Konstitucinis Teismas turėtų padėti galutinį tašką istorijoje dėl karių savanorių buvimo politikais, sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
„Valstybės tarnybos lygyje tarp teisininkų negalime išspręsti klausimo, kurios normos šioje vietoje turi viršenybę, kokia yra normų konkurencija“, – BNS penktadienį sakė ministras.
„Tai yra klausimai, susiję su konstitucine doktrina – ar tai ne per griežtas reikalavimas Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariams, žinant, kad jie taikos metu yra kariai tik ribotą laiką, ar draudimas jiems būti renkamiems nėra per didelis apribojimas?“ – pridūrė jis.
Jis tvirtino besitikintis, kad Seimo nariai šiais klausimais inicijuos kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Pasak R. Karoblio, dėl tikslios kreipimosi formuluotės dar reikėtų sutarti tarp teisininkų.
Taip ministras kalbėjo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) penktadienį nusprendus, kad keturi prieš kelias savaites vykusiuose savivaldos rinkimuose į savivaldybių tarybas išrinkti Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai (KASP) gali suderinti šias pareigas.
Tokį sprendimą komisija motyvavo Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, jame yra baigtinis pareigų, nesuderinamų su mandatu, sąrašas. Karių savanorių ten nėra.
Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė iki šiol laikėsi pozicijos, kad kario savanorio buvimas politikoje yra nesuderinamas pagal Konstituciją.
Kariuomenė tvirtina, kad politikų dalyvavimas Krašto apsaugos savanorių pajėgose kelia riziką turėti „popierinę kariuomenę“, nes nebus aišku, ar šie asmenys prisistatytų į dalinius mobilizacijos atveju.
