Lietuvoje

2019.03.21 21:40

Konstitucinio Teismo pirmininkas: keliolika metų dalyti pažadai pagaliau įgyvendinti

Audrius Matonis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.03.21 21:40

Lietuva žengė dar vieną žingsnį europinių demokratijos standartų link, užtikrinant žmogaus teises. Seimas ketvirtadienį įteisino galimybę mums visiems patiems kreiptis į Konstitucinį Teismą – ne tarpininkaujant parlamentarams, prezidentui, vyriausybei ar kitiems teismams.

Šios Konstitucijos pataisos priėmimas užtruko daugiau nei dešimtmetį. Dabar už ją be didesnio oponavimo balsavo 106 Seimo nariai, prieš ir susilaikė po vieną. „Dienos temoje“ Konstitucinio Teismo pirmininką Dainių Žalimą kalbino žurnalistas Audrius Matonis.

– Kokių teisių papildomai įgyjame priėmus šią Konstitucijos pataisą ir kaip jas galėsime realizuoti?

– Pagrindinė teisė – tai teisė pačiam kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ta teisė nebepriklausys nuo, kaip dabar yra, teismo malonės kartais. Iš tiesų tenka matyti ir tokių bylų, kada bylos šalys prašo, kad teismas kreiptųsi į Konstitucinį Teismą, nes jiems kelia abejonių vieno ar kito įstatymo konstitucingumas. Tačiau teismas ne visada tai padaro. Netgi čia yra tam tikra priemonė savotiškai veikti teismus, nes jie žinos, kad jeigu jie nesikreips, tai tas žmogus gali ateiti pats. Tikrai atsakingiau gali svarstyti tokius prašymus, kada žmonės kelia konstitucingumo klausimą. Be abejo, tai yra papildoma priemonė. Tai nereiškia, kad šiandien bet kuris žmogus galės ateiti ir atnešti bet kurią bylą. Iš tiesų yra svarbiausia, kad pirmiausia būtų išnaudotos kitos teisinės gynybos priemonės.

– Kokius kelius ir per kokias instancijas turi pereiti teisybės ieškantis žmogus, kad galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą?

– Visų pirma asmuo – beje, jis neturi būti būtinai Lietuvos Respublikos pilietis, o bet kuris fizinis asmuo, kurio teisės gali būti pažeistos taikant Lietuvos Respublikos įstatymus, ir juridinis asmuo – turės kreiptis į atitinkamą teismą: arba administracinį, arba ordinarinį teismą, priklausomai nuo bylos. Ten kelti visų pirma konstitucingumo klausimus, ir tik tada, kada jis turės galutinį sprendimą ir tas galutinis sprendimas jo netenkins, manys, kad teismas pritaikė jam antikonstitucinį įstatymą ar kitą antikonstitucinį teisės aktą, jis galės rašyti, tarkim, peticiją arba individualų konstitucinį skundą Konstituciniam Teismui. Tai čia svarbiausia sąlyga, ji egzistuoja visur. Kitaip visų pirma būtų apeinama ta įprastinė bendroji teismų sistema.

– Taip iš karto į aukščiausiąją ministeriją?

– Galbūt. Tai iš tiesų svarbiausia. Antras dalykas – terminas. Čia kažkiek panašu į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Aš negaliu pasakyti, koks šiandien tiksliai terminas bus, tikrai turbūt ne vienas mėnuo, bet, tarkim, 3–4 mėnesiai po to galutinio sprendimo. Terminų taip pat reikės paisyti. Tai turbūt bus pagrindiniai dalykai. Jie bus konkretizuoti – ko šiandien dar nėra Konstitucijos pataisose, tai yra pačiame Konstitucinio Teismo įstatyme. Iki rugsėjo 1 d. dar reikės jį priimti ir kad jis įsigaliotų.

Dar vienas dalykas – jeigu Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas šitą skundą, nustatys, kad tas įstatymas ar vyriausybės nutarimas, kuriuo remiantis žmogaus atžvilgiu priimtas sprendimas, prieštarauja Konstitucijai, tai jo byla turės būti peržiūrėta iš naujo. Truputį į Europos Žmogaus Teisių Teismą panaši sistema. Tiktai tiek, kad, manau, ir laiko mažiau užims, nes Europos Žmogaus Teisių Teisme bylos trunka gerokai ilgiau. Antras dalykas, kad Konstitucija įtvirtina žymiai daugiau žmogaus teisių negu Europos Žmogaus Teisių Konvencija. Aišku, ko gero, galima tikėtis gana daug skundų, tokių, kur į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir būtų neįmanoma kreiptis. Visų pirma dėl socialinių teisių.

– Beje, vis primenate Europos Žmogaus Teisių Teismą. Jūsų ketinau klausti anksčiau: mes įsivaizdavome, kad jau ta paskutinė teisingumo instancija yra vadinamasis Strasbūro teismas, o dabar, kai atsiras Konstitucinio Teismo veiksnys, kaip galės piliečiai, gyventojai ar kad ir užsienio piliečiai kreiptis į jį? Ar dabar galutinė stotelė tampa nebe Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre, o Konstitucinis Teismas? Ar ta tarpinė galutinė stotelė priklauso nuo to, kokia yra byla?

– Tai iš tiesų priklausys nuo to, kokia byla, nes šiaip Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėja individualias bylas: ir dėl individualaus žmogaus teisių pažeidimo, gana daug bylų yra dėl konkrečių įkalinimo sąlygų. Konstituciniam Teismui vargu ar tokios bylos gali patekti. Na, nebent apskųstų įstatymą, kuris numatytų labai jau kažką detalaus, tarkim, ir nežmoniškų įkalinimo sąlygų prasme. Bet tos bylos, kurios bus susijusios su įstatymų taikymu, pirmiausia turėtų būti Konstituciniame Teisme.

– Mes iki šiol buvome likę vieni paskutiniųjų Europoje be galimybės kreiptis tiesiai į Konstitucinį Teismą. Prieš porą metų Jūs dėl to kaltinote „dalies Seimo narių abejingumą mūsų piliečių galimybei savo teises ginti visomis moderniomis europinėmis konstitucinių teisių gynimo priemonėmis“. Jūs manote, kad tik abejingumas lėmė tai, jog šios teisės suteikimas užtruko?

– Manau, tuo atveju buvo arba neabejingumas, arba nerūpestingumas. Nes tada, kada pirmą kartą balsavimas žlugo, prieš keletą metų, iš tiesų dėl to, kad į Seimo salę susirinko mažai Seimo narių.

– Balsuojančių prieš faktiškai nebuvo, bet tiesiog neužteko balsų?

– Neužteko, pritrūko 4 balsų. Jau buvo galima anksčiau šią priemonę turėti. Džiaugiuosi, kad keliolika metų dalyti pažadai pagaliau įgyvendinti.

– Bet šiandien balsuojant buvo ir racionalių klausimų, pavyzdžiui, Mykolas Majauskas kalbėjo apie Konstitucinio Teismo teisėjų krūvį ir gebėjimus su tuo krūviu susidoroti. Jis, beje, priminė, kad beveik prieš 1,5 metų Seimo narių grupė kreipėsi dėl LRT tyrimų komisijos, ar ji nesikišo į nacionalinio transliuotojo veiklą, bet Konstitucinis Teismas iki šiol nedavė atsakymo. Tai kad būtų visiškai aišku, aš ne apie tai, kada atsakysite dėl LRT, o apie tai, kaip tiesioginio kreipimosi galimybė paveiks sprendimų priėmimo tempą, gal net ir kokybę?

– Matote, Seimo nariams yra labai lengva kritikuoti ištraukus iš konteksto vieną bylą. Galėčiau patikinti, kad per pastaruosius 3–4 metus Konstituciniame Teisme nagrinėjamų bylų trukmė sumažėjo, drįsčiau sakyti, 2–3 kartus.

– Iki?

– 300 dienų. Tai yra mažiau negu metai. Bendrame europinių Konstitucinių Teismų kontekste tai labai geras rodiklis. Nemanau, kad tas rodiklis žymiai padidės. Aišku, galima paimti vieną bylą, tarkim, LRT. Beje, nebijau kalbėti apie ją, nes tiesiog ateis eilės tvarka, ji ateis gana greitai. Galbūt tikėtina kokį balandžio – gegužės mėnesį išgirsti verdiktą, bet, aišku, bylos nagrinėjimo trukmė priklauso ir nuo eilės, ir nuo sudėtingumo. Sutikite, kad tokios bylos kaip LRT turi daug platesnes pasekmes ateičiai negu, tarkim, kalba apie vieną komisiją. Manyčiau, kad nereikėtų ištraukinėti vienų bylų, nes jeigu pažongliruočiau faktais, tai visai neseniai Konstitucinis Teismas turbūt mažiau negu per 4 mėnesius išsprendė bylą dėl referendumo trukmės. Pavyzdys pavyzdžiui nelygu.

– Nedažnai žmonės džiaugiasi gavę papildomo darbo be papildomo užmokesčio. Suprantu, kad Jūs esate dabar ta maloni išimtis. Jūs nesikratote to papildomo krūvio?

– Ne, tiesiog manau vėlgi žvelgdamas į kaimyninių šalių rodiklius. Aišku, labai sunku pasakyti, ar tikrai Lietuvoje bus taip, bet, tarkim, Lenkija, Latvija – ten maždaug apie 35–50 bylų per metus papildomai. Mes šiandien 30 turime.

– Tai beveik dvigubai krūvis padidės?

– Vėlgi čia negalima lyginti. Kada kreipiasi į, tarkim, Konstitucinį Teismą, ypač politikai, tai dažnai tos bylos ir būna sudėtingos, nes apskundžiama ne viena nuostata, o žmogui dažniausiai bus taikoma kažkuri viena vieno įstatymo nuostata, aišku, byla yra trumpesnė ir nagrinėtina greičiau. Jeigu Europoje kolegos susidoroja su šituo krūviu, tai reikia manyti, kad Lietuvoje tikrai nebus blogiau.

– Nereikės daugiau teisėjų? 9 užteks?

– 9 tikrai užteks. Galbūt yra klausimas dėl kanceliarijos personalo, bet vėlgi mes esame, tikrai galiu pagirti, pakankamai finansuojami, dėl to problemų artimiausiais metais nenusimato.

– Dievui į ausį, kaip sakoma. Kaip bus rikiuojami individualūs skundai? Mes žinome, pavyzdžiui, kad kai kreipiasi visas Seimas, tas kreipimasis yra nagrinėjamas pirmumo tvarka. Seimo narių grupė jau į  bendrą eilę statoma. Tai turint galvoje, kad dar ir prezidentas gali kreiptis, ir vyriausybė, ir kiti teismai, tai tas individualus skundas kur stosis? Į patį galą?

– Man dabar sunku atsakyti, nes tam reikia įstatymo nuostatų, kurios reguliuotų, ar tai bus atskira eilė, ar bendra eilė. Nedrįsčiau dabar to vienareikšmiškai teigti. Bet kuriuo atveju aišku, kad kartais bylos, beje, gali būti prioritetizuotos, jeigu matoma, kad iš tiesų pagal aplinkybes bylą spręsti reikia nedelsiant. Tai yra, nežinau, žmogaus laisvės, tarkim, klausimas. Bet tokių bylų bus tikrai nedaug, o šiaip, aišku, eilės tvarka. Nemanau, kad dėl to bylų nagrinėjimo trukmė, ypač šitų, nes vis dėlto žmonės dažniausiai kreipsis būtent dėl vienos ar kelių konkrečių nuostatų, labai pailgėtų.

– Vienintelio prieš pataisą balsavusio Petro Gražulio balsas liko tyruose. Man atgrasu kartoti pažodžiui jo žodžius, bet tikėtina, kad kažkas juos išgirdo. Tai gal derėtų atsakyti į jo aiškinimą, kad einame Europos šunkeliais, o užuojautą, anot jo, Konstituciniame Teisme ras tik seksualinės mažumos arba tie, ką jis vadina iškrypėliais?

– Nežinau, kaip galėčiau komentuoti. Apskritai būtų galima retoriškai kelti klausimus, ar demokratinėje teisinėje valstybėje, kurioje gerbiamas kiekvieno žmogaus orumas, yra toleruotini tokie pasisakymai. Kalbu daugiau tokios politinės moralinės atsakomybės prasme, nes mes turime gerbti kiekvieno žmogaus orumą, ir daugiau šiandien nebeturiu ką pasakyti.

Dienos tema. Dainius Žalimas