Lietuvoje

2019.03.22 21:14

Opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen: yra temų, kuriomis opozicija net nebandys tartis

Audrius Matonis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.03.22 21:14

Nepraėjo nė 3 metai ir parlamentinė opozicija jau turi savo vadovą. Šachmatų čempionė Viktorija Čmilytė-Nielsen šį postą pelnė penktadienį, kai dėl to susitarė opoziciniai konservatoriai, liberalai ir socialdemokratai.

Užtruko daugiau nei pusę, kol šio Seimo mažumos frakcijos peržengė per savo ambicijas ir pagaliau susiderėjo dėl bendro opozicijos lyderio. Per tą laiką politikoje nedalyvaujanti visuomenė galėjo spėti pamiršti, ką reiškia šis titulas ir kuo užsiima jo turėtojas – be kita ko, dalyvauja ir balsuoja Seimo valdybos posėdžiuose. Juose, natūralu, dominuoja valdantieji, tad opozicijos lyderio balsas ten iš esmės yra bendras mažumos balsas. Opozicijos lyderė, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė V. Čmilytė-Nielsen – „Dienos temos“ studijoje. 

– Jums tenka vėl pralaužti ledus į kadaise labai aktyvų, bet dabar primirštą vaidmenį. Nežinau, ar opoziciniai vyrai pasielgė džentelmeniškai, ar priešingai, užkraudami pirmumo atsakomybę ant jūsų pečių, bet galbūt šachmatų didmeistrei tai kaip tik patinka? 

– Neįžvelgčiau čia nei džentelmeniškumo, nei kažkokio ypatingo apkrovimo. Manau, tiesiog visiškai konstruktyviai susitarėme dėl tokio rotacijos principo, ir natūraliai atrodė, kad logiška, jog prasidėtų būtent nuo Liberalų sąjūdžio frakcijos, toliau postas pereitų Socialdemokratų frakcijai ir galiausiai konservatorių frakcijai.

– Ką jūs esate užsibrėžusi nuveikti per savo, kaip opozicijos lyderės, kadenciją iki šių metų rudens, kai postas atiteks socialdemokratams, o vėliau – konservatoriams?

– Kaip jūs teisingai paminėjote, šiek tiek jau ir pasimiršo, ką reiškia opozicijos lyderio postas. Pirmiausia, žinoma, noriu atšviežinti atmintį, pasiremti geriausiais pavyzdžiais, kurių nemažai jau buvo Seimo istorijoje. Manau, opozicijos lyderio pagrindinis tikslas yra vis dėlto transliuoti bendras pozicijas, dėl kurių opozicinės frakcijos sutarė. Tų temų spektrą mes esame apsibrėžę. Žinoma, reikia nepamiršti, kad opozicijos pagrindinė funkcija yra kritikuoti. Tą galima daryti įvairiai, tačiau konstruktyvi kritika, manau, ir yra opozicijos lyderio pagrindinis uždavinys.

– Koks bus jūsų pirmasis ėjimas? Aš tik iš filmo „12 kėdžių“ žinau, kad didmeistris pradeda E2E4 ėjimu.

– Tikrai nematau šio posto kaip didmeistrio ar šachmatininko vaidmens. Tai yra kolektyvinis darbas, ir ketinu jį vykdyti pasitardama su kitų frakcijų seniūnais, žinoma, ir su savo frakcija. Tai tikrai nebus vieno žmogaus benefisas.

– Toks visai ne šachmatų, o komandinis žaidimas, ar ne? O kodėl, jūsų nuomone, taip ilgai užtruko susitarti opozicinėms frakcijoms dėl opozicijos lyderio?

– Mano galva, kadencijos pradžioje dar nebuvo aišku, kaip valdantieji veiks. Pats faktas, kad opozicija buvo šiek tiek fragmentuota, mums neatrodė kaip problema. Tačiau kuo toliau, tuo labiau agresyvėjant, ir rinkimų kampanijos metu stebėjome pakankamai agresyvų valdančiųjų veikimą opozicijos atžvilgiu, visiškai natūralu, logiška, kad mes priėjome prie to sprendimo ir sutarėme.

– „Totalinio karo akivaizdoje gimsta netikėtos draugystės ir partnerystė“, – sako konservatorius Gabrielius Landsbergis. Ką jūs vadinate „totaliniu karu“?

– Be abejo, jis kalba apie Seimą ir apie tai, kaip mes Seime – pozicija su opozicija – nediskutuojame daugeliu klausimu, nes būtent konstruktyvaus bendradarbiavimo nebuvimas Seime ir yra didžiausia paskata skirtingas politines programas vykdančių partijų bendradarbiavimui.

– Bet sutinkate, kad buvo truputį hipokritiška kalbėti apie valdžios buldozerį, būtinybę jį stabdyti ir tuo pat metu net nelabai tartis tarpusavyje dėl bendro opozicijos lyderio?

– Nemanau, kad tai hipokritiška. Galbūt mes matėme skirtingus būdus, kaip stabdyti, ir skirtingos temos mums rūpi. Žinoma, tai natūralu. Liberalų frakcijai galbūt šiek tiek labiau rūpi žmogaus teisės. Konservatoriai vėlgi turi savo kažkokius akcentus. Tačiau šiandien mes sutarėme dėl bendrų dalykų, dėl pamatinių dalykų, dėl demokratijai būtinų dalykų. Mes manome, kad valdantieji į juos yra nusitaikę.

– Dar šį rudenį opozicinių partijų atstovai transliavo tokią nuostatą, kad gal opozicijos lyderis ir būtų gerai, bet jo nėra, ir galbūt kaip nors be jo apsieisime. Pavyzdžiui, socialdemokratai sakė, kad pasigedo aiškios opozicinės darbotvarkės, o konservatoriai teigė, kad liberalai nenori pasirašyti susitarimo dėl bendrojo opozicijos lyderio. Liberalai sakė, kad čia konservatoriams labai reikia opozicijos lyderio, tad tegul jiems dėl to ir skauda galvą.  Ir staiga Jūs jau susitarėte. Kas vis dėlto pasikeitė?

– Tikrai nenorėčiau gręžiotis atgal ir analizuoti, kas buvo teisus ir kas neteisus, ar kieno kaltė.

– Bet žiūrėkime į dabartį. Kokios sąlygos susidarė, kad teko pamiršti visus nesutarimus?  

– Kalbame apie tai, kad visų šių rinkimų akivaizdoje agresyvėja valdančiųjų retorika, ir matome būtinybę vienytis. Kad ir kalbėdami apie bandymus, matomus vos ne kas antrą dieną, keisti Konstituciją. Vien rudens sesijoje jų buvo 8. Pavasario sesijoje jų jau daug registruota, ir tokių idėjų kyla nuolat. Matome, kad laukas temų, kuriose galime bendradarbiauti, plečiasi. Dar pridurčiau, kad jau rudens sesijos pabaigoje pasiekėme kelias pergales net neturėdami opozicijos lyderio, tačiau tas bendras darbas, žinoma, vyko ir iki tol. Nėra taip, kad kažkas staiga pasikeitė, – iki tol nebendradarbiavome ir nuo šiandien imame bendradarbiauti.

– Kas konkrečiai valdančiųjų veikloje Jums kelia didžiausią nerimą, didžiausią susirūpinimą? Ką jūs norėtumėte pirmiausia sustabdyti ar pristabdyti?

– Tai yra tos iniciatyvos, kurios nukreiptos į draudimus ir ribojimus, prieš Konstituciją.

– Jūs dar žiniasklaidą, atrodo, minėjote per spaudos konferenciją.

– Žinoma, žiniasklaidos laisvė. Tai tas dalykas, dėl kurio mes visų pirma susivienijome. Ir Seime nagrinėjant laikinosios tyrimo komisijos išvadas, mūsų nuomonės sutapo. Manyčiau, dėl šių klausimų ir ateityje turėsime vieningą poziciją.

– Gal yra kažkas, ką jūs norite ne stabdyti ar pristabdyti, o atvirkščiai – inicijuoti arba pagreitinti, paskatinti Seime?

– Žinoma, yra, tačiau šiuo atveju mano, kaip opozicijos lyderės, pozicija yra visų pirma konstruktyviai kritikuoti valdančiąją daugumą.

– Dalis visuomenės, kuriai nepatinka dabar valdantieji, vis dėlto kritikavo ir opoziciją už, jų vertinimu, neveiklumą, sakydami, kad, pavyzdžiui, Andrius Tapinas su savo mitingais ir piknikais padaro daugiau negu visa opozicija. Ar manote, kad situacija dabar pasikeis?

– Manau, kad ji gerės, tačiau, žinoma, opozicija nėra ideali ir ją kritikuoti ne tik galima, bet ir būtina.

– Bet turbūt sunku tikėtis, kad tiek konservatoriai, tiek liberalai, tiek socialdemokratai visais klausimais kalbės vienu balsu.

– Manau, nėra jokio pagrindo to tikėtis. Tikrai yra spektras temų, kuriomis mes tikriausiai net nebandysime tartis.

– Kaip jūs vertinate naujos liberalų partijos kūrimą?

– Apie naują liberalų partiją aš esu daug girdėjusi, tačiau, mano žiniomis, jos dar nėra.

– Jūs nedalyvaujate ją kuriant?

– Ne, aš nedalyvauju. 

– Ir neketinate?

– Ne, neketinu.

– O kaip vertinate dabartinės parlamentinės opozicijos partijų pasirodymą ką tik pasibaigusiuose savivaldos rinkimuose?

– Manau, pasirodymas neabejotinai labai geras.

– Manote, kad tai gali būti parlamentinių rinkimų pranašas?

– Neabejotinai. Mano vertinimu, tai yra vienas iš labai retų atvejų, kai valdančiosios partijos pasirodymas savivaldos rinkimuose yra nesėkmingas.

– Šachmatininkai suvaidino didžiulį vaidmenį atkurtos nepriklausomos Lietuvos Seimų istorijoje. Užtenka paminėti Vytautą Landsbergį ar Česlovą Juršėną. Ar neturite ambicijų pasilygiuoti su jais politikoje?

– Visų pirma juos matau kaip politikos idealus, manau, labai daug galėčiau iš jų išmokti. 

– O sužaisti šachmatais su jais nenorėtumėte? Gal jau teko?

– Jau teko. 

– Ir koks rezultatas buvo?

– Mūsų partijos buvo draugiškos.

– Nagrinėjau Seimo interneto puslapį. Pasižiūrėjau 2008–2012 m. kadencijos Seime pranešimų spaudai su žodžiais „opozicijos lyderis“ statistiką. Opozicijos lyderio Algirdo Butkevičiaus pranešimų spaudai buvo maždaug pusšimtis įvairiausiais politiniais, ekonominiais klausimais. Jūs turbūt suprantate, kiek viešos erdvės tokiu aktyvumu galima užimti ir užpildyti. Ar galima iš jūsų tikėtis panašaus aktyvumo?

– Tai yra didelis iššūkis, tačiau, kaip minėjau, aš norėčiau lygiuotis į praėjusių kadencijų Seimų pavyzdžius.