Lietuvoje

2019.03.27 19:22

Tarp Skvernelio pažadų – nemokamos bakalauro studijos

Domantė Platūkytė, LRT.lt2019.03.27 19:22

Pristatydamas savo rinkiminę programą premjeras bei kandidatas į prezidento postą Saulius Skvernelis išskiria siekį įvesti nemokamas bakalauro studijas ir apmokėti dalį studijų išlaidų tiems, kurie įstotų į prestižinius pasaulio universitetus.

Premjeras taip pat tikina, kad turėtų būti įvykdyta teismų reforma ir taip sumažintos galimybės piktnaudžiauti. Jis taip pat pabrėžia siekį didinti operatyvumą – teisingumas privalo būti greitas.

„Esu šalininkas pakankamai siauros specializacijos, jei kalbėtume apie teisėsaugos institucijas ir teismus“, – kalba S. Skvernelis.

Ministras pirmininkas teigia sieksiantis paimti „lyderystės vėliavą“ kovojant su korupcija. Pasak S. Skvernelio, visos valdžios siekė su tuo kovoti, tačiau, sako jis, nepavyko to padaryti. Premjeras primena, kad kai kuriose Europos valstybėse įtvirtintas civilinis turto konfiskavimas – kai asmuo negali pagrįsti, iš kur gavo turtą, jis konfiskuojamas.

S. Skvernelis taip pat sako pasigendantis viešojo intereso gynimo, ypač tose bylose, kur atstovaujamas būtent visuomenės interesas.

Bendradarbiavimas su Rusija - tik techniniame lygyje

Kalbėdamas apie užsienio politiką, S. Skvernelis išskiria valstybės nacionalinį interesą. Pasak jo, reikia puoselėti transatlantinius santykius, bendradarbiavimą su NATO, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kurias politikas vadina strateginiu partneriu.

„Abipusė nauda ir partnerių palaikymas netgi tais atvejais, kai sunku priimti sprendimus“, – sako premjeras.

S. Skvernelis pabrėžia, kaip svarbu regione turėti JAV karines pajėgas. Anot jo, siekis būtų regione turėti nuolatinę karinę bazę. Premjeras nesutinka su Europos karinių pajėgų steigimu ir kalba, kad tai niekaip negalėtų pakeisti NATO ir būti aljanso alternatyva, kuri yra vienintelis saugumo garantas.

„Turime gerą reputaciją, įvykdėme reikalavimą skirti 2 procentus BVP“, – džiaugiasi premjeras.

S. Skvernelis taip pat kalba apie Europos Sąjungos (ES) svarbą. Anot jo, tai turi būti tvari sąjunga, kuri atstovauja nacionaliniams interesams, tačiau, sako premjeras, turime geriau suvokti Europos pulsą, kalbėti apie ES vienybės išbandymą.

Ministro pirmininko teigimu, didelis dėmesys turi būti skiriamas ir santykiams su Lenkija, Latvija bei Estija. S. Skvernelis kalba, kad šios valstybės – mūsų sąjungininkės, turinčios artimą tapatybę ir bendrus iššūkius.

Kaip svarbią partnerę premjeras išskiria ir Japoniją, kuri, pasak jo, tampa svarbia investuotoja.

S. Skvernelis taip pat aiškina, kad santykiai su Rusija negali keistis tol, kol nepasikeis kaimynės pozicija dėl Krymo okupacijos bei žmogaus teisių pažeidimų. Vis dėlto, sako premjeras, tam tikrame techniniame lygyje bendradarbiavimas turi būti – tiek kalbant apie nelegalią imigraciją, tiek apie kontrabandą.

„Nedarysiu šou iš ministrų skyrimo“

Kalbėdamas apie švietimą, premjeras akcentuoja siekį įteisinti nemokamas bakalauro studijas bei didinti mokytojo profesijos prestižą. Jis taip pat svarsto galimybę apmokėti dalį išlaidų studijoms tiems, kurie įstotų į prestižinius pasaulio universitetus.

Anot premjero, negalima apsimesti, kad nėra švietimo sistemos krizės, todėl, sako jis, būtina atkreipti į tai dėmesį.

S. Skvernelis taip pat pabrėžė svarbą tęsti vyriausybės darbus mažinant skurdą, premjero teigimu, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai turėtų būti susieti tam tikrais kriterijais, pavyzdžiui, vidutiniu darbo užmokesčiu. Anot jo, taip pat svarbu suteikti tinkamą paramą šeimoms.

Premjeras teigia, kad jo privalumas – geras bendradarbiavimas su valdančiąja dauguma, todėl, sako jis, jo ekonominės idėjos būtų lengviau įgyvendinamos, o tai garantuotų vyriausybės programoje įrašytų darbų tęstinumą. Vis dėlto S. Skvernelis sutinka, kad galėtų bendradarbiauti ir su pasikeitusia valdžia, kadangi, kalba jis, ir dabar sutaria su opozicija.

„Susiformavusi nauja dauguma teiks ministro pirmininko kandidatūrą, teiks ministrus, aš tikrai nedarysiu šou iš ministrų skyrimo, nežeminsiu žmonių. Tą padaryti galima oriai labai, delikačiai“, – kalba S.Skvernelis.

Anot premjero, gerą bendradarbiavimą su opoziciją užtikrina ir tai, kad jis nepriklauso jokiai partijai ir yra nešališkas kandidatas.

S. Skvernelis taip pat džiaugiasi, kad kai kuriems politologams jo idėjos atrodo nerealistiškos, fantastinės. Pasak premjero, tokia nuomonė reiškia, kad yra polėkis ir pafantazavus šiuos sumanymus galima įgyvendinti.

Programoje pasislepiama už skambių frazių

Komentuodama S. Skvernelio rinkiminę programą, politologė, TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė kalbėjo, kad S. Skvernelio programoje jaučiama Izraeliui palanki politika, o tai politologė vadina naujove Lietuvos užsienio politikoje. Anot D. Jakniūnaitės, ją nustebino ir Japonijos, kaip politinės partnerės, paminėjimas.

TSPMI profesorės teigimu, kaip strateginę saugumo partnerę premjeras taip pat išsiskiria JAV. D. Jakniūnaitė svarsto, kad S. Skvernelio rinkiminė programa gali pasirodyti kaip palanki netgi ne JAV, o jos prezidentui Donaldui Trumpui.

Pasak politologės, į užsienio politiką premjeras žiūri tarsi per ekonominių santykių prizmę. Ji taip pat primena, kad politiniai santykiai iš tiesų yra labiau komplikuoti, turintys daugiau vertybinių pasirinkimų ir įtampos.

„Įsiklausymas į JAV yra svarbus, tačiau taip pat labai reikalingas įsiklausymas į Europos partnerių pozicijas, galbūt ir į Palestinos poziciją“, – svarsto D. Jakniūnaitė.

Profesorė kalba, kad rinkiminėje programoje kartais pasislepiama už skambių frazių, o tai neleidžia susidaryti tikro vaizdo.

Premjero viziją vadina „bizūnu ir meduoliu“

TSPMI politologo, dr. Lauryno Jonavičiaus manymu, jei S. Skvernelis taptų prezidentu, Lietuvos užsienio politika nepatirtų didelių pokyčių.

„Programoje nematau didelių inovacijų, na, galbūt Izraelio variantas naujas, tačiau susiduriame su problema, kad akcentuojamas daugiašališkumas ir tarptautinės teisės viršenybė. Vis dėlto ambasados perkėlimas į Jeruzalę nedera nei su tuo, nei su tuo principu“, – dvejoja L. Jonavičius.

Politologas taip pat mano, kad skaitant premjero programą neaišku, kaip jis spręstų esančias užsienio politikos problemas, ką darytų kitaip. Kaip pavyzdį L. Jonavičius pateikia S. Skvernelio idėjas bendradarbiauti su Baltarusija ir „planą-chuliganą“ – tai, kalba politologas, yra atitrūkimas nuo realybės.

TSPMI docentė, humanitarinių mokslų daktarė Nerija Putinaitė juokauja, kad premjero vizija galėtų būti apibūdinama kaip „bizūno ir meduolio vizija“, tačiau, anot jos, kyla klausimas, ar S. Skvernelio programa gali būti įgyvendinta.

„Bizūnas yra kova prieš korupciją bei neteisėtą praturtėjimą, tai aštrus žingsnis, kuriuo norima paskatinti visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis. Meduolis – dėmesys patiems vargingiausiems, šeimoms, jaunimui, regionams, numatant ir dideles biudžetines lėšas. Tačiau gali kilti klausimas, kokia nauda iš šios programos kitiems žmonėms“, – svarsto N. Putinaitė.

Docentė taip pat išreiškė kritikos švietimo programai. Pasak jos, šioje srityje matomas nenuoseklumas, mažai dėmesio skiriama aukštajam mokslui.