Lietuvoje

2019.03.23 19:25

Kraujo vėžiu susirgęs Vytautas kreipiasi į visuomenę: kad išgelbėtum žmogaus gyvybę, nebūtina šokti į liepsnas

Ineta Nedveckė, LRT.lt2019.03.23 19:25

35 metų Vytautas diagnozę „piktybinė kraujo liga“ išgirdo prieš savaitę. Po kraujo tyrimo, kurį pasidarė dėl paprasčiausios užsitęsusios slogos. Tokia realybė paskatino jį suprasti, kad gyvybėms gelbėti kartais užtenka viso labo žinių. Žinių apie tai, kokia svarbi yra kaulų čiulpų donorystė.

„Kartais, kad atliktum žygdarbį ir išgelbėtum žmogaus gyvybę, nebūtina šokti į gaisro liepsnas ar ledinį vandenį. Kartais tam labiau reikia net ne drąsos ar pasiryžimo, bet žinių ir tiesiog žmogiškos atjautos“, – kalba jis apie donorystę.

Pas gydytojus nuvedė sloga

Dar prieš kelias savaites Vytautas gyveno aktyviai: daug dirbo, keliavo, mokėsi, sportavo, nerūkė, sveikai maitinosi ir turėjo aibę visuomeninės veiklos.

„O tada atėjo trečiadienis, 13-a... Tądien sužinojau, kad mano gyvenimas artimiausiu metu stipriai pasikeis. Tai, ką laikiau kelias savaites užsitęsusia sloga ir atsainiai „vyriškai“ gydžiausi arbatomis, kol galiausiai pradėjau gerti antibiotikus, gerokai nualino organizmo imunitetą, pro kurio plyšelį įsliūkino klastinga liga“, – pasakoja jis.

Istorija jis nusprendė pasidalinti ne tam, kad sulauktų užuojautos ar paguodos, bet tam, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie šią problemą ir suvoktų, kad tai, kas atrodo „kažkur girdėta“, bet taip tolima ir „manęs neliečia“, gali būti visai arti, šalia.

Registre – 12 tūkst. lietuvių

Tokią diagnozę, kokią išgirdo Vytautas, Lietuvoje kasdien išgirsta 4 žmonės ir daugelis jų po chemoterapijos kurso sugeba pasveikti ir grįžti į pilnavertį gyvenimą.

„Deja, man nepasisekė truputį labiau, bet apie tai sužinojau dar po poros dienų. Dėl pakitusios chromosomos pažeisti mano kaulų čiulpai, todėl man nepakaks intensyvaus chemoterapijos kurso, donorų kraujo perpylimų, reikės kaulų čiulpų transplantacijos. Tai vienintelis mano šansas gyventi“, – atvirauja jaunas vyras.

Vytautas pasakoja apie Nacionalinį negiminingų kaulų čiulpų registrą, kuris priklauso ir pasauliniam tinklui. Lietuviškame registre šiuo metu užsiregistravę apie 12 tūkst. potencialių donorų (pasauliniame – apie 30 mln.).

„Tikimybė rasti tinkamą kaulų čiulpų donorą (kad iš daugelio sutaptų bent 10 svarbiausių antigenų) prilygsta loterijai. Netgi radus tinkamą donorą ir atlikus transplantaciją, sergančiojo dar laukia ilga ir sudėtinga kova už gyvybę. Bet 10 proc. laukiančiųjų taip ir nerandama tinkamo donoro, ir jie miršta, net negavę savo šanso, – situaciją aiškina Vytautas. – Lietuviams genetiškai artimiausi yra lietuviai, todėl ir kur kas didesnė tikimybė rasti tinkamą donorą yra mūsų šalyje. Tai ne tik lemia mažesnes išlaidas valstybei, bet ir sutaupoma daug brangaus laiko, kuris itin svarbus sergantiems onkohematologinėmis ligomis.“

Pats svarbiausias apdovanojimas

12 tūkst. lietuvių sąraše – daug tai ar mažai? Pavyzdžiui, apie 10 mln. gyventojų turinčios Portugalijos registre yra 372 tūkst. donorų, 8 mln. gyventojų turinčio Izraelio donorystės registre užregistruota beveik 800 tūkst. donorų.
Iš tų 12 tūkst. užsiregistravusiųjų negiminingais kraujo čiulpų donorais Lietuvoje yra tapę vos 58 žmonės.

„Galbūt užsiregistravęs tu metų metus arba ir išvis nesulauksi skambučio. O galbūt jo sulauksi jau po kelių savaičių ar metų – ir išgirsi, kad tau suteikta galimybė padėti ir kažkam suteikti šansą GYVENTI. Galbūt tai bus maža mergytė iš Šilutės, galbūt jauna mama iš Slovakijos, ar kažkieno tėtis Ispanijoje. Ir galbūt tu niekada net nepamatysi žmogaus, kurio gyvybę išgelbėjai.

Turbūt tau valstybinių švenčių proga neįteiks „Žūstančiųjų gelbėjimo kryžiaus“. Bet tu gausi patį svarbiausią – žmogiškumo „medalį“, – akcentuoja jis.

Bukgeras.lt atsako į dažniausiai užduodamus klausimus apie kaulų čiulpų donorystę:

Kas gi tie kaulų čiulpai?

Mūsų kraujas yra gaminamas kauluose esančioje akytoje medžiagoje – kaulų čiulpuose. Ten yra daug jaunų, nebrandžių kraujodaros ląstelių, kurios nuolat dauginasi, bręsta bei pakeičia jau pasenusias kraujo ląsteles. Tai vyksta nuolat – visą mūsų gyvenimą. Susirgus kraujo vėžiu, kaulų čiulpai vietoj sveikų kraujo ląstelių ima gaminti vėžines ląsteles – tuomet reikia skubiai pradėti gydymą.

Ar kaulų čiulpų donavimas yra skausminga procedūra?

Kai kaulų čiulpai imami iš veninio kraujo, skausmingas tik pats adatos įdūrimas į veną, kaip kad imant kraują iš venos įprastiniam tyrimui. Juk tikriausiai esi tai patyręs duodamas kraują. O jei donoras pasirenka, kad čiulpai būtų paimti iš dubens kaulo, tuomet tai atliekama bendrosios nejautros metu. Donoras miega ir skausmo nejaučia. Po donacijos gali paskaudėti dūrio vietą, jeigu reikia, gydytojas skiria vaistų nuo skausmo.

Donuojant kaulų čiulpus iš dubens kaulo, nėra pašalinamas kaulo gabalėlis – išgelbėti žmogaus gyvybę pakanka skystosios kaulų čiulpų dalies, kuri yra kaulo viduje. Ji ištraukiama specialia adata bakstelėjus į dubens kauliuką.
Dovanotos kaulų čiulpų ląstelės pilnai atsigamins per 2–6 savaites.

Ar tai saugi procedūra?

Kaulų čiulpų donorystė visiškai nekenkia donoro organizmui, kadangi paimtos ląstelės atsistato per porą savaičių. Gydytojai ir žmonės, jau donavę savo kaulų čiulpus, vienbalsiai tikina, jog pati procedūra yra neskausminga, po jos netrukus galima grįžti į įprastą gyvenimą (darbą, mokslus ar netgi keliauti).

Kas gali būti kaulų čiulpų donoru?

Negiminingais kaulų čiulpų donorais gali būti visi sveiki, geranoriški ir atsakingi asmenys.

Kadangi užsiregistravusio donoro gali prireikti tik po kelių ar keliolikos metų, į registrą įtraukiami asmenys nuo 18 iki 35 metų.

Kaulų čiulpų donorais negali būti žmonės, sergantys lėtinėmis plaučių, širdies, inkstų, kepenų ligomis su funkcijos nepakankamumu, piktybinėmis ligomis (vėžiu), sifiliu, ŽIV, hepatito B arba C virusu.