Seimas antradienį turėjo nuspręsti dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, tačiau balsavimas atidėtas. Balsavime nesiregistravo dalis opozicijos atstovų, tad nebuvo kvorumo.
Iš viso balsavo 67 Seimo nariai. Balsavime nedalyvavo Liberalų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų frakcijų nariai, dalyvavo tik 2 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai.
Už įstatymą pasisakė 40 „valstiečių“, 9 socialdemokratų darbo partijos atstovai, 5 Mišrios Seimo narių grupės nariai, 5 „tvarkiečiai“, 5 lenkų rinkimų akcijos nariai. Iš konservatorių įstatymui pritarė Rimantas Jonas Dagys ir Paulius Saudargas.
Tai reiškia, kad nepriimti lieka ir anksčiau patvirtinti atskiri šio įstatymo straipsniai. Seimas net komitetui nepritarus buvo pritaręs Ramūno Karbauskio pasiūlymui, kuriuo numatoma, kad vaikas iš šeimos būtų paimamas tik kraštutiniu atveju – žala, padaryta sveikatai, turi būti reikšminga.
Konservatoriai sakė, kad priėmus šį įstatymą būtent dėl reikšmingos žalos sąvokos kreipsis į Konstitucinį Teismą.
Už ir prieš
Mykolas Majauskas sakė, kad įstatymu Seimas įteisino nereikšmingą žalą sveikatai ir paliko šeimas bėdoje. „Šeimos ir toliau nesulauks realios pagalbos, ko iš tikrųjų labiausiai reikia“, – kalbėjo jis, vardydamas, kokių paslaugų labiausiai reikia.
Pasak jo, problemas sušlavus po kilimu, jos nedings.
Rimantas Jonas Dagys aiškino, kad žmonės 28 tūkst. parašų palaikė šią reikšmingos žalos sveikatai formuluotę. Įstatymo variantą jis vadino kompromisiniu ir teigė, kad jam įsigaliojus teks atidžiai stebėti, kaip jis veiks.
Povilas Urbšys kalbėjo, kad būtent toks įstatymas prisidės prie šeimos stiprinimo.
Dovilė Šakalienė sakė, kad ją apima svetimos gėdos jausmas. „Mažėja galimybės apsaugoti vaiką, paliekant jį realiame pavojuje“, – kalbėjo ji. Pasak Seimo narės, senasis įstatymas buvo pradėtas taisyti po 3 mėnesių – tai yra per anksti, nes apie reformos rezultatus nebuvo jokios statistinės informacijos.
Mindaugas Puidokas ragino balsuoti už, nes šeima yra visko pamatas.
Viktorija Čmilytė-Nielsen pasakojo, kad prie įstatymo padirbėta iš esmės, bet viską apkartino vienas pasiūlymas – dėl reikšmingos žalos.
L. Kukuraitis: mėlynė jau būtų reikšminga žala
Vakariniame posėdyje, po pertraukos, parlamentarai grįžo prie šio įstatymo pataisų. Pertraukos prašė Gabrielius Landsbergis. Jis pasiūlė į posėdį pakviesti socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį, kad šis išsakytų savo nuomonę dėl R. Karbauskio pasiūlymo. Jam vyriausybė pateikė neigiamą išvadą.
Po pietų L. Kukuraitis pasirodė Seimo plenarinių posėdžių salėje. Reikšmingos žalos sąvokos įvedimas, pasak jo, nesugrąžina smurto į šeimas.
„Tai yra tiktai dalis teisinės šeimų apsaugos paketo“, – kalbėjo L. Kukuraitis apie naują sąvoką, vardindamas kitus įstatymu priimamus pakeitimus.
Ministras skaitė reikšmingos žalos vaikui apibrėžimą ir aiškino, kad bet koks galimas vaiko sveikatos sutrikdymas, pavyzdžiui, mėlynė, jau būtų reikšminga žala vaikui.
Pasak jo, apie reikšmingos žalos aspektą kalbėti galima tik tada, kai išnaudojamos visas pagalbos šeimai priemonės.
„Daug diskutavau su specialistais šia tema, ar bus galima užtikrinti vaiko apsaugą, kai bus išsemtos visos galimybės. [...] Specialistai įvardina riziką, kad vertinamųjų faktorių tampa daug – mes turėsime įvertinti ir realų pavojų, ir tai, ar tai sukurs vienas ar kitas pasekmes“, – aiškino ministras.
Viktorija Čmilytė-Nielsen opozicijos vardu, pritarus įstatymo pastraipsniui, prašė, kad pranešėja R. Šalaševičiūtė prašytų Seimo pertraukos dėl straipsnių nesuderinamumo. Tačiau ji paaiškino, kad nesuderinamumo nėra, ir neliko pagrindo prašyti pertraukos.
Komitetas nepritarė, bet pritarė Seimas
R. Karbauskis, teikdamas pasiūlymą, sakė, kad įvedus naują sąvoką vaiko paėmimas taptų kraštutine priemone.
„Siūlau patikslinti formuluotę, kuriai pritarus būtų aiškus vaiko paėmimo pagrindas – pavojus fiziniam ar psichiniam saugumui, kuris gali sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ir grėsti jo gyvybei.
Pritarus mano pasiūlymui, vaiko paėmimas būtų pripažįstamas kraštutine priemone, kuri būtų taikoma tada, kai kita pagalba šeimai nebepadeda“, – taip iniciatyvą pristatė R. Karbauskis.
Pasiūlymui pritarta net tada, kai pagrindinis – Socialinės apsaugos ir darbo komitetas – jam nepritarė. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė kometavo, kad siūloma formuluotė susiaurintų vaiko teisių apsaugos galimybes.
„Iš 5 galimų vaiko apsaugos alternatyvų išliktų tik 3. [...] palikus 3 iš 5 vaiko teisių apsaugos alternatyvas kartu įvedant reikšmingos žalos galimybę, negalėtų būti tinkamai ir visapusiškai užtikrinta vaiko apsauga ir gerovė“, – aiškino ji.
Konservatorė Monika Navickienė kalbėjo, kad ir dabartiniame ministerijos ir komiteto kompromisiniame variante aiškiai užfiksuota, kad vaiko paėmimas yra kraštutinė priemonė.
68 balsavus už, 39 – prieš ir 9 susilaikius R. Karbauskio pasiūlymui pritarta. Salėje buvo girdėti plojimai.
Remiantis R. Karbauskio siūlymu, vaikas iš šeimos galės būti paimamas tokiais atvejais:
1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba
2) 364 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.
Po balsavimo pritarus visam straipsniui, socialdemokratas Algirdas Sysas atkreipė dėmesį, kad skirtinguose įstatymo straipsniuose dabar tas pats dalykas apibrėžiamas skirtingomis sąvokomis. „Manau, kad įstatymų leidėjas turi [užtikrinti], kad ta pati sąvoka eitų per visą įstatymą“, – pabrėžė jis. Dabar, pasak jo, kiekvienas gali įstatymą traktuoti, kaip nori.
Konservatorius Gabrielius Landsbergis sakė, kad, jeigu šis įstatymas bus priimtas galutinai, frakcija kreipsis į Konstitucinį Teismą.
„Mieli kolegos, mes ką tik įteisinome nereikšmingą pavojų vaiko sveikatai – tai reiškia vieną sulaužytą koją", – kalbėjo jis.
„Valstietis“ Mindaugas Puidokas dėkojo visiems, balsavusiems už pataisas, ir sakė, kad dabar vaikai ir šeimos galės jaustis saugesni.
Agnė Širinskienė priminė, ką reiškia „reikšminga žala“: smurto pasekmė, pasireiškianti vaiko fizinės ar psichinės sveikatos ar normalios raidos sutrikdymu. „Bet kokį sveikatos sutrikdymą įstatymo leidėjas traktuoja kaip reikšmingą žalą sveikatai", – kalbėjo ji.
Komitetas iš dalis pritarė R. Karbauskio pasiūlymui dėl duomenų, kuriuos atvejo vadybininkas žino apie šeimą, kiekį. Komitetas siūlymui pritarė iš dalies, bet Seimas po balsavimo pritarė R. Karbauskio pataisai.
„Įstatymo projekte numatyti pakeitimai atvejo vadybininkui, kuris net ne visada yra valstybės tarnautojas, suteiktų nepagrįstai plačius įgaliojimus rinkti perteklinius duomenis, kurie netgi galės būti nesusiję su atstovų pagal įstatymą gebėjimu pasirūpinti vaiku“, – teigiama pataisos argumentacijoje.
Pritarta ir tam, kad jaunesnius nei šešerių vaikus trumpai, iki 15 minučių, galėtų prižiūrėti ir vyresni vaikai nuo 7 iki 13 metų.
