Menka savivertė, jausmų slopinimas ir neigimas, uždarumas, meilės ir gailesčio painiojimas, sutrikęs prisirišimas bei artimų santykių baimė – šie jausmai priešingi tiems, apie kuriuos norisi kalbėti Šv. Valentino dienos minėjimo savaitę. Simboliška, jog būtent šiuo laikotarpiu, kai pasaulis švenčia meilės dieną, kasmet inicijuojama alkoholikų vaikų savaitė, skatinanti žinių stiprinimą ir supratimą apie nuolat tokius jausmus patiriančius žmones, užaugusius šeimose, kur bent vienas iš suaugusiųjų buvo alkoholikas.
Menka savivertė, jausmų slopinimas ir neigimas, uždarumas, meilės ir gailesčio painiojimas, sutrikęs prisirišimas bei artimų santykių baimė – šie jausmai priešingi tiems, apie kuriuos norisi kalbėti Šv. Valentino dienos minėjimo savaitę. Simboliška, jog būtent šiuo laikotarpiu, kai pasaulis švenčia meilės dieną, kasmet inicijuojama alkoholikų vaikų savaitė, skatinanti žinių stiprinimą ir supratimą apie nuolat tokius jausmus patiriančius žmones, užaugusius šeimose, kur bent vienas iš suaugusiųjų buvo alkoholikas.
Kokios psichologinės pasekmės vėliau lydi tokiose šeimose užaugusius vaikus išryškina organizacija „Mentor Lietuva“ savo pranešime spaudai.
Pagal alkoholio suvartojimo statistiką, pasauliniu mastu Lietuva užima trečią vietą, užleisdama vietą tik baltarusiams ir Moldovos gyventojams. Ir nors nėra tikslių paskaičiavimų, kiek mūsų visuomenės vaikų auga šeimose, kuriose vienas ar keli iš suaugusiųjų turi alkoholizmo problemų, kai kurie psichologai mano, jog tokių šeimų mūsų šalyje gali būti net apie 80 proc. Palyginimui, Didžiojoje Britanijoje, kuri nepatenka į daugiausiai išgeriančių pasaulio šalių penkioliktuką, kas 5 vaikas auga tokioje šeimoje.
 |
| Jurgita Ribinskaitė-Glatzer. Asmeninio archyvo nuotr. |
Pasak psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos srityje dirbančios asociacijos „Mentor Lietuva“ generalinės sekretorės Jurgitos Ribinskaitės-Glatzer, didžiausia problema yra ta, jog dauguma žmonių nesupranta, kodėl negalima vartoti alkoholio šeimoje. „Kai kuriose užsieno šalyse tėvų ar globėjų girtavimas yra prilyginamas smurtui. Lietuviams svarbu įsisamoninti, kokios pragaištingos yra alkoholio vartojimo šeimoje pasekmės. Visi tarsi savaime supranta, jog alkoholikų vaikai kenčia, tačiau dažniausiai galvoja apie buitiškesnius dalykus: pietų gaminimą ar dalyvavimą darželio šventėje, o ne apie tai, jog tėvų priklausomybė yra visos šeimos liga,“ – kalbėjo J. Ribinskaitė–Glatzer.
Anot jos, alkoholio vartojimo problemų turinčiose šeimose užaugę vaikai jaučia labai gilias psichologines pasėkmes ir jiems prireikia ne vienerių metų išgyti: „Priklausomybė nuo alkoholio paliečia visą šeimą ir, netgi to nesuvokiant, tai perduodama ir vaikams. Problemos, su kuriomis susiduria alkoholikų vaikai, yra tikrai rimtos ir gali privesti prie patyčių, depresijos – net savižudybių. Ką jau kalbėti apie kompleksus, lydinčius savijautą, santykius, pasirinkimus ir pasiekimus. O žmogui, turinčiam priklausomybę, reikia žinoti, kad jis tikrai gali gauti pagalbą.“
Žinias ir supratimą apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją siekianti didinti „Mentor Lietuva“ organizuoja tėvystės kursus ir mokyklinę programą „GYVAI“. Kaip pasakoja J. Ribinskaitė-Glatzer, įgyvendinant šias veiklas, pastebima, jog kai kurie tėvai nenori, kad jų atžalos dalyvautų šioje programoje. Jie sako: „Neplaukite mano vaikui smegenų“. Tokiu atveju galima spėti, jog toje šeimoje yra girtaujama. Tuo metu tėvystės kursuose visuomet atsiranda žmonių, kurie nuoširdžiai nesupranta, jog vaikams negalima duoti ragauti alkoholio – jiems alkoholio vartojimas šalia vaikų jau tapo norma.
