuoja, kad šiuolaikiška mokykla turėtų suteikti vienodas sąlygas įvairių gabumų moksleiviams, o klases ir mokyklas, į kurias įstoti vyksta atranka, vadina atgyvena.

Kaunietės Loretos Fokienės vyresnioji dukra, būdama moksleive, buvo klasės pirmūnė ir dabar mokosi Škotijoje.

Jos mokykloje bandyta kurti klases gabiesiems ir mažiau gabiems vaikams, bet eksperimentas nepasiteisino. Dėl to moteris dukrą pervedė į mokyklą, kuri atsirenka pažangesnius moksleivius.

„Jeigu būna tėvų susirinkimai ir susitikimai su mokytojais, aš ėjau pas matematikos mokytoją šnekėti, kodėl mano vaikui – vien dešimtukai. Mano mama – matematikos mokytoja, aš baigusi tiksliuosius mokslus ir mačiau, kad ji to dešimtuko nėra verta. Užduotis duodamos, kaip paskui išsiaiškinau su mokytojais, pagal klasės lygį, ir jeigu klasės silpnesnė, tas stipresnis vaikas turi kiaurą dešimtuką, bet jis realiai nėra jo vertas“, – pasakojo L. Fokienė.

Tačiau moters patirtis dvejopa: ji sako turinti ir sūnų, kuris turėjo mokymosi sutrikimų ir dėl to nebuvo toks pažangus, bet džiaugiasi, kad jis mokėsi kartu su gabesniais vaikais. Švietimo bendruomenė diskutuoja, kad šiuolaikiška mokykla vis dėlto turėtų atsisakyti vaikų skirstymo pagal pažangumą ir kurti sistemą, kad kartu galėtų mokytis įvairūs vaikai. Tačiau tam reikia mokytojų pasirengimo.

„Ar mažesnėje, ar didesnėje klasėje, jeigu yra poreikis, tas turi būti mokytojas padėjėjas. Jei vaikas yra su elgesio sutrikimais, su specialiais poreikiais, turi būti pagalba. Kartais pats mokytojas nėra vienas pajėgus pasiekti rezultato, ir, jeigu mokytojas nesulaukia tos paramos, jis turi nuostatą prieš įtraukųjį ugdymą“, – kalbėjo Šiaulių rajono Aukštelkės mokyklos direktorius Vaidas Bacys.

„Mano manymu, mokykla yra tokia treniruočių vieta, kur žmogus, atėjęs iš mažos bendruomenės – šeimos, mokosi bendrauti. Jis turi išmokti bendrauti su visokių kultūrų, išsilavinimų žmonėmis, nes mūsų visuomenė yra įvairi. Vaikas turi įgauti socialinius įgūdžius pagarbiai laisvai rasti bendrą kalbą. Jeigu jis surūšiuojamas į atskiras klases ar mokyklas, jis praranda galimybę bendrauti ir ugdomas samprata, kad vieni yra geresni, kiti yra blogesni“, – sakė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja Jūratė Litvinaitė.

Naujausi mokslininkų tyrimai rodo, kad net ir stengiantis klasėse integruoti įvairių gabumų moksleivius, daugiau dėmesio vis tiek sulaukia pirmūnai.

„Vaikai sako, kad jie jaučiasi, tarsi daugiau dėmesio skiriama vaikams, kurie rodo geresnius pasiekimus, mokosi devintukams-dešimtukams, o tiems, kurie mokosi prasčiau, atrodo, kad jie sulaukia mažiau mokytojų dėmesio, mažiau pagalbos. Berniukams taip pat taip atrodo, taip pat specialių poreikių vaikai dažniau sulaukia patyčių, mažiau įsitraukai į mokymąsi“, – pasakojo Šiaulių universiteto Edukologijos instituto docentė dr. Lina Miltenienė.

Kad mokymasis būtų efektyvesnis, mokslininkai rekomenduoja mažinti moksleivių skaičių klasėse, iki maždaug 18.

Panorama