Lietuvoje

2019.03.27 05:30

Senatvė Lietuvoje nepanaši į pasakas: siūlo neignoruoti senjorų

Domantė Platūkytė, LRT.lt 2019.03.27 05:30

Iki šiol žmonės, besirūpinantys vyresniais tėvais, neturėjo laisvų dienų, kad, esant poreikiui, galėtų pasirūpinti senjorais. Seimo narė Monika Navickienė pateikė įstatymų projektus, kuriais siekiama darbuotojams, besirūpinančiais tėvais, suteikti vieną laisvą dieną per mėnesį ir, susirgus tėvams, suteikti galimybę pasiimti 14 kalendorinių dienų nedarbingumo pažymą. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tokia iniciatyva pareikalautų papildomų mokesčių mokėtojų lėšų. Įstatymų pataisoms nepritaria ir Lietuvos darbdavių konfederacija.

Anot Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos bei Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narės M. Navickienės, valstybėje klaidingai suvokiama šeimos politika – pasak jos, dabar sprendžiant demografines problemas, dėmesys skiriamas tik tėvams, turintiems mažų vaikų. Ji pabrėžia, kad didelė problema – visuomenės senėjimas, todėl senstančių tėvų bei senelių priežiūra taip pat turėtų būti toks pat svarbus klausimas.

M. Navickienės teigimu, svarbu, kad ir žmonės, slaugantys senstančius tėvus, turėtų galimybę kartą per mėnesį pasiimti laisvadienį. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad darbuotojams turėtų būti suteikta galimybė esant reikalui slaugyti sergančius tėvus ar senelius ir pasiimti dviejų savaičių nedarbingumo pažymą. Šiuo metu tokią pažymą, norint slaugyti vyresnį nei 14 metų šeimos narį, galima pasiimti savaitei.

„Didžiulė problema yra ta, kad senų žmonių slaugos prieinamumas yra labai prastos kokybės. Trūksta ir slaugos ligoninių, ir paslaugų lankymo namuose – neturime taip išplėtotos infrastruktūros, kad galėtume pasakyti, jog mūsų visuomenė pasiruošusi senėjimui, o pagyvenę žmonės, kurie visą gyvenimą dirbo Lietuvoje ir Lietuvai, jaučiasi saugiai, tiki, kad galės oriai pasitikti senatvę ir gauti tinkamas paslaugas“, – kalba M. Navickienė.

Seimo narė taip pat kritikuoja vyriausybės poziciją, anot jos, nors iš valdžios dažnai girdime apie šeimos politiką, tačiau atrodo, kad ši politika pasibaigia išmokomis už vaikus. M. Navickienės teigimu, Lietuvoje „nėra šeimos ciklo pabaigimo“ – nors šeimos, auginančius vaikus, sulaukia paramos, tačiau atrodo, kad valdžia neturi ko pasiūlyti tiems, kurie rūpinasi tėvais.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto narės siūlymu, papildoma laisva diena galėtų būti vadinama ne mamadieniu ar tėvadieniu, bet šeimadieniu. Taip, sako ji, būtų sudarytos lygios teisės ir galimybės tą dieną išnaudoti ir tiems žmonėms, kuriems to reikia vaikų priežiūrai, ir tiems, kurie prižiūri senjorus.

„Laisva diena leistų pasirūpinti senoliais – nuvežti juos į polikliniką, ligoninę, aplankyti namuose, padėti. Juk senyviems žmonėms reikia skirti ir laiko, ir dėmesio. Taip pat turime suprasti, kad šeimoje rūpesčiai slaugant savo ir vyro tėvus, dažnai krenta moterims ant pečių. Dėl šios priežasties galimybė derinti darbą ir šeimos įsipareigojimus labiausiai apsunksta moterims“, – pabrėžia M. Navickienė.

Tinkamai pasirūpinti tėvais vienos dienos nepakanka

Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkė Vilija Tūrienė sako, kad per vieną dieną galima tik nuvažiuoti ir aplankyti tėvus, tačiau, kalba ji, norint tėvus slaugyti, vienos dienos negana.

„Geriau pasirūpinti senjorais būtų galima tada, jei darbuotojai turėtų daugiau laisvų dienų. Viena diena per mažai, beveik nieko“, – svarsto V. Tūrienė.  

Senjorų iniciatyvų centro pirmininkė Edita Šatienė teigia, kad tokie pokyčiai naudingi, nes žmonėms reikia daugiau laiko pasirūpinti vyresniais tėvais. Ji sutinka, kad viena laisva diena per mėnesį kardinaliai situacijos nepakeistų, tačiau, kalba centro pirmininkė, tai padėtų atlikti kasdienius darbus.

„Tai reikalingas ir sveikintinas žingsnis. Viena diena ko nors ypatingo galbūt ir neišspręstų, tačiau įvairios įstaigos dirba tik darbo dienomis ir darbo valandomis – yra tokių situacijų, kai darbuotojai negali išeiti iš darbo net sutvarkyti tėvų dokumentų, todėl tokie pasikeitimai yra aktualūs – vaikai galėtų tėvus nuvežti į ligoninę, sutvarkyti dokumentus“, – kalba E. Šatienė.

Politikė sutinka, kad šis siūlymas problemos iš esmės neišspręstų, tačiau, sako ji, tai būtų labai aiškus signalas, kad valstybė supranta, su kokiomis problemomis žmonės susiduria. M. Navickienė aiškina, kad ne visi darbuotojai žino apie galimybę slaugyti šeimos narį, anot jos, galbūt ir ne visi darbdaviai tai leidžia.

Dėl laisvų dienų slaugai ragina tartis savarankiškai

M. Navickienė taip pat piktinasi, kad sulaukė darbdavių pasipriešinimo dėl iniciatyvos suteikti laisvų dienų tėvams, kurie augina ir vieną vaiką (šiuo metu mamadieniais ir tėvadieniais gali pasinaudoti auginantys du ar daugiau vaikų). Pasak jos, darbdavių pasipriešinimo gali sulaukti ir šis projektas.

„Manęs neįtikino argumentas, kad darbdaviai patirs daugiau kaštų. Manau, kad darbdaviai priešinsis ir dėl šių mano projektų, tačiau negalime užsimerkti ir įsivaizduoti, kad problema neegzistuoja“, – tikina M. Navickienė.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narys Vytautas Vidmantas Zimnickas kalba, kad dėl papildomų laisvų dienų darbuotojai turėtų savarankiškai tartis su darbdaviais.

„Mes, darbdaviai, tikrai nepritariame tokiems siūlymams. Iš esmės turime per daug dienų, kai norime nedirbti. Manau, kad tai yra kolektyvinės sutarties reikalas – kiekvienas darbdavys turėtų individualiai apsvarstyti įvairias galimybes“, – sako V. V. Zimnickas.

Darbdavių konfederacijos atstovo teigimu, tokie klausimai turėtų būti sprendžiami paprasčiau, pavyzdžiui, darbuotojas būtų skatinamas išeiti neapmokamų atostogų, dirbti nuotoliniu būdu ar užsiimti projektine veikla. Anot jo, Darbo kodeksas leidžia pakankamai laisvai prisiderinti prie esamos situacijos.

„Darbdavys visada išleis, jei yra problema, turi būti susitarimas, tačiau to nereikia oficialiai įforminti“, – tikina V. V. Zimnickas.

Konfederacijos prezidiumo narys pabrėžia, kad toks įstatymo pakeitimas būtų perteklinis, nes visko reglamentuoti negalima. V. V. Zimnickas taip pat priduria, kad Trišalė taryba nepalaikys tokio įstatymo projekto.

Ministerija: įstatymo pakeitimas pareikalautų papildomų lėšų

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė teigia, kad galimybė pratęsti nedarbingumo pažymą, pateisinančią laikiną neatvykimą į darbą, be apmokėjimo, – svarstytina.

E. Samoškaitė primena, kad šiuo metu „Sodra“ kompensuoja netektas pajamas, kai slaugomas sergantis šeimos narys arba vaikas iki 14 metų. Anot ministerijos atstovės, slaugant šeimos narį išmoka mokama iki 7 kalendorinių dienų, o slaugant vaiką iki 14 metų – iki 14 kalendorinių dienų.

„Iniciatyva pratęsti suaugusio asmens slaugymą yra iš tiesų svarstytina, tačiau tai pareikalautų papildomų mokesčių mokėtojų lėšų, o šiuo atveju laikinasis nedarbingumas yra nukreiptas į netektų pajamų kompensavimą dėl trumpalaikių traumų ar ligų“, – sako E. Samoškaitė.

Ministro patarėja taip pat pabrėžia, kad kai kalbama apie sunkius neįgalumo atvejus ar ypač sunkias ligas, išmoka už vaiko iki 18 metų slaugymą gali būti mokama kur kas ilgiau –  iki 364, 180 ir 120 kalendorinių dienų. Anot E. Samoškaitės, šiuo metu suaugusio asmens slaugymui socialinio draudimo išmoka ilgiau nei už 7 kalendorines dienas nėra mokama, tačiau paprastai išmokos mokamos pačiam susirgusiam apdraustajam asmeniui.

Pasak E. Samoškaitės, darbuotojai dar gana retai naudojasi Darbo kodekso suteikiamomis galimybėmis šeimos nario slaugymui panaudoti apmokamas kasmetines atostogas, nemokamas atostogas arba dirbti iš namų nuotoliniu būdu.

Kas pasikeistų?

M. Navickienės įregistruotu įstatymo projektu siekiama, kad viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį, būtų suteikiama darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ar du vaikus iki dvylikos metų.

Taip pat siekiama, kad laisvą dieną gautų turintys tėvus (arba vieną iš jų), kuriems nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, turintys tėvus (arba vieną iš jų), kurie serga į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą įrašytomis ligomis ir kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė, taip pat turintys tėvus (arba vieną iš jų), kuriems 70 metų ir daugiau.

Įstatymo projekte taip pat numatoma suteikti dvi papildomas poilsio dienas per mėnesį (arba sutrumpinti darbo laiką keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas tris mėnesius.

M. Navickienės pateiktame projekte taip pat siekiama, kad slaugant šeimos narį darbuotojai galėtų pasiimti 14 kalendorinių dienų nedarbingumo pažymą. Šiuo metu tokią pažymą gali pasiimti iki septynių kalendorinių dienų.