Lietuvoje

2019.03.22 22:00

Rekonstruojama Vilniaus lietaus nuotekų sistema, bet po liūčių gatvės skęs dar ne kartą

Dovilė Lisauskaitė , LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.03.22 22:00

Kasmet per liūtis Vilniaus gatvės patvinsta, kai kurios būna beveik neišvažiuojamos. Prieš 50 ir daugiau metų suprojektuota ir nutiesta lietaus nuotekų sistema nepajėgia apdoroti iškrentančio kritulių kiekio. Problema bus išspręsta, tik šią nuotekų sistemą rekonstravus. Tačiau pakeisti daugiau nei 1,5 tūkst. kilometrų nusidriekusią trasą, pasak nuotekų tinklus prižiūrinčios bendrovės, reikia milžiniškų finansinių ir laiko išteklių. Tad prasidėję darbai užtruks ne vienerius metus. Klimatologai prognozuoja, kad liūtys tik dažnės, todėl gyventojai nepatogumų patirs dar ne kartą.

Nusileidus į maždaug 8 metrų gylį po Vilniumi galima rasti ir daugiau nei prieš 100 metų tiestų kolektorių. Skaičiuojama, kad intensyvios liūties metu per Vilkpėdės kolektorių per sekundę prateka maždaug 18 tūkst. litrų vandens, nes padidėjęs kietųjų paviršių plotas neleidžia jam susigerti į gruntą.

Prieš kelerius metus pradėta Vilniaus miesto lietaus nuotekų sistemos rekonstrukcija tose sostinės vietose, kurios per liūtis užtvindomos labiausiai. Kartu įrengiamos ar rekonstruojamos paviršinių nuotekų valyklos. Vien pirmasis darbų etapas tęsis kelerius metus ir kainuos apie 26 mln. eurų. O visos daugiau nei 1,5 tūkst. kilometrų nusidriekusios trasos rekonstrukcijai prireiks šimtų milijonų, ir kada ji baigsis, kol kas neprognozuojama.

„Šitas kolektorius yra maždaug 250 aukščio ir 2 metrų pločio, ir liūčių metu jis užsipildo vandeniu. Problematika dar ir tame, kad visi kolektoriai yra išilgai gatvių tinklo ir keičiant tokį kolektorių jį tenka atsikasti, todėl tenka nukreipti, atsikasti ir darbai trunka pakankamai ilgai. Natūralu, kad tai trikdys viso miesto gyvenimą, nes pavyzdžiui, Narbuto gatve vyksta susisiekimas, ir rezultatus pajus visas miestas. Kad tų nepatogumų būtų mažiau, planuojame dalį darbų daryti ne atviro, o požeminio kasimo būdu. Iškasamos duobės ir grąžtas gręžiasi iki kitos duobės, paskui save tempia vamzdį, ir taip paklojamas kolektorius“, – pasakojo „Grindos” atstovas Egidijus Steponavičius.

Panorama

Projektuojant lietaus nuotekų sistemą atsižvelgiama į daugelį veiksnių: reljefą, kietųjų paviršių plotus, klimatą ir koks maksimalus kritulių kiekis gali iškristi per trumpą laiką. Skaičiuojama, kad per 40 metų intensyvių liūčių, kai per vos valandą iškrentančių kritulių kiekis artėja prie stichinės nelaimės ribos, padidėjo 9 proc., ir ši tendencija auga.

„Mūsų platumose prognozuojamas XXI a. 10–15 proc. kritulių kiekio padidėjimas per metus, o mums labai svarbu, kaip tas lietus pasiskirsto per metus, mėnesį, bet metinės tendencijos didėja“, – kalbėjo klimatologas Arūnas Bukantis.

Klimatologas pastebi, kad skęsta ne tik Lietuvos sostinė, su liūčių padariniais pastaraisiais metais kovoja ne viena pasaulio valstybė.

Populiariausi