Mūsų statistikai skaičiuoja, kad pastaraisiais metais Lietuvoje alkoholio suvartojimas mažėja. Tiesa, vertinami legaliai Lietuvoje nupirkti gėrimai. O štai Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimai platesni ir rodo, kad Lietuva patenka tarp daugiausiai alkoholio suvartojančių šalių Europoje. Atsakingos institucijos ketina surinkti tikslesnę informaciją ir klausimą apie neapskaitytą alkoholį įtraukti į gyventojų apklausas.
Kai prekybos centre išrikiuoti alkoholiniai gėrimai su lietuviškomis banderolėmis nuperkami ar maitinimo įstaigose išgeriami, statistika fiksuoja, kad jie suvartoti. Suskaičiuota, kad kiekvienam, vyresniam nei 15 metų, šalies gyventojui, 2016-aisiais teko po daugiau nei 13 litrų absoliutaus alkoholio, o 2017-aisiais – beveik litru mažiau. Kol kas naujesnių duomenų nėra, o kad mažiau svaiginamasi sako pastebintys ir LRT kalbinti žmonės.
Kiek iš tikrųjų išgeriama Lietuvoje, duomenys apytiksliai. Pasaulio sveikatos organizacija vertina ir numanomą šešėlinę prekybą, ligas, mirtingumą, tad ir žmogaus suvartoto absoliutaus alkoholio priskaičiuoja keliais litrais daugiau.
Mūsų statistika nerodo vadinamojo neapskaityto alkoholio – tai slapčia išvirta naminė, kontrabandiniai gėrimai ir surogatai, iš kitų šalių legaliai atsivežti gėrimai ir savo poreikiams pasigamintas alus ar vynas. Manoma, kad neapskaitytas alkoholis gali siekti 8 procentus viso suvartojamo kiekio.
Norint surinkti tikslesnę informaciją, svarstoma įtraukti klausimą apie neapskaitytą alkoholį į gyventojų apklausas.
„Racionaliausias būdas yra ieškoti kažkokių atliekamų apklausų, be abejo, iš šios srities, ir bandyti vieną kitą klausimą įdėti į jau vykdomas apklausas. Vienas iš momentų, į kuriuos reikia atsižvelgti, tai, kaip paklausti žmogų, kaip reikėtų paklausti, kad jis atsakytų neslėpdamas, nestigmatizuodamas to reiškinio“, – sako Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.
Verslo užsakymu trejus metus apklausas apie alkoholio vartojimą atliekančios bendrovės vadovė sako didesnių pokyčių nematanti.
„Didelio skirtumo nėra, nors ir akcizai pakilo, ir pabrango. Gal mažiau brangesnių geriama, daugiau tokių, kurie mažiau pabrango, bet esminių skirtumų nėra. Išvados rodo, kad su gyvenimo lygiu šie dalykai susiję, su nedarbu, su nedidesnėmis pajamomis. Išeina taip – kas turi mažiau pinigų ir kam sunkiau gyventi, tas daugiau išleidžia alkoholiui“, – sako „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė.
Bendrovės vadovė pastebi, kad ir anonimiškai apklausiami žmonės ne visada pasako, ar vartoja nelegalius alkoholinius gėrimus.
