Lietuvoje

2019.03.22 13:20

Pranašystė neišsipildė: NATO narystės sukaktį Lietuva mini dairydamasi į naujas grėsmes

papildyta
LRT TV naujienų tarnyba, BNS, LRT.lt2019.03.22 13:20

Šiaurės Atlanto aljansui švenčiant 70, o Lietuvai narystės 15 metų sukaktis, prognozės, kad NATO padovanos mūsų šaliai ramų ir nuobodų gyvenimą neišsipildė. Į Vilnių atvykę tarptautiniai ekspertai kalba apie naujas iškylančias saugumo grėsmes. Buvęs NATO generalinio sekretoriaus patarėjas, Vokietijos atsargos generolas Heinrichas Braussas perspėja dėl Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos vidutinio nuotolio raketų sutarties sustabdymo.

Šiemet sukanka 70 metų kai susikūrė NATO ir 15 metų, kai Lietuva įstojo į Aljansą. 2004 m. kovo 29 d. prisiminė jau tada Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitete dirbusi Rasa Juknevičienė.

„Ir įvyko tas gongas, visi laimingi, raudono vyno taurės ant stalų, sėdžiu tarp tokių protingų vyrų. Ir vienas iš jų sako, kaip bus dabar nuobodu Lietuvoj gyventi, gyvensim kaip kokiam Liuksemburge, nebus jokių iššūkių“, – pasakojo Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkė R. Juknevičienė.

Pranašystė neišsipildė. 15-ąjį narystės NATO jubiliejų Lietuva švenčia tarptautinėje konferencijoje diskutuodama visuomenės atsparumą ir Rusijos hibridines grėsmes Vakarų pasauliui.

Vokietijos atsargos generolas: INF sutarties sustabdymas kelia grėsmę Lietuvai

Vokietijos atsargos generolas, buvęs NATO generalinio sekretoriaus patarėjas H. Braussas perspėjo, kad Jungtinių Valstijų ir Rusijos vidutinio nuotolio raketų sutarties sustabdymas pavojingas ir Lietuvai.

Pasak nevyriausybinės Vokietijos užsienio reikalų tarybos vyresniojo bendradarbio, turėdama galimybę nevaržomai vystyti vidutinio nuotolio raketas Rusija galės grasinti strateginiams kariniams ir civiliniams objektams visoje Europoje.

Jo teigimu, tai reiškia, kad potencialaus konflikto atveju NATO sąjungininkėms būtų sunkiau siųsti karius į Lietuvą.

„Naujos Rusijos raketos yra nukreiptos į kertinę visos Europos infrastruktūrą“, – spaudos konferencijoje Seime sakė H. Braussas.

„Koks šių raketų tikslas? Signalizuoti NATO ir europiečiams, kad mes galime smarkiai paveikti jūsų galimybę gintis, jūsų kolektyvinės gynybos galimybes“, – pridūrė jis.

„Rusijos tikslas yra paveikti ne jūsų šalies valią gintis, bet tų šalių, kurios yra labiau nutolusios į Vakarus, tačiau ypač svarbios pastiprinti jūsų šaliai“, – kalbėjo ekspertas.

Jo teigimu, su vidutinio nuotolio raketomis Rusija įgis pranašumą dominuoti eskaluojant padėtį, nes NATO veikiausiai nedislokuos to paties kiekio raketų Maskvai atgrasyti.

„Jeigu jie manys, kad yra įgiję taip vadinamąjį dominavimą eskaluojant padėtį, jie gali būti pasiruošę krizės metu prisiimti kur kas didesnę riziką, nei dabar“, – teigė atsargos generolas leitenantas.

„Jeigu jie prisiimtų didesnę riziką, jie, tikėtina, turėtų konvencinę galimybę užimti daugiau teritorijų“, – tvirtino H. Braussas.

Apkaltinęs Rusiją, jog ši nesilaiko sutarties ir kuria vidutinio nuotolio raketas, Vašingtonas praėjusį mėnesį paskelbė pasitraukiantis iš INF.

JAV teigia, kad pasitraukimo procesas būtų baigtas per pusmetį, nebent Rusija vėl pradės laikytis sutarties ir sunaikins visas ją pažeidžiančias raketas.

Atsakydama į tai Maskva pareiškė stabdanti savo įsipareigojimus INF sutarčiai ir pažadėjo imtis kurti naujų tipų raketas.

H. Braussas perspėjo, kad Rusija šalies vakaruose jau yra dislokavusi keturis batalionus su vidutinio nuotolio raketomis.

„Jos jau dabar yra nukreiptos į mus“, – sakė buvęs karininkas.

INF sutartimi draudžiamos nuo žemės paleidžiamos sparnuotosios ir balistinės raketos, kurių veikimo nuotolis yra nuo 500 iki 5,5 tūkst. kilometrų.

Kai kurių ekspertų teigimu, JAV sprendimą pasitraukti iš INF sutarties galėjo paskatinti tai, kad dokumentas nevaržo Kinijos galimybių vystyti vidutinio nuotolio raketas.

Tačiau dalis jų sako, kad sutarties nutraukimas gali paskatinti naujas ginklavimosi varžybas.

Lietuvos misija – atgręžti Baltarusiją į Vakarus

Buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas ragina Lietuvos valdžią, ir būsimąjį prezidentą atkreipti dėmesį į Baltarusiją ir daryti viską, kad ši kaimynė neįsileistų Rusijos kariuomenės.

„Tai visų mūsų strateginis pranašumas, kad Baltarusijoje nėra dislokuotos Rusijos sausumos pajėgos. Mes visi to norime. Aš nesu naivus. Kad mes į Baltarusiją žiūrėtume rimtai, jai reikia įgyti Vakarų pasitikėjimą. Užuot skolinęsi pinigų Maskvoje, jie galėtų tai daryti Tarptautiniame valiutos fonde, vykdydami jų reikalavimus. Tuomet mes jais labiau pasitikėtume. Ir Lietuva turi juos įtikinti“, – sakė B. Hodgesas.

Tuo metu nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje dažnai apsilankantis Europos politikos analizės centro saugumo politikos ekspertas Edwardas Lucasas sako, kad Lietuvoje didžiausia visai ne Rusijos grėsmė.

„Tai – demografinės problemos. Kai atvykau čia pirmą kartą 1990 m., jūsų buvo 3,7 mln., dabar – vos 3 mln. Tai milžiniškas nuosmukis per 29 metus. Jums reikia pasirūpinti gimstamumu, mirtingumu, emigracija, užtikrinti, kad šalis būtų patraukli grįžti tiems, kurie išvyko“, – kalbėjo E. Lucasas.

Visi ekspertai sako, kad kovojant su hibridinėmis grėsmėmis labai svarbu ir tai, kad visuomenė būtų atspari propagandai ir melagingai informacijai.

Plačiau apie tai – Kristinos Jackūnaitės reportaže.

Žinios. Teisme – šnipinėjimo Rusijai byla

 

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.