Lietuvoje

2019.03.24 20:56

Po tymų protrūkio ministerija svarsto Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro likimą

Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2019.03.24 20:56

Tymų protrūkis fiksuojamas visame pasaulyje: nuo Europos (Lenkijoje, Ukrainoje) iki Afrikos (Mozambike) ir Azijos (Filipinuose). Gydytojai dėl tokio ligos paūmėjimo kategoriški – tai skiepų neigimo padarinys. Lietuvoje, atrodo, nėra vieningo sisteminio požiūrio į tokias užkrečiamąsias ligas, veikiama gaisrų gesinimo principu.

Sveikatos apsaugos ministerija tarsi ir teigia, kad skiepytis reikia, tačiau, pavyzdžiui, kiek yra imunitetą tymams turinčių žmonių, informacijos neturi, nors turi dvi ministerijai pavaldžias institucijas, kurių misija – įgyvendinti valstybės užkrečiamųjų ligų prevencijos ir valdymo politiką, organizuoti ir vykdyti užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą, organizuoti ir koordinuoti gyventojų skiepijimą, galiausiai – vykdyti neformalųjį švietimą.

Vienos jų vadovas LRT TELEVIZIJOS laidai „Savaitė“ sakė, kad veiksmingiausias būdas suvaldyti Užkrečiamas ligas – paties žmogaus rūpestis.

Tymai – viena labiausiai plintančių ligų. Vienas susirgęs gali vidutiniškai apkrėsti 18 žmonių. Šiuo požiūriu grėsmingesnė tik tuberkuliozė.

Pernai visoje Lietuvoje tymais sirgo apie 30, šiemet šis skaičius perkopė 200. Daugiausia, apie 70 proc. visų sergančiųjų – Kaune, nes čia mažiausiai pasiskiepijusiųjų. Pasak specialistų, kad tymai neplistų, du kartus pasiskiepyti turi ne mažiau kaip 95 рroc. vaikų.

Sveikatos mokytoju prisistatantis valdančiųjų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas Dainius Kepenis sako gaunantis šimtus rinkėjų laiškų ir turintis jiems savo receptą, kaip išvengti skiepais kontroliuojamų ligų.

„Jeigu mes tiek kalbėtume apie imunitetą, kurį galima įgyti per sveiką gyvenimą, judesį, sveiką maistą, grūdinimąsi, įvairiausių vitaminų, mikroelementų vartojimą, žmogus būna žymiai atsparesnis, bet tai reikia daryti kas dieną“, – tvirtino D. Kepenis.

Vis dėlto opoziciniai socialdemokratai Seime registravo siūlymą, kad vaikams iki 16 skiepai nuo tymų, poliomielito ir raudonukės būtų privalomi.

Seimas ketvirtadienį pritarė konservatorių inicijuotai rezoliucijai, kuri ragina imtis skubių priemonių, siekiant pagerinti skiepijimo aprėptį Lietuvoje. D. Kepenis šią iniciatyvą pavadino vakcinų tiekėjų marketingo pergale.

„Mergaičių nuo papilomos viruso, kur reikėtų kalbėti apie mergaičių dorovinį auklėjimą... nuo 11 metų mes jau norime paskiepyti nuo paleistuvystės. [...] Skiepuose yra ne tik moterų abortuotų kūdikių ląstelių, ne tik beždžionių ląstelių...“ – tikino D. Kepenis.

Buvęs socialdemokratų sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis prieš penkerius metus įsakė neskiepytų vaikų nepriimti į darželius. Šį įsakymą palaikė abu V. Andriukaičio įpėdiniai poste. 2016 m. teismas paskelbė, kad toks ministro įsakymas prieštarauja teisės aktams ir Konstitucijai. Net ir dabar, kai į Lietuvą grįžo seniai pamirštos ligos, Tėvų forumo nariai įsitikinę, kad gimdytojams reikia palikti teisę spręsti – skiepyti savo vaikus ar ne.

„Manau, ir Lietuvos tėvų forumas mano, kad žmonės turi turėti apsisprendimo laisvę, nes visame šitame reikale dėl skiepų labai kyšo komercinis interesas“, – teigė Tėvų forumo tarybos narys Andrius Atas.

V. Andriukaitį papiktino sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos viešai neva išsakytas raginimas prasidėjus tymų protrūkiui neskubėti skiepytis.

„Dar blogiau, kad staiga ministras išdėsto skeptišką poziciją. Tai už ką Lietuva balsavo Europos Sąjungos sveikatos ministrų taryboje? Už rekomendacijas kaip įgyvendinti nacionalinę vakcinacijos strategiją. Ir šiuo atveju visiškai akivaizdu, kad nesiimama jokių veiksmingų priemonių, kad būtų užtikrintas kuo didesnis paskiepytų vaikų skaičius. Tai labai pavojinga. Aš įspėju – labai pavojinga“, – sakė V. Andriukaitis.

Sveikatos apsaugos ministras atkerta, kad taip ragina nepasiduoti panikai. 

„Aš ir sakau: labai atsakingai reikia apie tai kalbėti. Nereikėtų, kad visi žmonės (reikia ar nereikia) bėgtų ieškoti vakcinų. Jų tam, kam reikia, yra užtenkamai ir šiandien. Kaip ir sakiau, mes nežinome kiek suaugusių gali neturėti atsparumo, suformuoto imuniteto šiai ligai. Kai išsiaiškinsime, galėsime ir apie vakcinų kiekius pasakyti“, – teigė A. Veryga.

„Rondo“ grupės solistas Aleksandras Ivanauskas-Fara užsikrėtė tymais dalyvaudamas LRT projekte „Dvi kartos“. Suprato, kuo serga, tik kai išbėrė kūną. Penkias dienas gydėsi nuo peršalimo simptomų, bendravo su daugybe žmonių. Paaiškėjus diagnozei, visiems atlikti tyrimai parodė, kad baimintis nėra reikalo.

„Nei iš mano šeimos, nei iš „Rondo“ kolektyvo narių, nors mes visą tą mano vadinamąjį inkubacinį periodą buvome kartu, buvome šalia, gyvenome viename viešbutyje, dirbome vienoje scenoje, nė vienas nesusirgo“, – teigė atlikėjas.

Šis virusinės ligos protrūkis aiškiai parodė valstybės gebėjimą valdyti situaciją. Net dviejų Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių institucijų – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro bei Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) – pareiga vertinti ir valdyti riziką žmonių sveikatai, susijusią su užkrečiamomis ligomis. Klausiamas apie tymus, šio centro vadovas tegalėjo prisiminti prieš porą metų vykdytą akciją.

„Kaip pavyzdį galime pasakyti – dar 2016 m. inicijavome didelę akciją, įtraukėme žymius visuomenės atstovus [į akciją] bendru pavadinimu „Neleisk, kad tymai sugriautų tavo planus“. Ir paprasčiausiai skatinome žmones, kad nevengtų skiepų, skiepytųsi“, – teigė ULAC vadovas, daktaras Saulius Čaplinskas.

Praėjus metams po šios akcijos – 2017 m. liepą - ULAC paskelbė, kad „Sergamumas tymais Europoje ir pasaulyje ir toliau didėja“, o Vilniaus apskrityje užregistruoti du tymų atvejai. Rugsėjį Centras informavo, kad „Lietuva - viena iš 33 Europos regiono valstybių, pašalinusių tymus ir raudonukę“. Tačiau centro vadovas sako, kad ne jo vadovaujama institucija svarbiausia kovoje su užkrečiamomis ligomis.

„Jūs turėtumėte suprasti vieną dalyką, kad šiandien efektyviausias būdas būtų, kad kiekvienas pirmiausia žmogus įvertintų savo riziką. Aš sakyčiau, kad kiekvienas žmogus pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, pasitikėti savo šeimos gydytoju“, – tikina S. Čaplinskas.
Atrodo, Sveikatos apsaugos ministerija yra kitos nuomonės, virš S. Čaplinsko tvenkiasi juodi debesys. Sveikatos apsaugos ministerija „Savaitę“ oficialiai informavo, kad šiuo metu analizuojamos abiejų ministerijai pavaldžių centrų funkcijos, planuojama ULAC prijungti prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro.

Savaitė