Lietuvoje

2019.05.21 16:14

Metams į Švediją išvykęs medikas į Lietuvą sugrįžti nebenorėjo: užsienyje gydytojai gerbiami

Greta Klimkaitė, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2019.05.21 16:14

Absurdiškos baudžiamosios struktūros, pančiojančios gydytojų darbą ir keliančios jiems stresą, neturėtų medikams trukdyti dirbti savo darbo, nes tik gydytojai geriausiai žino, kaip padėti ligoniams. Taip LRT RADIJUI sako Didžiojoje Britanijoje gydytoju neurologu dirbantis Tadas Žuromskis. Jis teigia – dėl mokslinio darbo metams išvykęs į Švediją Lietuvoje daugiau dirbti nenorėjo.

Skaičiuojama, kad maždaug kas dešimtas Lietuvoje parengtas gydytojas ar slaugytojas išvyksta dirbti į užsienį. Daug jų Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Skandinavijos šalyse. Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus, šalyje trūksta supratimo, kaip sveikatos sistema turėtų veikti, kaip ją finansuoti ir padaryti draugišką pacientams.

„Gydytojo profesija Europoje labai paklausi, gerai apmokama, jų atlyginimai skiriasi keletą kartų, dėl ko sustabdyti tą srautą labai sunku. Skaičiavimai rodo, kad medikų yra apie pora tūkstančių daugiau, nei reikėtų. Iš kitos pusės, yra slaugytojų trūkumas. Gali būti, kad Vakaruose didelę dalį darbo, kurį atlieka ir gydytojai, pas mus daro tiesiog slaugytojos“, – sako V. Kasiulevičius.

Paklaustas, kaip gydytojai, išvykę į užsienį, galėtų prisidėti prie sveikatos sistemos Lietuvoje progreso, V. Kasiulevičius atsako – dažnas lietuvis, išvykęs į Vakarus, pasiekia labai gerų profesinių aukštumų, dėl ko ne tik gali padėti Lietuvos gydytojams atrasti save profesinėje srityje, bet ir formuoti teisingą politikų požiūrį į medikus.

„Vakarų valstybėse, kur dirba geriausi pasaulio gydytojai, lietuviai pasiekia stulbinančių pasiekimų, jie laikomi profesionalais ir dėl to gali mokyti mūsų gydytojus tapti tokiais pat. Antra, Lietuvoje iš esmės trūksta supratimo, kaip turi funkcionuoti, būti finansuojama ir sukurta efektyvi sveikatos priežiūros sistema. Dirbdami užsienio sistemose tie gydytojai mato, kaip ten viskas atrodo ir veikia, dėl ko jie gali savo patarimais padėti mūsų politikams formuoti teisingą kryptį“, – komentuoja V. Kasiulevičius.

T. Žuromskis, beveik 15 metų Didžiojoje Britanijoje dirbantis gydytoju, sako, kad dėl mokslinio darbo metams išvykęs į Švediją daugiau Lietuvoje dirbti nenorėjo.

„Pamačiau, kaip iš tiesų atrodo ne vien finansiniai dalykai, kad daugiau uždirbama, bet iš kitos pusės tai buvo pagarba specialistui, sudaromos galimybės tobulėti. Grįžus į Lietuvą po tų metų man buvo labai sunku įsilieti ir išvažiavau į Didžiąją Britaniją“, – pasakoja T. Žuromskis.

Paklaustas, kokie yra esminiai skirtumai tarp Didžiosios Britanijos ir Lietuvos, T. Žuromskis atsako – pagarba daktarui ir palankios sąlygos gydytojui dirbti savo darbą.

„Nėra visų baudžiamųjų struktūrų, kurios nuolat tikrina: tai tu parašo nepadėjai, tai kokią nors vaisto kompensaciją ne tokią pritaikei – tai nuolatinė baimė [...]. Didžiojoje Britanijoje gydytojas turi visą komandą ir sekretorę, tvarkančią popierius. Jeigu medikas dirba specializuotoje komandoje, yra medicinos seserys, kurios perima dalį krūvio. Daktarui nereikia galvoti į kokią reabilitaciją iškelti ligonį, atvirkščiai nei Lietuvoje. Ten dirbti tenka daug, nes gydytojų skaičius, palyginus su Lietuva, labai mažas, bet, iš kitos pusės, darbas įdomus karjeros ir savirealizacijos prasme“, – akcentuoja T. Žuromskis.

Pasak T. Žuromskio, svarbiausia, kad valdžia Lietuvoje netrukdytų gydytojams dirbti savo darbo. „Tos absurdiškos baudžiamosios struktūros... leidžia absurdiškus įstatymus, pančiojančius gydytojo darbą. Jeigu jos išlieka, tas krūvis ir stresas gydytojui būna labai didelis. Nereikėtų gydytojams trukdyti dirbti savo darbo, nes patys gydytojai geriausiai žino, kaip padėti ligoniui,“ – ragina T. Žuromskis.

Prieš 14 metų į Didžiąją Britaniją išvykęs kardiologas Eduardas Šupkovas tvirtina, kad Lietuvoje reikia keisti požiūrį. Jo manymu, čia trūksta ne tik gydytojų rūpesčio pacientams, bet ir pacientai nėra palankiai nusiteikę medikų atžvilgiu.

„Man didžiausią įspūdį padarė rūpestis žmogumi per europėjimo procesą, kuris tais laikais mums buvo deklaruojamas įvairiais lygiais, nors iš tikrųjų nuoširdaus rūpesčio žmogumi labai trūko. Aš pastebėjau tą skirtumą palaipsniui ir man atėjo suvokimas, kad tai yra didžiulis skirtumas tarp dviejų sistemų. Supratau, kad medicina turėtų būti kitokia“, – pabrėžia E. Šupkovas.

Lietuvoje, anot E. Šupkovo, pakeisti esamą gydytojų ir pacientų santykių situaciją būtų sudėtinga, nes tai yra įsisenėjusios problemos: „Aš kaltinu buvusią sovietinę sistemą, kuri per dešimtmečius paveikė labai daug padorių žmonių ir tikrųjų vertybių liko gana nedaug.“

Parengė Gabrielė Sagaitytė.

 

 

 

 

Naujausi