Vis daugėjant susirgimų tymais pabrėžiama, kad pilnas, ilgalaikis imunitetas tymams susiformuoja po 2 skiepų. Tačiau ar apsaugoti nuo šio ligos vaikai, kurie dėl amžiaus skiepyti tik kartą? Kaip aiškina Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė, po pirmojo skiepo vaikai įgauna imunitetą, tačiau jis susidaro maždaug 6 metams – būtent dėl to 6–7 metų vaiką reikia skiepyti dar kartą.
„Kodėl tas skiepų kalendoriuje numatytas skiepijimas 15 mėnesių, o po to – 6–7 metų? Todėl, kad vaikas išlaiko antikūnus, imunitetą, būtent 6 metus. 6–7 gyvenimo metus jis gauna antrą dozę, vėl aktyvuoja imunitetą ir toliau gaminami antikūnai visam gyvenimui“, – pabrėžia ULAC atstovė.
Tad vieną kartą vakcinuotas vaikas iki 7 metų yra saugus, bet jei su antru skiepu pradelsiama, grėsmė sirgti tymais išauga. Būtent dėl to suaugusieji, skiepyti tik vieną kartą, imuniteto tymams greičiausiai neturi.
Kaip pasakoja D. Razmuvienė, anksčiau Lietuvoje vaikai MMR vakcina (nuo tymų, raudoniukės ir kiaulytės) buvo skiepijami maždaug pusantrų metų, o vėliau – 12 metų. Tačiau ilgainiui pastebėta, kad toks tarpas – per ilgas.
„Tuomet buvo pastebėtas sergamumas. Tai reiškia, kad vakcina negebėjo išlaikyti imuniteto 12 ar 10 metų ir skiepijimas pagal kalendorių buvo paankstintas“, – aiškina ji.
Visgi, jeigu mama nori vaiką skiepyti anksčiau, pavyzdžiui, 5 metų, nes jis galima kontaktavo su sergančiaisiais tymais, tai įmanoma ir netgi bus nemokama – finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
„Ji nemokės pinigų. Vaikui skiepas priklauso 6–7 metų, bet gydytojas į ambulatorinę kortelę turi įrašyti, kad mamai pageidaujant vaikas skiepijamas ne pagal ministro patvirtintą vaikų profilaktinių skiepų kalendorių, o, pavyzdžiui, 5 metų“, – teigia specialistė.
Taip pat skaitykite
Tai, pasak jos, leidžia ir teisės aktai – gydytojas sudaro individualų skiepijimo kalendorių. Individualus skiepijimo kalendorius sudaromas ir tiems vaikams, kurių tėvai buvo nusprendę neskiepyti, bet dabar persigalvojo. Tokių atvejų, kaip antradienį vykusioje spaudos konferencijoje pasakojo D. Razmuvienė, pasitaiko vis daugiau. Tada svarbiausia nepamiršti vaiko paskiepyti po 6 metų – jei, pavyzdžiui, pirmą kartą jis skiepytas 4-erių, antrasis skiepas turėtų būti jam skiriamas 10–11 metų.
Kaip atpažinti
Tymų inkubacinis laikotarpis trunka apie 10 dienų (7–18–21 d.). Asmuo gali platinti infekciją vidutiniškai 4 d. iki bėrimo atsiradimo ir 4 d. po bėrimo pasirodymo. Vienas tymais sergantis asmuo gali užkrėsti iki 18 žmonių.
Tymų klinikiniai požymiai: karščiavimas (38–39 laipsniai), bendras silpnumas, sumažėjęs apetitas, sloga, konjuktyvitas, kosulys, Filatovo ir Kopliko dėmelių atsiradimas skruostų gleivinėje, Makulopapulinis (tamsiai rausvos, netaisyklingos formos, susiliejantis) bėrimas:
• Bėrimas dažniausiai atsiranda 34 ligos dieną;
• Pirmieji bėrimo elementai atsiranda ausų, veido, kaklo srityje;
• Vėliau išberia liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas ir pėdas;
• Buvusio bėrimo vietoje būdinga odos hiperpigmentacija, kuri po savaitės išnyksta.
Dažniausios tymų komplikacijos: vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, laringitas, viduriavimas, encefalitas (smegenų uždegimas).
Pagrindiniai faktai:
• Skiepyti pradėta 1964-aisiais. Iki to laiko dauguma vaikų liga buvo persirgę ir imunitetą įgavo tokiu būdu. Nesirgę ir vėliau nepaskiepyti žmonės yra pažeidžiamiausi;
• Iki 1988-ųjų skiepyta tik po kartą – to neužtenka, kad susiformuotų pilnavertis imunitetas;
• Europoje pagaminta vakcina pradėta skiepyti 1993-iaisiais – ji patikimesnė;
• Vakcina yra ilgalaikė, bet susirgti gali ir tie, kurie buvo skiepyti du kartus. Tai priklauso nuo individualaus imuniteto ir sveikatos būklės, amžiaus, vakcinos rūšies, teisingai atlikto pirminės vakcinacijos kurso, skiepijimosi atlikimo procedūrų.
• Patikimiausias būdas sužinoti, ar esate atsparūs tymams – nesudėtingas kraujo tyrimas;
