Praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo 3,3 tūkst. žmonių daugiau negu imigravo. Kaip skelbia Statistikos departamentas, praėjusiais metais į Lietuvą imigravo 28,9 tūkst. žmonių – 1,4 karto (8,5 tūkst.) daugiau nei 2017 m. Daugiau nei pusė (57,4 proc.) imigravusiųjų – į savo šalį grįžę gyventi Lietuvos piliečiai.
Tuo metu praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo 32,2 tūkst. gyventojų – 1,5 karto (15,7 tūkst.) mažiau nei 2017 m.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais emigravo 17 tūkst. vyrų ir 15,2 tūkst. moterų, t. y. vyrų emigravo 1,8 tūkst. daugiau negu moterų. 1 tūkst. gyventojų tenkančių emigrantų skaičius per metus sumažėjo nuo 16,9 iki 11,5.
Dauguma – 72,9 proc. – emigrantų deklaravo savo išvykimą į ES valstybes nares.
Praėjusiais metais daugiausia Lietuvos gyventojų emigravo į Jungtinę Karalystę (JK) – 12,2 tūkst. (37,7 proc.), Vokietiją – 3,2 tūkst. (9,8 proc.), Norvegiją – 3 tūkst. (9,3 proc.) ir Airiją – 2 tūkst. (6,3 proc.) emigrantų.
Dauguma (83,8 proc.) emigrantų yra gimę Lietuvoje, 3,5 proc. – Ukrainoje, 3,2 proc. – Rusijoje, 2,2 proc. – JK, 1,9 proc. – Baltarusijoje.
Daugiau negu pusė 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravusių vyrų (67,2 proc.) ir moterų (57,6 proc.) niekada negyveno santuokoje, ketvirtadalis – buvo vedę / ištekėjusios.
Praėjusiais metais emigravusių vyrų ir moterų vidutinis amžius – 26 metai.
Praėjusiais metais į Lietuvą imigravo 20 tūkst. vyrų ir 8,9 tūkst. moterų. 1 tūkst. gyventojų tenkančių imigrantų skaičius per metus padidėjo nuo 7,2 iki 10,3.
Tais pačiais metais Lietuvą grįžo gyventi 16,6 tūkst. Lietuvos piliečių – tai 6,4 tūkst. daugiau negu 2017 m. Daugiau negu pusė (57,1 proc.) jų – vyrai.
Praėjusiais metais daugiausia Lietuvos piliečių grįžo iš: JK – 7,6 tūkst., arba 45,8 proc., Norvegijos – 1,9 tūkst., arba 11,3 proc., Airijos – 1,2 tūkst., arba 7,4 proc. ir Vokietijos – 1,2 tūkst., arba 7,3 proc.
Palyginti su 2017 m., iš JK ir Airijos grįžusių Lietuvos piliečių skaičius padidėjo po 1,5 karto, Norvegijos ir Vokietijos – po 1,9 karto.
Praėjusiais metais grįžusių Lietuvos piliečių vyrų vidutinis amžius – 29 metai, moterų – 28 metai.
Tais pačiais metais į šalį imigravo 12,3 tūkst. užsieniečių (42,6 proc. visų imigrantų), tai 2,1 tūkst. (20,7 proc.) daugiau nei 2017 m. Dauguma (85,3 proc.) imigrantų užsieniečių – vyrai.
Beveik pusė (5,7 tūkst., arba 46,5 proc.) praėjusiais metais imigravusių užsieniečių buvo Ukrainos piliečiai, 3,3 tūkst. (26,4 proc.) – Baltarusijos, 780 (6,3 proc.) – Rusijos piliečiai.
Per metus imigravusių Ukrainos piliečių skaičius padidėjo 32,1 proc., Baltarusijos – 20 proc., Rusijos piliečių – 18,9 proc.
