Lietuvoje

2019.03.25 21:15

Virginijus Sinkevičius: „valstiečių“ frakcija kėlė klausimus Rokui Masiuliui ne dėl Vaitkaus, o dėl pašto veiklos

Audrius Matonis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.03.25 21:15

„Liko daug neišspręstų klausimų, kurie gyvybiškai svarbūs verslui“, – sako verslo atstovai. „Turime problemų, kurios sunkiai juda iš mirties taško“, – pripažįsta ministrų kabineto vadovas. Tai porą citatų po šiandieninio susitikimo vyriausybėje, kurios lieka atmetus tarpusavio mandagybes ir kurioms nereikia vertimo į žmonių kalbą. Peno pokalbiui apie verslą, persipinantį su politika, gana netikėtai davė ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis, šiandien pasirašęs įsakymą atleisti iš pareigų pasitikėjimą praradusį Klaipėdos jūrų uosto vadovą Arvydą Vaitkų. Laidoje „Dienos tema“ – Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis bei ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.

– Kaip Jūs vertinate R. Masiulio sprendimą atleisti A. Vaitkų iš Klaipėdos jūrų uosto vadovo pareigų?

V. Sinkevičius: Man turbūt neetiška vertinti kolegos sprendimo, todėl susilaikysiu. Galiu vertinti uosto rezultatus. Uosto rezultatai yra geriausi uosto istorijoje. Į uostą įplaukė didžiausi galimi laivai – „Panamax“ laivai. Krova yra rekordinė, mes – numeris vienas Baltijos jūroje.

– Pajamos ir pelningumas auga?

V. Sinkevičius: Tikiuosi, kad tai bus išsaugota.

– Bet R. Masiulis atleido A. Vaitkų iš pareigų ne dėl uosto darbo rezultatų, o dėl aplinkybių, kuriomis jis dalyvavo savivaldos rinkimuose Klaipėdoje, kuriomis jis nelaimėjo Klaipėdos mero posto ir kuriomis vėl grįžo, manydamas, kad gali toliau vadovauti jūrų uostui. Pone R. Dargi, kaip Jūs vertinate A. Vaitkaus vaikščiojimą iš verslo – į politiką, iš politikos – atgal į verslą? Ponas A. Vaitkus yra Pramonininkų konfederacijos prezidiumo narys, tad jūsų kolega bei partneris.

R. Dargis: Mūsų kolega – vienas iš aktyvių mūsų konfederacijos žmonių. Pažįstu jį daug metų. Mūsų pažintis siekia keliolika metų, ir visą laiką jį pažinau kaip konstruktyvų žmogų. Tai, kad A. Vaitkus vadovavo tokį ilgą laiką uosto direkcijai ir su tokiais rezultatais, be abejonės, kaip žmogus, kuris siekia užsibrėžtų tikslų, jis man visada imponavo. Tarkime, vien Baltijos šalyse padvigubinti uosto krovą, kada tokia konkurencija Rusijos uostų, Latvijos, Estijos, ir ta konkurencija tik aštrėja.

– Belieka tą patį pasakyti – jį atleido ne dėl krovos rezultatų.

R. Dargis: Sutinku su jumis, bet kaip vertinti jo politinį aspektą – gal čia labiau reikėtų politologams vertinti negu verslo žmonėms. Bet, matyt, Arvydui suimponavo galimybė ir noras pakeisti amplua. Jo dalyvavimas savivaldos rinkimuose gal kaip verslo žmogui, atėjusiam iš vadybos, visiškai gal jis tų politinių žaidimo taisyklių neįvertina iki galo. Ir rezultatas yra toks, koks yra.

– O jūs taip darytumėte jo vietoje?

R. Dargis: Aš turėjau galimybių daug kartų dalyvauti politikoje, bet likau versle dėl to, kad ten geriausiai jaučiuosi. Dėl to, kad man čia yra aiškiausia. Politikoje reikia turėti tam tikrų kitų savybių žmonėms, kurie nori ilgą laiką išlaikyti šį amplua.

– Kaip manote, ar R. Masiulis, vis dar jūsų kolega vyriausybėje, rizikuoja savo postu po tokio sprendimo?

V. Sinkevičius: Man šitas pareiškimas apskritai buvo keistas.

– Jo pareiškimas, kad dabar iškilo klausimas dėl jo paties posto?

V. Sinkevičius: Manau, galbūt yra kitų klausimų, apie kuriuos mes nežinome, nes toks pareiškimas man buvo labai keistas.

– Nepaisant to, kad jo poelgis akivaizdžiai prieštaravo Ramūno Karbauskio partijos, kuri delegavo jį į ministrus, nuomonei? R. Karbauskis sakė, kad jis interesų konflikto A. Vaitkaus situacijoje nemato.

V. Sinkevičius: Kiek žinau, frakcija jau anksčiau kėlė klausimus ne dėl pono A. Vaitkaus, o dėl Lietuvos pašto veiklos. Kaip paštas sugeba pralaimėti pensijų išvežiojimą – nepristatyti pensijų. Kaip yra nepanaudojami žvyrkelių programos pinigai, kelių plėtros fondo pinigai. Frakcija jau anksčiau kvietėsi ministrą ir kėlė tuos klausimus. Man neteko girdėti, kad būtų keliami klausimai dėl uosto ar uosto vadovo.

– Gal tada dabar galėtų būti tas paskutinis lašas?

V. Sinkevičius: Sunku kažką spręsti. Lygiai taip pat, kaip ir Jūs, išgirdau šią naujieną vos prieš kelias valandas, todėl kažkokių pokalbių su partijos vadovu neturėjau šiuo klausimu ir negirdėjau jo nuomonės.

– Jūs pakankamai politiškai artimas su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu. Gal jo nuomonę jau žinote?

V. Sinkevičius: Tikrai nežinau. Esu tiek pat artimas, kiek ir kiekvienas ministras ministrų kabinete, ir man labai sunku pasakyti. Mačiau oficialų premjero pareiškimą, kad svarbiausia yra užtikrinti tokius rezultatus, kokius uostas demonstravo. Dabar mes turime signalų, kad galbūt Baltarusijos prezidentas lankysis Latvijoje, ir tai gali būti labai skaudus smūgis tiek mūsų geležinkeliams, tiek uostui. Šioje vietoje mums reikės tikrai dirbti, kad išsaugotume tą krovą, kurią pavyko pasiekti A. Vaitkui.

– Jūs pats rizikuotumėte savo ministro postu, jeigu reikėtų priimti tokį politinį sprendimą, kuris, jūsų manymu, būtų būtinas priimti?

V. Sinkevičius: Nesiimsiu vertinti klausimų, kurie yra ne mano. Mano kolega priėmė sprendimą, jis jį argumentavo, ir jis turėtų būti čia, o ne aš, ir aiškinti apie savo sprendimus. Kiek žinau, mūsų tema buvo šiek tiek kita, ir dabar man aiškinti kolegos sprendimus keista.

– Mes mėginome pakviesti ir R. Masiulį, ir A. Vaitkų. Vienas atsisakė atvykti, kitas tiesiog neatsiliepia į mūsų kvietimus. Negalėjau nepasinaudoti proga paklausti, juo labiau, kad nėra jau taip nesusiję tie dalykai. Turiu galvoje tai, ką šiandien kalbėjote – R. Dargis ir jūs, taip pat kiti vyriausybės ir Pramonininkų konfederacijos atstovai vyriausybėje, tai yra apie verslo ir Vyriausybės santykius. Neieškome specialiai negatyvo, bet jūs turbūt irgi susitikinėjate tikrai ne tam, kad vienas kitam pasakytumėte komplimentus ir vien tik draugiškai paplotumėte vieni kitiems per petį. Pone R. Dargi, kas yra tie verslui gyvybiškai svarbūs klausimai, kurie neišsprendžiami, ir kodėl jie turėtų rūpėti neversliai mūsų visuomenės daliai?

R. Dargis: Mes šiandien perturbacijos laikotarpiu norime užsitikrinti tvarų ekonomikos augimą. Yra sukritę keli labai svarbūs veiksniai. Pirmas dalykas – globalizacija, kuri pasaulyje sulig kiekviena diena jaučiasi vis labiau. Technologiniai pokyčiai, kurių sūkuryje esame, kalbu apie 4-ąją pramonės revoliuciją, diktuoja pačią dienotvarkę, ką turėtų daryti tiek verslas, tiek ekonomikoje esantys subjektai, tiek ir pati valstybė. Taip kad šiandien buvo mūsų tradicinis susitikimas. Mes kiekvieną pavasarį susitinkame su vyriausybe, su visu ministrų kabinetu in corpore. Pagal sritis pateikiame pasiūlymų raštus. Šiandien tema, kuri galėtų būti svarbiausia, – 4-oji pramonės revoliucija. Noriu pasakyti komplimentą ekonomikos ir inovacijų ministrui, kad darbo grupė atliko išsamią mūsų įmonių gamybos būklės studiją. Kol kas pasakyti, kad mes pergalingai žengiame 4-osios revoliucijos keliu, yra, man atrodo, per daug garsu.

– Lietuvos ekonomikoje vis dar dominuoja žemos pridėtinės vertės gamyba.

R. Dargis:  85 proc. mūsų žmonių įdarbinta būtent žemos ir vidutinės vertės gamybos linijose. Lietuvos produktyvumas, kuris yra mūsų ekonomikos variklis, atsilieka nuo ES 3 kartus.

– Pasakysiu, kad skamba nuviliančiai. Ypač girdint, kad ir Pramonininkų konfederacijos prezidentas R. Dargis, ir ekonomikos ir inovacijų ministras V. Sinkevičius kalba viena kalba, vienu žargonu. Kalba apie žinioms ir inovacijoms imlią ekonomiką, apie 4-ąją pramonės revoliuciją, lazerius, apie „fintechus“, apie biotechnologijas ir robotus. Kodėl mes vis dar malamės žemos pridėtinės vertės gamyboje?

V. Sinkevičius: Transformacija neįvyksta per naktį. Reikėtų pirmiausia pasižiūrėti, ką šiai Vyriausybei pavyko nuveikti. Manau, įvertinimas taip pat akivaizdžiai matosi. Pasaulio indekso „Doing Business“ reitinge esame keturiolikti. Pasaulyje tai tikrai rekordiškai aukšta vieta. Tai reiškia, kad sąlygas kurtis verslui mes sudarėme. Antras dalykas, transformacija vyksta lėčiau ne tik Lietuvoje. Ji vyksta ir pasaulyje. Čia ne tik vyriausybėms svarbu suprasti, kas yra ta 4-oji pramonės revoliucija, kas yra dirbtinis intelektas, didieji duomenys, kaip juos išnaudoti, bet lygiai taip pat ir verslui. Šioje vietoje mūsų pramonės auditas parodė, kad ir versle, ypač kuo toliau žengiant nuo Vilniaus ir Kauno, to suvokimo taip pat trūksta, kaip išnaudoti tas naujausias technologijas, kaip išnaudoti naujausias stakles.

Labai džiaugiuosi Lietuvos pramonininkų konfederacija, kaip strateginiu socialiniu partneriu, su kuriuo mes ir siekiame to. Dabar labai aiškiai identifikavome silpniausias šalies vietas. Tačiau po to seks labai aiškus priemonių planas, kur mes privalome pasistiebti – perkvalifikuojant, keliant žmonių kvalifikaciją. Galų gale labai daug klausimų susiveda į švietimą, specialistų rengimą, ir panašiai. Labai džiaugiuosi, kad mums pavyko susiaurinti sumaniąją specializaciją. Iš 23 prioritetinių krypčių liko 7, kurios apima tuos inovatyviausius sektorius. Tam privalome skirti didžiausią resursų dalį, bet ekonomikos transformacija, jeigu pažiūrėtume bet kurioje pasaulio valstybėje, neįvyksta per naktį, tam reikia skirti atitinkamai lėšų ir dėmesio. Džiaugiuosi, kad ši Vyriausybė bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu išsikėlė tai kaip prioritetą.

– Mes turime unikalią situaciją, kai vienu balsu kalba ir Pramonininkų konfederacija, ir ekonomikos ir inovacijų ministras. Ką turime padaryti, kad greičiau modernizuotume valstybę ir greičiau išliptume iš menkos pridėtinės vertės gamybos?

R. Dargis: Pirmas dalykas – reikia dabar transformuoti mūsų gamybą. Norime ar nenorime, robotizacija palies beveik kiekvieną įmonę, jeigu norime konkuruoti globalioje vertės kūrimo grandinėje. Kad ir ką parodė tyrimas, kad tiktai ketvirtadalis įmonių vadovų supranta, kas tai yra ir kaip tai gali padėti jų įmonei augti, tai rodo, kad kol kas suvokimo lygis yra žemas. Strategiškai galvojant, Vyriausybės darbas yra visas dedamąsias matyti globaliai. Labai teisingai ministras paminėjo, kad reikia pažiūrėti į švietimą. Jeigu kinai šiandien jau nuo pirmos klasės vaikus pradeda mokyti, kas yra dirbtinis intelektas, tai šiandien turbūt skaitmenizacija ir skaitmeninis raštingumas turi būti kiekvieno mokinio kuprinėje. Kitaip tariant, be šito mes nieko nepadarysime.