Lietuvoje

2019.03.25 22:40

Vakcinos nuo tymų: vaikams užteks, suaugusiesiems teks palaukti

LRT TELEVIZIJOS laida „LRT Forumas“, LRT.lt2019.03.25 22:40

Tam, kam būtina, vakcinų nuo tymų yra ir jų užtenka iki lapkričio. Taip sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Būtina, pasak jo, vaikams, kurie turi būti paskiepyti pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių, ir tiems, kurie kontaktavo su sergančiuoju. Suaugusieji lygiai taip pat gali neturėti imuniteto ir liga sirgti, bet valstybinės gydymo įstaigos suaugusiųjų skiepijimo neužtikrina.

Rekomenduoja pradėti nuo kraujo tyrimo

„Dabar negalime išeikvoti vaikams skirtų vakcinų. Jų ir neužtektų suskiepyti visus, kuriuos reikia, tai kai nupirksime jų daugiau, tikrai svarstoma galimybė, kad ir iš to paties Privalomojo sveikatos draudimo fondo būtų paskiepyta rizikos grupė, kuri neturi imuniteto“, – apie galimą suaugusiųjų skiepijimą laidai LRT FORUMAS kalbėjo ministras. 

Šiuo metu, pasak jo, ruošiamos pirkimo sąlygos pirkti nuo 60 iki 120 tūkst. papildomų vakcinų. Truks tai mėnesius, o dar reikia turėti omenyje tai, kad vakcinų trūksta ne tik Lietuvoje.

LRT forumas. Tymų protrūkis Lietuvoje – kaip jį suvaldyti?

A. Veryga vardijo, kokie veiksmai jau padaryti, siekianti suvaldyti tymų protrūkį: „Identifikuoti rajonai, kur yra didžiausios problemos. Yra sužiūrėta, kokios vakcinacijos ir jų apimtys. Jau šiandien įstaigų, institucijų vadovai buvo nuvažiavę, kalbėjosi su įstaigų darbuotojais Kaune (ieško sprendimų, kaip per įstaigas paskatinti skiepijimą).“

Taip pat jis minėjo, kad įstaigos ieško būdų nupirkti vakciną, kad būtų paskiepyti darbuotojai, skaičiuojama, kiek vakcinų reikėtų, siekiant paskiepyti imuniteto neturinčius suaugusiuosius.

Gydytojas infektologas prof. habil. dr. Arvydas Ambrozaitis pabrėžė, kad suaugusiesiems visų pirma rekomenduotų pasidaryti kraujo tyrimą, kuris parodytų, ar suaugusysis tymams atsparus.

Patikimumas ir saugumas

Laidoje dalyvavo ir tymus neseniai savo kailiu patyręs atlikėjas Aleksandras Ivanauskas-Fara. Jis papasakojo, ką sergant šia liga tenka patirti.

„Reikia praeiti per mažą pragarą, kai negali miegoti, savijauta prasta, negali valgyti, tik svajoji, kada tau suleis injekciją nuo aukštos temperatūros, kada nustosi kosėti ir kada galėsi valgyti normaliai ir viskas tau nebus pipirai“, – aiškino atlikėjas. Jis pasakojo, kad nieko panašaus dar nebuvo išgyvenęs – dvi paras norėjosi tik miegoti, akis griaužė, skaudėjo, buvo sunku net atsimerkti – visą laiką teko būti patamsyje.

Tokių išgyvenimų jis sakė nelinkintis niekam. Tačiau jų linki Seimo narys, Švietimo ir mokslo komiteto narys Dainius Kepenis – jo nuomone, liga geriau persirgti negu būti paskiepytam.

„Aš už vakcinas. Kad žmonės būtų saugūs ir paskiepyti saugiais skiepais. Saugiais, kartoju. Tais, kurie nekenkia žmonėms, kurie yra mokslo įvertinti ir patikrinti ir 100 proc. saugūs. Deja, taip nėra“, – kalbėjo parlamentaras.

Tačiau vakcinas taip vertino tik jis vienas – kiti laidos dalyviai nei patikimumu, nei saugumu neabejojo.

„Reikėtų žinoti, kad visos vakcinos, kurios patvirtintos Europos Sąjungoje, JAV, yra prieš tai tiriamos nuo 5 iki 10 metų. Tūkstančiai žmonių, savanorių. Tik ta vakcina, kuri parodo geriausius rezultatus, kalbant apie efektyvumą ir saugumą, yra užregistruojama. Todėl visos kalbos apie tai, kad vakcina yra nesaugi, kad joje yra beždžionių medžiagų ar placentos, kaip čia išsireiškė vienas Seimo narys, – visa tai yra mitas“, – akcentavo A. Ambrozaitis.

Sveikatos apsaugos ministras taip pat neigė, kad vakcinos nesaugios.

„Šnekant apie grynumą, prisiminkime gripo epidemiją ir visai neseniai paleistą žinią, kad vakcinos nekokybiškos, nešvarios, nepadės ir t. t. Ir vėl – tokia kakofonija, kažkoks choras neaišku apie ką“, – komentavo ministras A. Veryga.

Tačiau, pabrėžė jis, klaidą daro ir medicinos profesionalai, neigdami pašalines reakcijas į vakcinas: „Jų būna ir nereikia jų neigti. Lygiai taip pat, kaip nereikia neigti vaistų pašalinių poveikių – jie yra ir būna.“

D. Kepenis kalbėjo, kad prevencinė priemonė prieš susirgimus tymais gali būti ir  sveikas gyvenimo būdas. Nors laidoje dalyvavę medikai sutiko, kad sveika gyvensena labai svarbu, naivu tikėtis, kad tai apsaugos nuo infekcinių ligų.

„Iš tiesų – sveikas gyvenimo būdas: mityba, sportas, judėjimas – yra nepaprastai svarbu, bet, deja, tai neapsaugo specifiškai nei nuo vėjaraupių, nei nuo tymų, nei nuo raudonukės. Tam yra specifinės priemonės“, – kalbėjo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų klinikos vedėjas prof. habil. dr. Vytautas Usonis

Skiepyti privalomai?

Prasidėjus tymų protrūkiui, viena po kitos kyla ir politikų iniciatyvos. Konservatorių parengta rezoliucija, raginanti atkreipti dėmesį į tymų protrūkį, Seime priimta, registruotas čia ir Lietuvos socialdemokratų partijos projektas, kuriuo vaikams iki 16 metų profilaktiniai skiepai būti privalomi.

Tačiau idėją, rodos, kol kas palaiko tik patys socdemai. A. Ambrozaitis kalbėjo, kad situaciją galima būtų išspręsti šiek tiek „minkščiau“, pavyzdžiui, draudžiant lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, jeigu vaikas nėra paskiepytas pagal kalendorių. Tokią tvarką nustatantį įsakymą būdamas sveikatos apsaugos ministru buvo pasirašęs Vytenis Andriukaitis, be tai buvo užginčyta Konstitucinio Teismo.

Socialdemokratų atstovas Gintautas Paluckas pabrėžė, kad iš esmės jų idėja yra tokia kaip anuomet registruota V. Andriukaičio, tik ne įsakymo, o įstatymo pavidalo. Pasak G. Palucko, niekas prievarta nevakcinuotų – galima ir atsisakyti. Tik tada jau būtų pasekmės: informuojamas Visuomenės sveikatos centras, vaikas neleidžiamas į valstybinį arba savivaldybės darželį, negaunamas 100 eurų priedas leidžiant vaiką į privatų darželį.

A. Veryga sakė esantis priverstinio skiepijimo priešininkas: „Ilgojoje perspektyvoje padėtų visai populiacijai, šiuo metu vaikams, bet jis niekaip neišspręs suaugusiųjų situacijos.“ Priverstinis skiepijimas, pasak ministro, žmones skatintų izoliuotis ir slėptis.

Ministras pabrėžė, kad didelę įtaką besiskiepijantiems turi šeimos gydytojas, tad būtų verta juos papildomai edukuoti.

„Aišku, yra ir tokių, kurie sąmoningai dėl savo įsitikinimų paragina nesiskiepyti. Tiesą sakant, man jie keisti, nes mediciną lyg ir vienodai visi studijavome. [...]

Provincijoje gydytojas dar yra autoritetas ir jo klausomasi šiek tiek kitaip. Mieste gydytojai skundžiasi ir dėl kitų problemų: kai pacientas ateina ir susako, kokius jam tyrimus reikia daryti, pas ką jį siųsti, kokius vaistus išrašyti... Pasiskaito internete ir nusprendžia, skiepytis jam ar nesiskiepyti“, – pasakojo ministras.

Parengė Ineta Nedveckė.