Lietuvoje

2019.03.20 21:20

AIDS centras: tymų protrūkis dar nesuvaldytas

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.03.20 21:20

Daugiau kaip 50 tūkst. vaikų Lietuvoje nėra apsaugoti nuo tymų viruso. Užkrečiamųjų ligų centro duomenimis, kasmet nepaskiepyti lieka apie 5 tūkst. vaikų, medikai ragina tėvus, kurie nepaskiepijo savo atžalų pagal skiepų kalendorių, padaryti tai dabar. Vaikams skiepai nemokami, o skiepų suaugusiems tvarka kitokia. Apie ją LRT laidoje „Dienos tema“ – sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.

– Abu dalyvavote Užkrečiamųjų ligų protrūkio ir nepalankios epideminės situacijos valdymo komiteto posėdyje. Kokia šiandien situacija Lietuvoje dėl tymų? Ar yra jų protrūkis?

D. Razmuvienė: Lietuvoje tikrai registruotas protrūkis. Jis prasidėjo praėjusių metų lapkričio mėnesį, ir, šios dienos duomenimis, Lietuvoje per šių metų 2,5 mėnesio jau yra įregistruoti 202 tymų atvejai. Pernai per visus metus buvo įregistruota 30 atvejų. Didžioji dalis sergančiųjų registruota Kauno apskrityje. Nors sergančiųjų skaičius po vieną, po kelis atvejus jau yra išplitęs visoje Lietuvoje, didžiausias skaičius – Kauno apskrityje. Tai yra apie 80 proc. visų susirgusiųjų. Taip yra todėl, kad ten žemiausios ir skiepijimo apimtys.

– Žmonės dabar yra labai susirūpinę. Tenka girdėti informaciją apie tai, kad ir eilės yra ten, kur galima pasiskiepyti, beje, ir už savo pinigus, nes nemokamai skiepijami tiktai vaikai. Kada gali stabilizuotis situacija? Kada, Jūsų manymu, bus galima pasakyti, kad situacija jau yra suvaldyta? Ar mes kalbame apie savaites, ar apie ilgesnį periodą?

A. Šešelgis: Labai sunku pasakyti. Yra darbo grupė, kuri stebi šitą situaciją. Mes labai dažnai renkamės, rečiausiai vieną kartą per savaitę, o esant poreikiui – 2–3 kartus ir stebime tendencijas. Stebime kiekvieną dieną, kokia yra situacija. Juolab, kad dalyvauja ir mūsų laboratorija, kuri pateikia kiekvieną rytą informaciją, kiek jie gavo laboratorinių tyrimų, kur yra įtarimų, ar yra tymai, ar ne. Taigi, jeigu kalbėtume apie pačias tendencijas, tai jos mums kėlė nerimą iki praeitos savaitės. Labai nesinorėtų dar šiandien konkrečiai tvirtinti, bet dabar iš pateiktų mėginių skaičiaus matome, kad pasitvirtinusių atvejų skaičius mažėja. Bet šis mažėjimas pasiektas ne todėl, kad tymai traukiasi ar situacija savaime pagerėjo.

Mūsų tarnybos ir žmonės, kurie priversti tą daryti pagal profesiją, jau nuo praeitų metų labai aktyviai vykdo savo pareigas – važiuoja, analizuoja kiekvieną atvejį, surašo kiekvieną žmogų, kuris galėjo turėti sąlytį su užsikrėtusiu žmogumi. Kaip minėjote, kad yra nemokamai vaikai skiepijami, taip yra nemokamai skiepijami papildomai ir tie žmonės, kurie turėjo tiesioginį sąlytį, jeigu nepraėjo 72 valandos.

– Kaip ir turėjo būti pasiskiepiję medikai, kurie irgi turi tiesioginį kontaktą labai dažnai ir ypač protrūkių atvejais, tačiau jie nebuvo pasiskiepiję. Ar neturėjo jų darbdavys, t. y. ligoninės, pasirūpinti, kad medikai būtų paskiepyti?

A. Šešelgis: Be abejo, pagal sąlygas ir pagal reikalavimus darbdavys turi pasirūpinti savo darbuotojų saugumu, ir tikrai gal kiek dabar pavėluotai sureaguota. Mes matome, kad labai didelį poreikį iš medikų pusės yra pareiškusios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios susiduria tiesiogiai su protrūkiais, ir tai šiandien yra problema. Gydytojai, susiduriantys su pacientais, kuriems nustatomi tymai, patiria daug didesnę riziką, netgi jeigu jie ir buvo skiepyti. Tas susirūpinimas ir džiugina, bet ir yra gerokai pavėluota.

– Sakote, turi didesnę riziką, net jeigu buvo skiepyti. Ar tai reiškia, kad jie per vėlai paskiepyti ir neįgijo imuniteto? Kitaip galima suprasti, kad skiepai gali išvis nepadėti.

D. Razmuvienė: Dabar, kai vyksta protrūkis, ko gero, nelabai reikėtų kreipti dėmesio. Vienintelis dokumentas yra žmogaus kortelė, ambulatorinė kortelė, kurioje yra įrašas: arba „aš esu sirgęs“, arba „aš esu skiepytas 1 ar 2 kartus“, kokie intervalai ir koks yra laikotarpis. Yra asmenų grupė, netgi vaikų iki 1 proc., kurie negali, negeba suformuoti imuniteto, tiesiog yra tam tikri imuninės sistemos šlubavimai. Vyresnio amžiaus asmenų imuninė sistema taip pat nesugeba suformuoti pilnaverčio imuniteto. Todėl dabar galvoti, kad „aš esu gimęs kažkada – ar man reikia dabar skiepytis“... Niekas negalės pasakyti, nebent reikėtų pasidaryti antikūnų titrą, kraujo tyrimą, kuris iš tikrųjų įvertins.

Bet kai vyksta protrūkis, kalbama apie medikus, tai, aišku, greičiausias ir pats optimaliausias protrūkio valdymas yra skiepytis. Pridursiu, kad tikrai buvo ministro įsakymas, parašytas prieš 14 metų, įpareigojantis darbdavį tai daryti. Bet Lietuvoje tokia tradicija, kol neįvyksta bėda, niekas nesuskumba prisiminti. Apskritai darbdavys tiesiog neįgalioja savęs to daryti. Dabar labai aktyviai norima, ir tūkstančiai medikų kreipiasi, kad reikia juos paskiepyti. Šiandien yra vakcina, skirta tiktai vaikams pagal kalendorių skiepyti ir kontaktiniams asmenims, visi kiti gali skiepytis savo arba darbdavio lėšomis.

– Sveikatos apsaugos ministras vakar kalbėjo, kad nėra čia ko panikuoti, pulti visiems ir skiepytis, nes galbūt kai kurie ir taip turi imunitetą. O ką patartumėte Jūs: ar geriau nesiskiepyti ir žiūrėti, ar turi imunitetą, ar nežiūrėti ir vis dėlto pasiskiepyti?

D. Razmuvienė: Jei žmogus turi, turėjo imunitetą, buvo sirgęs arba buvo paskiepytas ir pasiskiepys vėl papildoma vakcinos doze, imunitetas tiesiog sureaguos į tuos antikūnus ir atmes nereikalingą kiekį. Bet jeigu žmogus neturi imuniteto, nežino, jis pasidarys antikūnų titrą, be abejonės, bus tikresnis, ir jam bus atsakymas – arba tu turi apsaugą, arba tu neturi apsaugos. Tai priklauso vėlgi nuo situacijos kiekvienu atveju. Jeigu jis yra medikas, turėjo kontaktų, jis negali laukti. Jeigu jis pralaukia tam tikrą laiką, 72 valandas, jis turi išlaukti visą inkubacinį periodą.

– Sveikos gyvensenos komisija kaip tik šiandien kalbėjo apie įvairius dalykus, ir nuskambėjo tokia frazė, kad sveika gyvensena ir sportas gali būti geriau už bet kokius skiepus. Ar gali sportas ir sveikas gyvenimo būdas išgelbėti nuo užkrečiamųjų ligų protrūkių?

A. Šešelgis: Be abejo, sveikas gyvenimo būdas ir mityba, aktyvumas nuo daug ligų gali išgelbėti ir tikrai gelbsti, bet konkrečiai nuo tymų... Tikrai galima sportuoti ir kartu, aišku, būtina pasiskiepyti tam, kad galėtum gyventi sveikai. Tikrai nuo tymų reikėtų būti pasiskiepijusiam.

– Seimo opozicija siūlė, kad galbūt reikėtų visus, bent jau norinčius, skiepyti valstybės lėšomis. Toks siūlymas buvo sukritikuotas, kad tai gali būti farmacininkų interesas. Tačiau kol kas turbūt nėra apie ką kalbėti, nes apskritai net neužtektų vakcinos, net jeigu būtų tiek norinčių arba būtų finansuojama. Bet apskritai, ar skiepijimas valstybės lėšomis galėtų padėti suvaldyti situaciją? Nes tam, kad tymai vėl išnyktų, kaip kad jau yra buvę, reikėtų, kad tam tikra dalis gyventojų, berods, 95 proc., būtų paskiepyti.

A. Šešelgis: Ne veltui yra skiepijimų kalendorius. Vaikučiai nuo 15–16 mėn. pradedami skiepyti ir po to antrą kartą – 6–7 metų. Imkime kaip pavyzdį arba jau kaip faktą, kad anksčiau Lietuvoje tikrai buvo skiepijama žymiai daugiau, nebuvo to antivakcininio judėjimo. Beveik visi pasiskiepydavo, ir mes jau daug metų buvome pamiršę apie tokią ligą kaip tymai, kol neatsirado tokių „protingųjų“, kurie sako, kad tos ligos ir taip nėra, tai kam čia skiepytis, gal visi tie skiepai kenkia, ir tas judėjimas yra išplitęs. Rezultatą mes matome šiandien. O jau buvome lyg ir pamiršę – tai yra skiepų rezultatas. Skiepų aprėpties rezultatas buvo užtikrinęs, kad Lietuvoje nebuvo šios ligos protrūkių.

– Negaliu sakyti, kad buvo užtektinai ir aiškinimų, kokie yra reikalingi ir svarbūs skiepai. Turbūt ir tuos Jūsų minėtus vakcinų priešininkus Pasaulio sveikatos organizacija yra įtraukusi į 10 didžiausių grėsmių žmonijai sąrašą. Ką reikėtų daryti, kad tymai Lietuvoje vėl išnyktų ir kiek tam reikia laiko?

D. Razmuvienė: Tymai dabar kol kas dar plinta, todėl negalima sakyti, kad jau suvaldėme situaciją. Bet žinant tymų viruso plitimo ypatumus, kad vienas sergantis asmuo gali užkrėsti iki 18 aplink esančių, mes visi imlūs, kurie neturime imuniteto. Dabartiniu metu serga būtent tie asmenys, kurie kažkada nepasiskiepijo. Jie dabar yra 30 m. amžiaus, gimdo vaikelius, ir tie vaikeliai taip pat neturi imuniteto. Todėl serga vaikai, kuriems dar nepriklauso skiepijimas iki 15 mėnesių. Norint, kad iš tikrųjų žmonės suprastų, reikia švietimo, kad visuomenė [žinotų]. Mes galime daug kalbėti, mes kalbėjome, prognozavome, kad jeigu skiepijimo apimtys laikysis tokios žemos, nesiekiančios 95 proc., turėsime bėdą. Mes ją turime. Bet būtų kitas noras, kad visuomenė išgirstų ir suprastų nelaukdama bėdos, kuri yra šiandien.

– Jūs minėjote, kad skiepijami tie žmonės, kurie turėjo kontaktą, bet nebūtinai kiekvieną kartą žinai, kad jį turėjai. Galbūt šiandien stovėjau eilėje už ko nors arba prieš ką nors, kas serga. Kaip elgtis tiems žmonėms, jeigu jie nerimauja: „Ar aš nesusirgsiu? Ką man daryti?“?

A. Šešelgis: Mes kalbame apie žmones, kurie turėjo kontaktą. Kada nustatomas kiekvienas ligos atvejis, mūsų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai tuoj pat reaguoja į tą nustatytą atvejį ir bando išsiaiškinti, kas buvo aplinkoje to žmogaus, kuriam yra nustatyta liga. Mes kalbame būtent apie tokius žmones. Jie stengiasi, kad nepraeitų 72 valandos, juos identifikuoja, ir jiems iš karto pasiūlo kreiptis į šeimos gydytoją. Šeimos gydytojai taip pat yra informuojami apie tuos žmones, ir stengiamasi kiek įmanoma operatyviau juos paskiepyti, kad jie vėl netaptų viruso aukomis arba nešiotojais. Mes turime tikrai puikių pavyzdžių, kai tai jau yra suveikę.

– Kitaip tariant, jeigu nekontaktavau tiesiogiai, mano aplinkoje, mano šeimoje, pas mano draugus nebuvo ligos atvejų, aš nesu laikomas tuo žmogumi, kuris turėjo kontaktą, ir tada skiepytis galiu tiktai už savus [pinigus]?

A. Šešelgis: Taip.